Tautų katilas kunkuliavo visą savaitgalį

Tautų katilas kunkuliavo visą savaitgalį

Kristina JOKŠAITĖ

redakcija@skrastas.lt

Trečiajame tarptautiniame folkloro konkurse — festivalyje „Saulės žiedas“ pasirodė kolektyvai nuo Pietų Korėjos iki Graikijos, nuo Indijos iki Gruzijos. Kiekviena tauta savita savo kultūra: rūbais, šokiais, muzikos instrumentais.

Graikų rūbai iš Makedonijos

Atvykę graikai iš Janino miesto pristatė savo nacionalinius rūbus, šokius, muziką. Tai šio miesto savivaldybės kultūros centro folkloro grupė. Ji gali pademonstruoti per 400 šokių, 130 dainų, 40 vaidinimų ir tradicinių žaidimų iš įvairių šalies regionų. Graikai pasakojo, kad jų dainos apie pavasarį, gėles, emigraciją, o šokiai — nuotaikingi ir linksmi.

Jų tradiciniai rūbai, kuriais vilkėjo šventės dalyviai, atkeliavo į Graikiją iš Makedonijos. „Mūsų, moterų, galvos apdangalas labai primena šukuoseną, bet tai ne šukuosena, o tarsi šalmas“, — pasakojo Graikijos atstovė. Rūbų kilmė apipinta legendomis. Kai Aleksandras Makedonietis leido graikėms kariauti su priešais, tai liepė vilkėti vyriškais drabužiais ir būtinai dėvėti tokį šalmą.

Nacionaliniai rūbai Graikijoje yra skirtingi pagal regioną. Vienur jie storesni, kitur — plonesni. Graikų atstovai atvažiavo į Lietuvą apsirengę žiemos kostiumais.

Rūbų papuošalai yra pagaminti Janino miesto amatininkų. Papuošalai, pagaminti iš sidabro, labai populiarūs visoje Graikijoje.

Dainos apie gamtą

Svečiai iš tolimiausio pasaulio kampelio — iš Pietų Korėjos festivalyje pristato dainas. Atidarymo koncerte jie atliko savo regiono Seodo Sori („sori“ korėjietiškai reiškia “daina“ — aut. past.) dainas. Viena daina buvo apie žvejus, kaip jie gaudo žuvis, kaip su didžiuliais tinklais plaukia namo. Merginos, pasitikdamos iš jūros grįžtančius jūreivius, dainuoja jiems.

Ansamblis atlieka įvairius kūrinius: nuo paprastų valstietiškų iki atliekamų liaudies dainininkų. Korėjiečiai daugiausiai dainuoja apie gamtą: kalnus, ežerus, upes, miškus, dangų, saulę. Ansamblio narės, pasakojo vadovas Park Junyoung, buvo apsirengusios pačiais paprasčiausiais nacionaliniais drabužiais, kurie yra labai seni.

Tradiciniai indų muzikos instrumentai

Dalyviai iš egzotiškos Indijos išsiskyrė savo šokiais, muzika, dainomis, ryškiaspalviais drabužiais ir galvos apdangalais.

Indijos delegacijos narys Davinder Singh Chhina papasakojo, kad Pandžabe, iš ten kur jie atvyko, yra formalus ir tradicinis folklorinis turbanas. Formalusis turbanas dėvimas, kai, pavyzdžiui, einama į susitikimus, keliaujama lėktuvu, o tradicinis — per įvairias šventes. Jų ilgis dažnai siekia daugiau nei 2 ar 3 metrus. Tvirtai apsuktas turbanas dar sutvirtinamas blizgančia juostele, kad neišsileistų. Turbanas atkeliavo iš sikų („sikizmas“ — indų etninė religija, susiformavusi XV amžiaus pabaigoje — aut. past.) kultūros.

Kato — instrumentas iš medžio. Ant ilgos lazdos pritvirtintas medinis galas, kuris panašus į išdrožtą gyvūnėlį. Šį instrumentą galima pavadinti „vovere“, kuris simbolizuoja Indijos gyvūnus, laukinę gamtą. Jo veikimo principas: išdrožta gyvūnėlio burna tampoma už virvutės daužosi taip sukeldama garsą.

Mažas būgnelis, išdrožtas iš medžio, oda aptrauktais galais — tradicinis Pandžabo muzikos instrumentas. Jis irgi atkeliavo iš sikizmo kultūros. Per religines sikizmo šventes jis buvo naudojamas dainuojant.

Bukčiu primena ąsotį, per kurio vidurį ištempta styga. Ją brazdinant išgaunamas garsas, nes „ąsotis“ yra tuščiaviduris.

Metalinis instrumentas su žvangučiais yra labai populiarus Pandžabe. Juo grojama, kai atliekami patys populiariausi šokiai. Ponas Chhina komentavo, kad tai yra labai egzotiškas muzikos instrumentas, kuris sudomina kiekvieną žmogų. Jo skleidžiamas garsas labai priminė arkliams dedamus žvangučius. Visi instrumentai labai garsiai skamba, bet meno vadovas tikino, kad tai nėra triukšmas. Taip bandoma įkvėpti šokėjus šokti dar energingiau.

Rumunai uždainavo lietuviškai

Rumunijos Lešu vokalinė folkloro grupė, įkurta 1935 metais, atidarymo koncerte susirinkusius žiūrovus pradžiugino uždainavę lietuviškai. Rumunijos atstovė pasakojo, kad lietuvišką dainą mokėsi maždaug dvi savaites, bet tai nebuvo sunkus darbas, o malonumas. Atvykę į Lietuvą jie repetavosi su lietuviais, kad teisingai padainuotų.

Atidarymo koncerte rumunai pademonstravo įspūdingo ilgio nacionalinį muzikos instrumentą — ragą. Nors ir atrodo masyvus, bet jis labai lengvas, nes yra tuščiaviduris. Vienas galas siauresnis, kitas platesnis. Jo ilgis apie 2 metrus. Tai senovinis instrumentas, kuriuo naudojosi šaukliai kalnuose pranešdami apie įvairiais nelaimes ar atvykstančius žmones. Šiuo instrumentu taip pat naudojosi ir piemenys, pranešdami, kad išgena gyvulių bandą. Tai buvo tarsi bendravimo būdas.

RAGAS: Nacionalinis rumunų muzikos instrumentas.

KEPURĖ: Graikijos ansamblio atstovė galvą papuošė tradiciniu apdangalu.

KOSTIUMAS: Graikijos atstovas apsirengęs tautinį žieminį kostiumą.

TURBANAS: Indijos delegacijos narys Davinder Singh Chhina (dešinėje) vynioja kolegai ant galvos turbaną.

DAINININKĖS: Lyriškas dainas atliko pietų korėjietės, apsirengusios nacionaliniais rūbais.

KATO: Tradicinis Indijos muzikos instrumentas

BUKČIU: Ąsotį primenantis muzikos instrumentas

INSTRUMENTAS: Indų šokėjas rankose laiko savotišką muzikos instrumentą, kuris tarsi armonikėlė suskleidžiamas leidžia garsus.

ŽVANGUČIAI: Instrumentas, skambantis panašiai kaip arklių papuošimai.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.