Naujausios
Siekiama palaužti žmonių valią
Maskva siekia palaužti ukrainiečių valią kovoti, nori, kad negandų prispausti civiliai imtų protestuoti, reikalautų užbaigti karą, sutinkant su Rusijos siūlomomis nedėkingomis sąlygomis.
Žinios iš fronto dažniausiai irgi pasiekia prastos, nes svarbiuose kovų ruožuose okupantų kariai kasdien po kelis šimtus metrų pasistumia į priekį.
Ukrainiečių gynybą apsunkina ne tik mažesnis karių bei technikos kiekis, bet ir tai, jog Maskva ėmė Rytų Ukrainoje sprogdinti geležinkelių linijas, stotis, traukinius.
Nesant elektros ir neveikiant liftams sunkiausia yra mamų su mažais vaikais bei senyvų vienišų žmonių padėtis. Pafrontės gyvenvietėse daugiausia yra pasilikę pensininkai, kurie kalbinami teigia, jog neturi giminių, pas kuriuos galėtų išvykti. Dalis prisipažįsta, jog turėtų kur pabėgti, tačiau geriausiai esą jaučiasi savo bute ar name ir niekur nesikels, atsiduos likimui.
Neišsipildžiusios viltys
Pačios optimistiškiausios šv. Kalėdų sutiktuvės buvo 2022 metais. Tada ukrainiečių kariai buvo perėję į sėkmingą kontrpuolimą, išvadavo beveik visą Charkivo regioną ir strategiškai svarbų Chersono miestą. Tiek kariškiai, tiek civiliai tada linksmai prognozavo, jog kontrpuolimas sėkmingai tęsis, bus išvaduotos visos teritorijos, o kitas Kalėdas švęs atkovotuose Krymo pusiasalio kurortuose.
Taip neatsitiko dėl įvairių priežasčių. Maskva mobilizavo daugiau karių, ėmė labiau minuoti užgrobtas žemes. Vakarai atsisakė duoti ukrainiečių puolimui reikalingų ginklų ir paaiškėjo, jog Kyjivui ėmė trūkti karių. Per puolimo operacijas visada karių žūva kelis kartus daugiau nei ginantis, Ukrainos karių kapai ėmė visuomenę gąsdinti. Pirmus karo mėnesius prie komisariatų nusidriekdavo tėvynės ginti norinčių vyrų eilės, o po metų tokių savanorių beveik neliko.
Per 2024 metų sutiktuves ukrainiečiai vylėsi, jog Vakarai įvykdys pažadus suteikti daugiau ginklų, ir jų kariai vėl pereis į kontrpuolimą. 2025 metus daug kas irgi pasitiko viltingai – vylėsi, kad JAV prezidento rinkimus laimės karą skubiai nutraukti žadantis D.Trumpas. Jam tapus prezidentu daugybė vietos gyventojų džiūgavo, kad tuoj tuoj įsivyraus taika. Tačiau taip nenutiko.
Tamsi prieškalėdinė savaitė
Pasitikdami 2026 metus ukrainiečiai neslepia sumišimo dėl vykstančių taikos derybų ir baimės, kad sausyje gali tekti maistą gamintis ant laužų, nes butuose nebus nei elektros, nei dujų.
Šių metų prieškalėdinė savaitė yra pati tamsiausia per ketverius metus, nes dėl elektros taupymo valdžia įsakė sumažinti elektros tiekimą įmonėms, gatvių apšvietimui ir išjungti reklamas.
Pernai pagrindinė Kyjivo eglė spindėjo šviesomis ir stovėjo Sofijos aikštės centre, o šiemet kukli stūkso tos aikštės kampe.
Kyjivo merija paragino per šventes gausiai nesibūriuoti prie eglės. Trejus metus gana saugiai gyvenusi sostinė šiemet ėmė patirti kombinuotas raketų ir dronų atakas, nuo kurių nepajėgia apsiginti, todėl atakas lydi gausios civilių žūtys.
Paskelbus raketų grėsmę į metro požemius miegoti persikelia masės žmonių, o tokie vaizdai prieš tai buvo regimi tik karo pradžioje.
Laukia karo pabaigos
Prie Kyjivo eglutės dauguma žmonių abejodami sakė, jog tikisi karo pabaigos. Žmonės nepasitiki nei JAV, nei Rusijos prezidentais. Taip kalbėjo Maidano aikštėje, prie memorialo žuvusiems kariams sutikta Natalija Oleško. Moteris puošė miniatiūrinę eglutę, kurią pastatė prie kare žuvusio sūnaus Olego ir jo bendražygių nuotraukų.
„Jūs Lietuvoje eglutes puošiat namuose ir miestų aikštėse, o mes dabar ir žuvusiems kariams. Šį angeliuką užkabinsiu ant viršaus, nes sūnus Olegas ir žuvę brigados bendražygiai yra virtę angelais. Olegas su tėvu kovoti išėjo pirmomis dienomis, vėliau prisijungė ir antras sūnus, sutuoktinį demobilizavo, suėjus 60-iai metų. Olegas žuvo prie Bachmuto. Pražilau iš skausmo, veržiausi į frontą, norėjau keršyti, bet nepaėmė. Kilo minčių žudytis, bet susiėmiau, ėmiau puošti brigados atminimo vietą, rinkti paramą frontui. Smerkiu tuos, kurie slapstosi nuo armijos”, – pasakojo moteris.
Natalija užaugo Sibire, o ten ukrainiečių geriausi draugai buvo lietuviai, latviai ir estai. “Ukrainiečiai, kaip ir Baltijos šalių atstovai, buvo tremiami už vadinamąjį nacionalizmo propagavimą. Mus tada vienijo panašaus likimo suvokimas, o dabar jūs irgi geriausiai mus suprantat ir labiausiai padedat. Lenkiu galvą prieš lietuvius ir viliuosi, kad kitąmet nesustosit tiekti paramą ir padėsit užsitikrinti, kad taikos sąlygos būtų kuo palankesnės.“
Linkėjo vienybės
Charkivo kapinių Didvyrių alėjoje sutikau Mariną Poligalovą. Moteris buvo atnešusi padėti žvakutę bei gėlių ant vyro Grigorijaus kapo.
„Linkėčiau, kad karo grėsmę lietuviai vertintų labai rimtai, ir tam būtų pasiruošę. Tauta turi būti vieninga, kad atsilaikytų prieš priešą. Jei tauta nebus vieninga ir netikės savo pergale, ji pralaimės ir bus sunaikinta. O karas nepasigailės nieko: nei vaikų, nei moterų, nei vyrų, nei senolių. Nepasigailės nieko. Tai baisi jėga“, – kalbėjo Marina.
