Suplanuota, kaip Šiauliai gyvens artimiausius 9 metus

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino Šiaulių miesto 2025–2033 metų strateginį plėtros planą, pagal kurį miestas gyvens artimiausius 9 metus.
Ketvirtadienį Šiaulių miesto taryba patvirtino Šiaulių miesto 2025–2033 metų strateginį plėtros planą. Jame numatyt tikslai ir priemonės, kaip vystysis miestas artimiausius devynerius metus.

Trūko viešumo?

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ Šiaulių miesto 2025–2033 metų strateginį plėtros planą pradėjo rengti dar praėjusiais metais. Šio dokumento parengimas Savivaldybei kainavo 111 tūkstančių eurų.

Plano kokybei priekaištų neturėjo ir Tarybos opozicija, tačiau jos atstovai akcentavo viešumo trūkumą. Tarybos narys Martynas Šiurkus, pabrėžęs, kad tai yra svarbus dokumentas, nuo kurio priklauso, kaip vystysis miestas, kokia bus jo ateitis, priekaištavo, kad planas per mažai buvo pristatytas miesto bendruomenei.

Anot politiko, jei kas apie planą paklaustų žmonių gatvėje, 9,5 iš 10 pasakytų, kad nieko nėra girdėję.

„Svarbiausi miesto projektai nebuvo niekur pristatyti ir aptarti. Pavyzdžiui, dar viena koncertų salė už 30 milijonų eurų, Talkšos ežero pakrantės sutvarkymas už 18 milijonų eurų ir panašiai, apie kuriuos net Tarybos nariai nediskutavo. Tai turėtų būti visuomenei pristatyta plačiau“, – sakė M. Šiurkus.

Jis siūlė merui Artūrui Visockui paviešinti planą savo feisbuko paskyroje ir akcentavo, kad neatsižvelgta į opozicijos inicijuotą gyventojų apklausą, į žmonių nuomonę.

Jis atkreipė dėmesį, kad Valstybės duomenų agentūra informavo, jog šiandien Šiauliuose skaičiuojama 110 tūkstančių gyventojų, tačiau Lietuvos piliečių yra tik 97 tūkstančiai. Dar mieste gyvena 4,5 tūkstančio ukrainiečių, o ir tūkstančiai Vidurinės Azijos šalių gyventojų. Tai gali būti galimybė, bet gali būti ir papildomos problemos. Politikas pažymėjo, kad plane nėra nė vieno žodžio apie atvykėlių integraciją.

Artimiausius 9 metus baseino nestatys

Ekonominių konsultacijų ir tyrimų atstovė Vaiva Garlinskė aiškino, kad viešino parengtą dokumentą plačiau, nei reikalavo Savivaldybė savo užduotyje. Ji priminė, kad gyventojų į pristatymus sunku prisikviesti, nedaug sulaukta ir jų komentarų. Rengėjai daro prielaidą, kad gyventojai pasitiki išrinktais Tarybos nariais ir palieka jiems priimti sprendimą. Nors sutiko, kad viešinimo formos turi keistis.

Rengėja tikino, kad Savivaldybė turi pasirengusi integracijos planą, tačiau naujai parengtame 9 metų plėtros plane apie integraciją kalbama vienu aspektu – kiek galima suorganizuoti lietuvių kalbos kursų ir koks jų kiekis patenkintų poreikį.

Tarybos narys Edvardas Žakaris priminė, kad pristatant plėtros planą buvo aiškinama, jog pirmenybė teikiama tiems objektams, kuriuos lankys kuo daugiau žmonių. Daug diskusijų buvo dėl plaukimo baseino. Politikas pažymėjo, kad turbūt niekas tiek apdovanojimų neparveža į miestą, kaip plaukikai. Tačiau kažkodėl žūtbūt nenorima įtraukti baseino į miesto ateities planus, o jojimo maniežui, kurį esą lanko apie 100 vaikų, numatoma išleisti apie 14 milijonų eurų.

„Aiškinama, kad baseiną gali statyti privatus verslas. Tai ir kitus objektus gali statyti privatus verslas, kodėl žūtbūt baseiną“, – stebėjosi politikas.

Meras pabrėžė, kad jojimo maniežo lankytojų skaičius yra ne toks, tačiau koks konkrečiai nepaaiškino.

V. Garlinskė paaiškino, kad plaukimo baseino priemonė yra plane, tačiau nekalbama apie jo statybą. Planuojama prisidėti prie privataus baseino veiklos palaikymo – iš biudžeto finansuoti atskirų šiauliečių tikslinių grupių sveikatinimą, sportą, savo būklės gerinimo palaikymą, kompensuojant jų lankymąsi baseine. Tokiu atveju Savivaldybei nereikės investuoti milijonų į baseino statybą, bet būtų užtikrintas verslo atstovų veiklos vykdymas.

„Mūsų komanda yra įpratusi dirbti efektyviai ir mes tikrai nešvaistysime lėšų ten, kur jų nereikia švaistyti“, – apie baseino statybą pareiškė A. Visockas.

Tarybos nariai pažymėjo, kad plane įrašytas eilių pas gydytojus trumpinimas, nors pačių gydytojų skaičiaus didėjimas nenumatomas. Gydytojų skaičius nedidės, bet eilės trumpės.

Buvo paaiškinta, kad tą problemą išspręs ministerijos sumanymas paskirstyti gydytojus po visus regionus, nesutelkiant jų didžiuosiuose šalies miestuose. Savivaldybė dalyvaus šiame projekte.

Užtat plane numatomas Savivaldybės administracijos aparato augimas maždaug 8 procentais. Manoma, kad tai lems augantis gyventojų skaičius.

Paklausus konkrečiai apie Talkšos ežero pakrantės sutvarkymą už 18 milijonų eurų, V. Garlinskė tikino, kad suma suskaičiuota pagal Lieporių parko tvarkymo kainas, tačiau kas ten bus daroma ir iš kur bus paimti milijonai, atsakymo neturėjo. Numatoma rengti Talkšos ežero pakrantės teritorijos įveiklinimo koncepcijos parengimo konkursą.

Opozicijos atstovai pažymėjo, kad tokie planai yra oriniai, kaip ir lėšos. Planai oriniai ir lėšos orinės.

Tarybos narys Jonas Bartkus priminė aktualias miestui problemas: kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, senų žmonių daugėjimas. Jo manymu, tai darys įtaką miesto vystymuisi. Savivaldybė neranda atsakingo už tokius svarbius reikalus. Plane maždaug prie 20 priemonių įrašytas vicemeras.

„O kodėl čia, plane, nėra mero? Užkimšome skylutes vicemeru, bet suprantame, kad atsakingo padalinio nėra“, – stebėjosi politikas.

Jis sakė bandąs suprasti, kokį sprendimą dėl strateginio plėtros plano Taryba priims.

„Meras aiškindavo, kad jam nereikia jokios politinės programos, nes yra strateginis plėtros planas. Mes jį paverčiame politiniu dokumentu, nors čia neturėtų būti daug politikos“, – pažymėjo J. Bartkus.

26 Tarybos nariams balsavus už, 2 – prieš ir 1 nebalsavus, Šiaulių miesto 2025–2033 metų strateginis plėtros planas buvo patvirtintas.