Talkšos ežere plaukia dirbtinė sala

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Talkšos ežero dirbtinė sala yra daugiau nei 6 metrų ilgio ir beveik dviejų metrų pločio. Salos augalija panaudoja azoto ir fosforo junginius.
Šiauliuose, Talkšos ežere, atsidaro dirbtinė sala – ją sukūrė Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkai.
Sala atlieka ekologinę funkciją – jos augalija panaudoja azoto ir fosforo junginius, kurių perteklius skatina vandens telkinių ekosistemos kitimą.
Talkšos ežero dirbtinė sala yra daugiau nei 6 metrų ilgio ir beveik dviejų metrų pločio.

Pasak salos konstruktorių komandos vadovo dr. Artūro Tadžijevo, konstrukcija sudaryta iš 6 segmentų: plūdrumą konstrukcijai suteikiančių vamzdžių, konstrukcinio, laikančiojo nerūdijančiojo plieno tinklo, kokoso plaušo apvalkalo, jį prilaikančio galvanizuoto dažyto tinklo. Jungiantys elementai yra iš nerūdijančiojo plieno. Konstrukcijos plūdrumas išbandytas KU Jūros tyrimų institute, laboratorinėmis sąlygomis. Sala nuo analogų skiriasi tuo, kad rinkoje esantys sprendiniai turi labai daug plastikinių dalių, kurios nuolat veikiamos tiesioginės saulės spinduliuotės suyra ir taip mikroplastikas teršia vandens telkinį. Pagaminta konstrukcija neturi tiesiogiai saulės spinduliais veikiamų plastikinių dalių.

Tarptautinio projekto „Livelagoons“ vadovo prof. Artūro Razinkovo-Baziuko teigimu, įkurdinus salą Talkšos ežere, paimti vandens mėginiai. Vėliau vanduo aplink salą taip pat bus stebimas.

„Turime suprasti, jog dvidešimties kvadratinių metrų sala ir per porą – trejetą metų ant jos įsitvirtinusi augmenija revoliucingų permainų neturės. Greitam efektui išgauti tokio dydžio ežere reikėtų bent 10 salų, tačiau tokiu būdu gerinti vandens kokybę labai patogu: sumontavai salą ir daugiau jokių rūpesčių, ji pasyviai atlieka savo funkciją, kai bet kokią technologinę vandens valymo įrangą reikėtų nuolat prižiūrėti. Tuo pačiu metu sala ir ežero peizažo akcentas, ir prieglobstis paukščiams, žuvims ir kitiems organizmams. Taip sala pasitarnauja biologinės įvairovės atstatymui urbanizuotose vandens telkiniuose“, – sako prof. Artūras Razinkovas-Baziukas.

Mokslininko teigimu, dirbtinės salos, kaip vandens telkinių ekologinės būklės gerinimo priemonės, populiarėja visoje Europoje.

Dirbtinių salų kūrimo projektą KU mokslininkai su partneriais Vokietijoje ir Lenkijoje pradėjo 2019-aisiais. Dvi dirbtinės salos porą metų atlieka vandens kokybės gerinimo įrenginių funkciją Kuršių mariose, viena – Klaipėdos centre esančiame Jono kalnelio tvenkinyje. Pirmųjų salų konstrukcijos į Lietuvą buvo atgabentos iš Škotijos, naujausioji, atkeliavusi į Šiaulius, pagaminta KU technologijų mokslininkų komandos.