Susitikime prisiminta kelionė į Sibirą

Susitikime prisiminta kelionė į Sibirą

Trečiadienį Šiaulių miesto savivaldybės salėje įspūdžiais su Šiaulių tremtiniais dalijosi vasarą po Sibirą keliavusios grupės nariai.

Pakvietė tremtiniai

Į šią kelionę liepos 27–rugpjūčio 9 dienomis vyko vienuolika žmonių, tarp jų – trys šiauliečiai: Romas Mikšys, Augustė Mikšytė ir „Šiaulių krašto“ žurnalistė Živilė Kavaliauskaitė.

Maskvoje grupė pasidalijo į dvi dalis: vieni skrido į Krasnojarsko, kiti – į Irkutsko sritį. Vėliau grupė Čeremchove (Irkutsko sritis) susijungė. Kelionės metu dvylikoje kapinių tvarkyti tremtinių kapai, bendrauta su likusiais gyventi lietuviais.

Į susitikimą Šiauliuose iš Vilniaus atvyko grupės vadovas Virginijus Steponavičius, Ramunė Stundžiaitė, Valentina Kulagina.

Renginį organizavusi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė pakvietė tylos minute pagerbti negrįžusius iš tremties.

„Tremties istorija parodė, kiek žmogus gali ištverti. Dalį tremtinių palikome tenai – tokia Aukščiausiojo valia. Bet jie visada yra su mumis,“ – sakė vaikystėje tremtį patyrusi moteris.

Netikėtas susitikimas

Grupės vadovas V. Steponavičius nuotraukomis ir filmuota medžiaga pristatė kelionę po lietuvių tremties vietas. Jis kelionėje ieškojo ir savo mamos bei močiutės tremties pėdsakų Kirzavod II gyvenvietėje.

Tolimajame krašte amžininkų sutikti nepavyko, bet į susitikimą Šiauliuose atvyko seserys dvynės Irena ir Regina Audzevičiūtės, Kirzavod II gyvenusios su mama Ona Audzevičiene. Jos džiaugėsi po tiek metų pirmą kartą nuotraukose pamačiusios tremties vietas. Barake, kur gyveno lietuvės, dabar įsikūrusi baltarusių šeima.

Šeimos istorijos kelionėje ieškojo ir Krasnojarsko srityje gimęs Romas Mikšys. Jis surado ligoninę, kurioje gimė, kalbėjosi su vietos gyventoju, kuris prisiminė jo tėvą.

R. Stundžiaitės ir V. Kulaginos šeimos tremties išvengė. Bet abi moterys jautė vidinę pareigą nuvykti ten, kur giliai įsirėžusi lietuvių tautos kančios istorija.

„Norėjome savo ekspedicija nors kiek prisidėti ir pagerbti žuvusius ir nukentėjusius Sibire žmones. Taip, mes nepastatėme naujų kryžių. Bet mes dirbome iš visos širdies. Dėl to mums gera. Visi vykome pirmą kartą, kitą kartą skrisdami jau turėtume daugiau patirties, ką ir kaip daryti“, – sakė R. Stundžiaitė.

Laikraštis sujungė likimus

Po šios kelionės „Šiaulių kraštas“ spausdino 13 dalių reportažų ciklą „Sibiro reportažai“, jis sulaukė daug atsiliepimų. Į redakciją skambino buvę tremtiniai, jų palikuonys ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Taip gimė dar vienas šešių dalių ciklas „Sibiro atgarsiai“.

Susitikime kalbėjo ir du šio ciklo herojai: Šiaulių miesto garbės pilietis profesorius Vytenis Rimkus ir jo sesuo Elzbieta Bagdonienė.

„Tremties metai tolsta nuo mūsų. Kiek bėra tikrųjų tremtinių – mokytojų, ūkininkų? Jau jų vaikai – pensininkai. Dauguma apie tremtį žino iš tėvų, senelių. Bet atsiranda patriotinis jausmas aplankyti tas vietas ir gaivinti atmintį“, – sakė V. Rimkus.

Grupės nariai tęsia bendravimą su Irkutsko srityje gyvenančiais lietuviais. Irkutsko lietuvių bendrijai „Švyturys“ išsiųsti „Šiaulių krašte“ publikuoti straipsniai, rūpinamasi, kad Sibiro lietuviai gautų knygų. Ypač reikalingi lietuvių kalbos vadovėliai rusų mokykloms.

„Šiaulių krašto“ inf.

Ramunės STUNDŽIAITĖS nuotr.

SUSITIKIMAS: Grupės, keliavusios į Sibirą, vadovas Virginijus Steponavičius susitikime Šiauliuose sutiko seseris Audzevičiūtes, kurių tremties vieta buvo ta pati, kaip ir jo mamos bei močiutės – Kirzavod II gyvenvietė.

Jono TAMULIO nuotr.

PAGARBA: Susitikime tremtiniai tylos minute pagerbė Anapilin išėjusius brolius ir seseris.