Naujausios
Sunkmečio veidas lombarde
Į LOMBARDUS ŽMONĖS PRADĖJO NEŠTI DRABUŽIUS IR PATALYNĘ
Sunkmetis ir nedarbas vis dažniau verčia naudotis lombardų paslaugomis. Žmonės užstato juvelyrinius gaminius, mobiliuosius telefonus, drabužius, avalynę ir netgi patalynę. Pastaruosius porą mėnesių lombardų savininkai kas dieną sulaukia klientų, kurie tiesiog prie akių nusimauna nuo pirštų žiedus ir juos palieka už užstatą.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Klientai — ir studentai, ir pensininkai
Šiuo metu Šiauliuose registruota trylika lombardų. Jų savininkai teigia, kad šiemet klientų sulaukia daugiau nei ankstesniais metais. Kasdien liūdnų istorijų girdintys verslininkai prognozuoja, kad ateityje klientų dar daugės.
Ateina įvairiausio amžiaus ir socialinio statuso žmonės: pensininkai, studentai, bedarbiai ir dirbantys žmonės, išgerti mėgstantys piliečiai. Tiesa, šios kategorijos klientų pastaraisiais mėnesiais ženkliai sumažėjo. Lombardų savininkai daro išvadą, kad gerti greičiausiai nebeturima iš ko.
Dauguma Šiaulių lombardų priima tiktai juvelyrinius gaminius. Bet yra tokių, į kuriuos galima atnešti viską, ką tiktai įmanoma parduoti: nuo vertingų papuošalų iki naujos patalynės.
Daugelis šiauliečių lombarde paliktus daiktus vėliau išperka. Kai kurie jau tapo nuolatiniais lombardų klientais.
Visi lombardai už paliktą daiktą ima palūkanas. Vienur dėl palūkanų galima susitarti vietoje, kitur jos yra nustatyto dydžio, pavyzdžiui, nuo 100 litų paskolos imama 50 centų už dieną.
Į lombardus atneštus daiktus galima palikti sutartyje numatytam laikotarpiui. Neišpirkti daiktai lieka lombarde. Būna, kad daiktą išperka giminaičiai, nes klientas miršta.
Vestuvinį žiedą užstato už 20 litų
Šiaulietės Irenos Grybauskienės lombarde parduotuvės nėra, priimami tiktai juvelyriniai dirbiniai. Visi gaminiai priimami kaip metalo laužas.
I. Grybauskienė atkreipė dėmesį, jog klientų padaugėjo nuo šių metų pradžios. Kai kurios istorijos ją taip sugraudina, kad nebeima nė palūkanų.
„Būna, kad iki pašalpos arba atlyginimo pritrūksta nedidelės sumos: dvidešimties, penkiasdešimties litų, o skolintis nenori arba neturi, iš ko. Bet reikia išgyventi, reikia vaikui kažką duoti valgyti. Matai, kaip nusimauna nuo piršto tą savo vienintelį vestuvinį žiedelį ir užstato už dvidešimt litų“, — pasakojo I. Grybauskienė.
Pavyzdžiui, neseniai, palikusi aukso gaminį, viena šiaulietė jai guodėsi, jog darbo neteko abu — ji ir vyras. Vaikas mokykloje nualpęs, nes šeima kurį laiką gyveno pusbadžiu.
Padaugėjo klientų, kurie ateina pirmą kartą. Tokie, anot I. Grybauskienės, būna nedrąsūs, teisinasi anksčiau nė nežinoję, kas tas lombardas yra, bet gyvenimas privertė.
Pastaruoju metu I. Grybauskienės įmonėje, kuri užsiima ir nekilnojamojo turto įkeitimu, ženkliai padaugėjo žmonių, pageidaujančių paprastesnėmis sąlygomis nei tos, kurias siūlo bankai, įkeisti butus, namus arba žemę.
Neša viską, ką turi geresnio
Kito lombardo-parduotuvės savininkas šiaulietis Algirdas Kazimieras Butkus pasakojo, kad klientai atneša ne tik papuošalų, bet ir buities technikos, indų, įvairių įrankių ir prietaisų, drabužių, laikrodžių, avalynės, užstato televizorius, šaldytuvus, netgi naujus rankšluosčius ir patalynę.
„Pas mus ateina daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės. Neša iš namų, ką geresnio turi, o mes priimame viską, ką tiktai įmanoma parduoti, jeigu klientas nebeišperka. Ateina kartais su ašarom, sako, valgyti neturiu ko,“ — A. K. Butkaus žodžiais, jo lombarde klientai žiedus nuo pirštų nusimauna po keletą kartų per dieną.
Paliekant daiktą, sudaroma sutartis, kurioje susitariama dėl kainos, daikto saugojimo laikotarpio ir palūkanų dydžio. Kartais daiktas užsiguli pusę metų, todėl klientui tampa nuostolingas. A. K. Butkaus lombarde klientai nebeišperka apie ketvirtadalio daiktų.
Lombardo parduotuvėje aukso ir sidabro juvelyriniai dirbiniai kainuoja nuo 50 litų. Naujus sportinius batelius galima nusipirkti už 35 litus, odinių striukių — už 150 litų, navigacijos prietaisą — už 400 litų. Japoniškas smūginis gręžtuvas kainuoja 120 litų, padangos — 100 litų.
„O mano pagrindiniai klientai yra jaunimas“, — sakė tose pačiose patalpose prekiaujantis Algirdo Kazimiero sūnus Aidanas Butkus.
Darbo netekę jauni žmonės arba sunkiai besiverčiantys studentai atneša užstatyti mobiliuosius telefonus arba radijo aparatūrą, magnetolas.
Jaunimas palieka telefonus
Dar vieno lombardo savininkė sakė, kad vis sudėtingiau tampa paliktus daiktus parduoti. Užtat skolina nedaugeliui ir stengiasi užsitikrinti, kad žmogus daiktą susigrąžins.
„Galėčiau apsikrauti vien mobiliaisiais telefonais, bet kur man juos paskui dėti? Prieš tris mėnesius tris telefonus priėmiau, už kiekvieną daviau po 200 litų. Dabar teks parduoti už 150 litų,“ — pasakojo lombardo savininkė.
Praėjusią vasarą už gramą aukso lombardo savininkė paskolindavo 45 litus. Dabar skolina tiktai 30 litų: „Ir tai pasilieka krūvos aukso, po 50 litų už gramą nebeįmanoma parduoti. Per savaitę nuperka vos vieną du dirbinius, anksčiau per dieną po dešimt nupirkdavo.“
Pasak savininkų, lombarde krizė jaučiama tiesiogiai. Kadangi nauji daiktai pinga, būtina žiūrėti, ką galės parduoti dvigubai ar net trigubai pigiau.
citata: „Matai, kaip nusimauna nuo piršto tą savo vienintelį vestuvinį žiedelį ir užstato už dvidešimt litų“.
ATSISVEIKINIMAS: Lombardo klientai nebeišperka apie ketvirtadalio atneštų daiktų: juvelyrinių dirbinių, įrankių, drabužių, avalynės.
TELEFONAI: Jaunimas į lombardą neša mobiliuosius telefonus.
SUTARTIS: Algirdas Kazimieras Butkus su savo klientais sudaro sutartis, kurioje susitariama dėl daikto kainos, saugojimo laikotarpio ir palūkanų dydžio.
KRIZĖ: Sunkmečiu į lombardą keliauja ir puošnūs juvelyriniai dirbiniai, ir netgi padangos.
IŠEITIS: Prispausti bėdos, žmonės juvelyrinius dirbinius lombarduose palieka kaip metalo laužą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
