Naujausios
Tauta kol kas badauja tyliai
Vakar, kai Šiaulių politikai kėlė rankas už didesnę šilumos kainą, šiauliečiai skaičiavo, kaip išgyventi augant šilumos, maisto produktų, degalų kainoms. Maisto rinkoje — silpnėja konkurencija, degalų ir šilumos rinkose — jokios konkurencijos. Gresia apverktinas skurdas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Be paramos — badautų
Dvi mamos — Vilma Kalašinskienė su septynių mėnesių sūneliu Arnu ir besilaukianti vaikelio Roberta Virmauskienė su pirmagimiu Salvijumi — šnekučiavosi viename Šiaulių daugiabučių kiemų. Moterims vos per dvidešimt.
Vilma su vyru ir sūnumi gyvena trijų kambarių bute. Už vaikutį kas mėnesį gauna 900 litų, vyras uždirba apie 1500 litų — visos šeimos pajamos — 2400 litų. Už vandenį kas mėnesį sumoka 55 litus, laiptinės valymas — 30 litų, šildymas — 190 litų, dujoms ir elektrai — dar apie 150 litų. Šeima turi įsipareigojimų bankui — paskolai kas mėnesį atiduoda 450 litų.
Vaikučiui per mėnesį tenka išleisti apie 600 litų vien sauskelnėms, higienos priemonės, drabužėliams. Mažyliui maistelį gamina pati — verda košytes, pieną perka iš „rankų“, nes taip pigiau — 1,20 lito už litrą. Parduotuvėje mokėtų apie 3 litus.
„Sau mažai lieka. Valgome tik namie. Naujų drabužių neperkame. Turime automobilį — labai ribojame keliones. Labai skaudžiai pasijuto maisto produktų pabrangimas, ypač kirto pieno produktų kainos. Jei ne tėvai — iš kurių gauname daržovių, nežinau kas būtų“, — pasakojo Vilma.
Vilma skaičiavo: ateinančią žiemą už šilumą teks mokėti nebe 190, o maždaug 280 litų. „Tegul valdžia ne mokesčius kelia, o mažina savo kišenes“, — pyktelėjo moteris.
Vienas miesto politikų rankos pakėlimas vakar Tarybos posėdyje iš Vilmos šeimos kuklios piniginės ištrauks kas mėnesį dar papildomai apie 100 litų.
Robertos šeimos pajamos dar kuklesnės: už vaikutį — nepilnai 100 litų, nes iki gimdymo niekur nedirbo. Vyro alga apie 1200 litų. Gyvena tėvų paliktame bendrabutyje. Už šildymą mokėdavo beveik 100 litų, vadinasi, dabar mokės apie 150 litų. „Jei ne uošviai, kurie gyvena kaime, badautumėm“, — nelinksmai sakė Roberta.
Kentėti nebeįmanoma
Šiaulietė Judita Kranauskienė savo kuklų šeimos biudžetą skaičiavo labai tyliai: ji gauna negalios pašalpą — 500 litų; vyro alga — 1000 litų. Abu su vyru greitai švęs 50— mečius.
Iš 1500 litų turi išgyventi su vyru ir dvidešimt ketverių metų sūnumi. Jis neseniai išėjo iš darbo, nes už du mėnesius gavo 700 litų algos. Šiuo metu jaunuolis ruošiasi emigruoti į užsienį. Šeima kelis šimtus litų prisiduria už kažkada nusipirktą dar vieną, o dabar nuomojamą butą.
Patys gyvena trijų kambarių bute. Vien už šildymą dar praėjusią žiemą mokėdavo po 280 litų, pridėjus kitus mokesčius už butą 500 litų negalios pensijos vos užtekdavo.
Dabar už buto šildymą prie 280 litų teks pridėti dar apie 100 litų. Balansas — vien šilumai teks pakloti apie 400 litų.
„Nebeturiu nei nervų, nei sveikatos galvoti, kaip išgyventi. Perku pasibaigusio arba besibaigiančio galiojimo maistą iš nukainotų prekių dėžių prekybos centruose. Vaikštau iš vieno prekybos centro į kitą, žiūriu, gal kokia akcija — du už vieno kainą. Su vyru juokaujame, kad einame pirkti puvenų“, — atviravo Judita.
„Kiek dar kentėsime? Kiek dar tyčiosis iš žmonių? Manau, kad laikas sukilti, streikuoti. Nors ką tai padės...“ — svarstė Judita.
Be anūkų neišgyventų
Šiaulietis Algirdas Skulskis nesiskundžia: jis su žmona, trys maži vaikučiai ir močiutė turi visko, ko reikia. Šeima turi savo verslą.
Šiauliečiui abejonių kelia ne tai, kad didinama šilumos kaina, bet tai, kad taikant įvairias metodikas viename mieste išeina vienokia, o kitame kitokia. Pavyzdžiui, vilniečiai už šildymą mokės pigiau, nei šiauliečiai.
„Aš jaunas, dirbu ir uždirbu, bet mūsų močiutė, neįsivaizduoju, kaip išgyventų vien tik iš savo pensijos. Ji gauna 600 litų. Beveik viską išleidžia vaistams. Jeigu gyventų viena, neturėtų nei ko valgyti, nei kuo už butą užsimokėti, arba tiesiog numirtų, jeigu nepirktų vaistų, o mokėtų už butą ir pati pirktų valgyti“, — tokią nelinksmą močiutės buhalteriją skaičiavo anūkas.
Skolos už šilumą jau smaugia
Vakar šiauliečiai AB „Šiaulių energijai“ už butų ir vandens šildymą jau buvo skolingi 2,4 milijono litų, dar 0,5 milijono skolingi juridiniai asmenys. Vien Šiaulių rajono savivaldybė, pasak “Šiaulių energijos“ atstovo spaudai R. Lazdyno, skolinga šilumininkams 100 tūkstančių litų, skirtų kompensacijoms rajono gyventojams už 3 mėnesius.
Iš 2,4 milijono litų apie 1 milijoną 100 tūkstančių litų skolingi 469 butai, priklausantys Šiaulių miesto savivaldybei.
„Šiaulių energija“ šildo namus ir vandenį 43 731 butui. Įmonės pajamos, pasak R. Lazdyno, siekia 60 milijonų litų.
Klientų mokumas — apie 92 procentai. Šis rodiklis jau laikosi maždaug trejus metus ir yra vienas aukščiausių šalyje.
„Šiaulių energijos“ atstovas R. Lazdynas dėl trečdaliu padidintos kainos už šildymą, patarė nesielvartauti — esą išgelbės kompensacijos.
Jo teigimu, šiuo metu kompensacijas už šildymą gauna 3600 gyventojų, arba 8,2 procentai visų įmonės klientų.
„Padidinus kainas tiesiog padaugės žmonių, kurie gauna kompensacijas“, — mano R. Lazdynas.
Pasak R. Lazdyno, kompensacijos priklauso visiems, kuriems suma už šildymą sudaro daugiau kaip 20 procentų visų pajamų, iš jos atėmus 285 litus valstybės remiamų pajamų.
Vėl pirmi iš antro galo
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis maistui, alkoholiui ir tabakui Lietuvos gyventojai 2005 metais išleido 37,3 procento visų pajamų. Daugiau už lietuvius šiems produktams išleidžia tiktai rumunai — 50 procentų. O britai — tik 12,3 procento savo pajamų.
Augant infliacijai išlaidos maistui Lietuvoje — vienos didžiausių Europoje. Kylant kainoms maistui išleidžiama vis daugiau pajamų. Šių metų Lietuvos nuopolis dar nesuskaičiuotas.
PAŽEMINIMAS: Šiaulietė Judita Kranauskienė sakė, jog priversta pirkti pigiausius produktus, net ir pasibaigusio galiojimo.
ATĖMĖ: Vakar Šiaulių politikai iš Vilmos Kalašinskienės šeimos piniginės atėmė 100 litų kas mėnesį.
Kainos (litais)
Pienas (1 litras) Lietuvoje — 2,19, Ispanijoje — 2,04, Jungtinėje Karalystėje — 2,74, Airijoje — 2,86;
Sviestas (200 gramų) Lietuvoje — 3,15, Ispanijoje — 4,14, Jungtinėje Karalystėje — 2,19, Airijoje — 3,52;
Duona (500 gramų) Lietuvoje 3,79, (800 gramų) Ispanija — 4,45, Jungtinė Karalystė — 3,01, Airija — 2,72;
Kiauliena (1 kilogramas) Lietuvoje — 16,99, Ispanijoje — 10,32, Jungtinėje Karalystėje — 52,27, Airijoje — 31;
Jautiena (1 kilogramas) Lietuvoje — 23,99, Ispanijoje — 62,1, Jungtinėje karalystėje — 65,34, Airijoje — 23,43;
Vištiena (1 kilogramas) Lietuvoje — 7,99, Ispanijoje 8,63, Jungtinėje Karalystėje — 43,56, Airijoje — 24,15;
Aliejus (1 litras) Lietuvoje — 7,99, Ispanijoje (alyvuogių) — 8,63, Jungtinėje karalystėje — 6,58, Airijoje — 2,76;
Kiaušiniai (10 vienetų) Lietuvoje — 4,59, (12 vienetų) Ispanijoje — 3,76, Jungtinėje Karalystėje — 8,77, Airijoje — 8,28;
Cukrus (1 kilogramas) Lietuvoje 3,29, Ispanijoje — 3,07, Jungtinėje Karalystėje — 4,36, Airijoje — 4,14;
Miltai (1 kilogramas) Lietuvoje — 2,64, Ispanijoje — 1,73, Jungtinėje Karalystėje — 4,27, Airijoje — 2,07;
95 benzinas (1 litras) — Lietuvoje — 4,00, Ispanijoje — 4,31, Jungtinėje Karalystėje — 4,95, Airijoje — 4,62;
Dyzelinas (1 litras) Lietuvoje — 4,34, Ispanijoje — 4,49, Jungtinėje karalystėje — 5,48, Airijoje — 5,04.
Šaltinis: „Lietuvos rytas“
