Naujausios
Teatras atsisveikina su Princese ir mylinčiomis moterimis
Šiaulių dramos teatre neliks dviejų legendinių spektaklių: komedijos „Aštuonios mylinčios moterys“ ir pasakos „Skiriama Princesei“. Mylinčios moterys scenoje gyvavo 20 metų, Princesė – net tris dešimtmečius, spektaklis – vienas iš Lietuvos ilgaamžių. „Žmogus sensta ir spektaklis sensta. Gaila, bet ateina laikas“, – sako aktorė ir režisierė Nijolė Mirončikaitė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nesitikėjo tokio ilgo kelio
Pasak teatro vadovo Antano Venckaus, spektaklių išnykimas iš repertuaro yra natūralus procesas – spektakliai anksčiau ar vėliau užgęsta.
Režisieriaus Juozo Javaičio spektaklį vaikams „Skiriama Princesei“ (autorius Genadijus Solovskis) žiūrovai paskutinį kartą išvys vasario 17 dieną, 12 valandą.
„Skiriama Princesei“ yra vienas ilgiausiai rodomų spektaklių Lietuvoje, su juo užaugo kelios žiūrovų kartos. Spektaklis užges suvaidintas 390-ąjį kartą.
Spektaklio „Skiriama Princesei“ premjera – 1983 metų rugsėjo 30-oji. Spektaklis, prisimena J. Javaitis, buvo sukurtas vos ne per dvi savaites. Baigiantis sezonui, buvo paskirstyti vaidmenys, dailininkė Nina Livont gavo užduotį padaryti eskizus, per vasarą pagamintos dekoracijos.
Režisierius spektakliui pasiūlė rinktis Sigito Gedos tekstus, joms Romualdas Lukošius sukūrė melodijas. Muzikine spektaklio puse daugiausia rūpinosi aktoriai Sigitas Jakubauskas ir Olegas Ditkovskis – pastarasis įdainavo Princo dainas.
Po vasaros atostogų parepetavę aktoriai rugsėjį pristatė premjerą, nenumanydami, kad spektaklį paleido į tokį ilgą kelią.
Tikisi palydėti į sapnų karalystę
Itin teatrališkas spektaklis iš karto tapo populiarus. „Visų pirma tai – aktorių nuopelnas. Šiaulių publikos mylimi aktoriai vaidino nuoširdžiai, lengvai, žaismingai“, – sako režisierius J. Javaitis.
Šauni scenos trijulė – Saulius Pauliukonis, Sigitas Jakubauskas ir šviesios atminties Leonas Zmirskas (pastarieji aktoriai dubliavosi), Antanas Venckus. Ir, žinoma, režisieriaus unikalia aktore tituluojama Lina Bocytė. Ji Princesę vaidina visus 30 metų.
„Princesė jai buvo vienas pirmųjų vaidmenų po studijų. Kad ji tada darė špagatą ir kitus akrobatinius judesius, nenuostabu. Tai, kad ji iki šiol juos sugeba daryti, rodo, jog yra fantastiška, profesionali aktorė“, – sako J. Javaitis.
Režisierius prisimena repeticiją, kurioje L. Bocytę, tarsi baleriną, pastatė ant pirštų galų: „Norėjosi Princesę kilstelėti, kad ji būtų lengva, lyg ore skraidytų. Pliaukštelėjau per nugarą: „Pasistiebk, atsistok!“ Kitoje repeticijoje Princesė jau avėjo puantus.“
Paskutinį kartą „Skiriama Princesei“ J. Javaitis teatro scenoje matė, kai buvo vaidinamas 300-asis spektaklis. Režisierius kvietimo atvykti į Šiaulius sulaukdavo ties kiekvienu šimtuoju spektakliu.
Režisierius yra pakviestas ir į paskutinįjį spektaklį.
„Dar nenusprendžiau, bet tikiuosi, kad mano vadovaujamas aktorių ansamblis „Degam“ festivalyje Klaipėdoje vaidins be manęs, o aš būsiu Šiauliuose palydėti Princesę į sapnų karalystę“, – sakė J. Javaitis.
Princesė – viena, princų – daug
Nepakeičiamoji spektaklio Princesė – aktorė L. Bocytė sako negalinti ir pati patikėti, kad tiek kartų suvaidino spektaklyje.
„Bet viskas turi pradžią ir pabaigą. Iš dalies, jau laikas šiam spektakliui nueiti į užmarštį ir tapti legenda. Su virpančia širdimi eisiu paskutinį kartą vaidinti Princesės. Bus sunku neverkti“, – svarstė aktorė.
L. Bocytė prieš ketverius metus penkiasdešimtmečio vakarą minėjo būtent spektakliu „Skiriama Princesei“. Tą vakarą spektaklis buvo suvaidintas 380-ąjį kartą. Jubiliejaus proga kolegos naujai įrašė tekstus, pritaikydami juos aktorės gimtadieniui.
L. Bocytės kraityje – per šešiasdešimt vaidmenų, daugelis jų aktorei svarbūs ir reikšmingi. Princesė – vaidmuo, už kurį aktorė dėkinga likimui: „Galimybė susitikti su jaunu kelių kartų žiūrovu – laimė, didelė šventė, nepaprasta likimo dovana“.
Pasak aktorės, vaikiškuose spektakliuose ypač reikia palaikyti fizinę, aktorinę formą. Vaidmuo neleidžia susmegti, susikūprinti.
„Princų turėjau daug“, – juokiasi aktorė. Skaičiuoja, kad trys iš jų jau yra užjūrio princai: pirmasis princas Arūnas Sabonaitis, Laisvis Širvinskas, Gražvydas Udrėnas gyvena užsienyje.
Princų buvo ir daugiau. „Anekdotinė situacija, bet kas kartą Princai atsirasdavo vis jaunesni, – juokiasi L. Bocytė. – Aš jiems atnešiau laimę ir jie iškeliavo.“
Princesė su „cinkeliu“
Auksiniais gyvavimo metais spektaklis pilnoms salėms Klaipėdoje, Kaune buvo vaidinamas tris kartus per dieną.
Kai Šiaulių dramos teatro repertuare trūko komedijų, „Skiriama Princesei“, dar labiau improvizuojant, vaidintas ir suaugusiems.
„Šio spektaklio fenomenas – nepaaiškinamas. Į spektaklį sudėta be galo daug mūsų visų energijos, nuoširdžiai dirbta. Dainas įrašinėjome naktimis. Prieš tiek metų buvome jauni, stiprūs, visko labai norėjome – tai atsispindėjo spektaklyje“, – sėkmę bando įminti L. Bocytė.
Tuo laiku, mena aktorė, spektaklio kūrybiniai sprendimai buvo modernūs. Procesas buvo „su ieškojimais ir pasikankinimais“. Siekta sukurti netradicinę princesę, kuri naudojo ir karatė elementų, ir vaikščiojo su puantais.
„Norėjosi cinkelio, grūdelio, kažko įdomaus ir šelmiško“, – apie įgyvendintas idėjas pasakoja aktorė.
Sensta žmogus, sensta spektaklis
Šiaulių dramos teatro aktorės Nijolės Mirončikaitės režisuotai Robero Toma komedijai „Aštuonios mylinčios moterys“ šių metų gruodį sukaktų 20 metų. Per tą laiką spektaklis parodytas apie 100 kartų.
Paskutinį kartą teatro scenoje komedija „Aštuonios mylinčios moterys“ bus rodoma vasario 3 dieną, 18 valandą.
„Truputį buvo liūdna išgirsti, kad spektaklis nebebus rodomas, nes buvo kiek atnaujintas, užaugo kita žiūrovų karta. Juo labiau, kad visos aštuonios aktorės tebesame. Bet viskas priklauso nuo žiūrovų“, – sako N. Mirončikaitė.
Šiame spektaklyje detektyvinę istoriją atskleidžia aktorės Rimanta Krilavičiūtė (Gabi), Nomeda Bėčiūtė (Siuzana), Danguolė Petraitytė (Katrina), Teresė Maliukevičiūtė (Ogiustina), Nijolė Mirončikaitė (Senelė), Silvija Povilaitytė (Pjereta), Irena Liutikaitė (Šanelė), Lina Bocytė (Luiza), Vladas Baranauskas (Jis).
Pjesėje vyro vaidmens nėra, jis – sumanytas Šiaulių dramos teatre. Vyro vaidmenį atlikdavęs šviesios atminties aktorius Pranas Piaulokas spektaklio pabaigoje, N. Mirončikaitės žodžiais, įeidavo kaip maestro.
„Nežinau, bet, jei Pranas būtų gyvas, ar tik nesakytų: „Dar nenurašykime“, – svarsto N. Mirončikaitė. – Bet žmogus sensta ir spektaklis sensta. Gaila, bet ateina laikas.“
Spektaklį statė per blokadą
N. Mirončikaitės manymu, šio spektaklio ilgaamžiškumo paslaptis – prancūziška žaisme dvelkiantis komedijos ir detektyvo derinys.
Spektaklis užgimė nuo eksperimento. Teatrui vadovavęs P. Piaulokas, trūkstant teatre režisierių, pasiūlė N. Mirončikaitei pastatyti pirmąjį spektaklį. Artėjo Naujieji metai – reikėjo dar vieno naujo spektaklio.
„Iš pradžių vyko tarsi savarankiškas darbas. Galvojome, darbo nėra, susirinksime moterys, bus trenažas. Reikėjo, kad aktorės sutiktų vaidinti su manimi. Susidarė grupelė... dviem dešimtims metų! Nebūčiau patikėjus, kad spektaklis taip ilgai gyvuos“, – sako N. Mirončikaitė.
Spektaklis buvo statomas per blokadą. Trūko lėšų. Trupė sukosi, kaip išmanydama.
„Naudojome pačių baldus. Siuvome iš to, ką turėjome sandėlyje. Radome ryškios violetinės spalvos trikotažo, prie kurio nebūtų derėjusios kitos ryškios spalvos. O juk teko perteikti prancūzišką elegantišką dvasią! Skurdas turėjo dvelkti Paryžiumi“, – prisimena režisierė.
Kalėdų išvakarėse vykstantis spektaklio veiksmas labai tiko Naujųjų metų laikui. Premjera pasisekė, su spektakliu daug keliauta po Lietuvą.
„Spektaklis lengvai perstatomas, pritaikomas gastrolėms. Be to, moterys niekada neserga, joms nenutinka netikėtų dalykų“, – šypsosi aktorė.
Ar sunku bus spektaklyje vaidinančiai režisierei atsisveikinti su ilgaamžiu kūriniu?
„Vaidinsime, kaip vaidinę. Prieš šį spektaklį visada susirenkame ir dar kartą pasitikriname. Tokia jau tradicija, nes beveik visą laiką aštuonios esame scenoje, todėl labai svarbi partnerystė“, – sako N. Mirončikaitė.
PRINCESĖ: Spektaklyje „Skiriama Princesei“ princai keitėsi, o Princesė išliko ta pati – aktorė Lina Bocytė. „Šis spektaklis – pasaka su laiminga pabaiga. Jis turėjo ilgą turiningą gyvenimą. Pasakos baigiasi visaip, o čia – tikrai laiminga pabaiga“, – sako aktorė.
Valdo KOPŪSTO (ELTA) nuotr.
REŽISIERIUS: „Galėčiau labai džiaugtis, kad spektaklis tiek ilgai gyvavo scenoje. Kita vertus, gal jau ir per ilgai, nes per tiek metų tampa kiek sudūlėjęs“, – svarsto spektaklio „Skiriama Princesei“ režisierius Juozas Javaitis.
Šiaulių dramos teatro archyvo nuotr.
VAIDMUO: Nijolė Mirončikaitė (kairėje) ne tik režisavo spektaklį „Aštuonios mylinčios moterys“, bet jame atlieka ir Senelės vaidmenį.
PASTOVUMAS: Kartu nuo pirmojo „Skiriama Princesei“ spektaklio: (iš kairės) Saulius Pauliukonis, Lina Bocytė ir Sigitas Jakubauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KŪRYBA: Aktorė, režisierė Nijolė Mirončikaitė blokados metais spektaklyje „Aštuonios mylinčios moterys“ sukūrė prancūzišką dvelksmą. Detektyvinė komedija repertuare buvo du dešimtmečius.
