Naujausios
Sunkmečio dugno merai dar nemato
Šiaulių apskrities savivaldybių merai prognozuoja, jog tikrąjį sunkmečio veidą išvysime tik kitų metų pradžioje. Kaip išgyvens savivaldybės? Ar savivaldai gresia bankrotas? Apie savivaldybių ir šalies aktualijas Šiaulių krašto„ redakcijoje diskutavo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas ir Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys.
Pinigų katilas — vienas
— Kokia situacija yra Jūsų savivaldybėse? Merai — ne pati žemiausia valstybės valdymo grandis, kaip vertinate šalies reikalus, nes katilas, iš kurio semiamos lėšos, — mažas ir vienas?
G. Mikšys: Teisingai pastebėjote, katilas yra vienas — valstybės, nors bandoma parodyti, kad yra du katilai — valstybės ir savivaldybių. Savivalda yra tik imitacija. Esame tik vykdomieji komitetai, nustatytiems rodikliams vykdyti.
Kadangi mažėja valstybės biudžetas, mažėja ir savivaldybių biudžetai. Apskrityje Šiaulių miesto situacija blogiausia. Šalyje savivaldybių biudžetai surenkami vidutiniškai 59 procentais, Šiauliuose — tik 52 procentais. Tam įtakos turėjo gyventojų pajamų mokesčio perskaičiavimas, po kurio atidavėme Šiaulių rajonui šešis milijonus litų. Suma susikaupė per penkerius metus, o turėjome atiduoti per vieną mėnesį. Tai buvo smūgis į paširdžius.
„Sodrai“ skolingi, bet esame sutarę atsiskaityti iki mėnesio pabaigos. Situacija sudėtinga, nes mieste mažėja darbo vietų, sumažėjo atlyginimai. Iš kitos pusės, galima būtų juodai pajuokauti, kad Šiauliai greičiausiai prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų. Šešėlinė ekonomika vėl auga, ir tai niekam nepaslaptis.
S. Gegieckas: Nedarbas žiauriai yra išaugęs. Prieš metus rajone tebuvo trys šimtai bedarbių, dabar per 2100.
Mane ypač skaudina komentarai, kad savivaldybės esą nemoka tvarkyti pinigų. Iš tiesų, valstybė savivaldybėms palieka trečdalį pajamų, kurias turime galimybių susirinkti. Po to du trečdaliai lėšų ateina iš valstybės iždo. Todėl esame labai priklausomi nuo Vyriausybės. Jeigu ji pinigų neatiduoda, lėšų stygius prislegia mūsų biudžetines įstaigas.
— Lenkija, Estija krizę išgyvena daug lengviau. Lietuva, Latvija pagal ekonomikos kritimą yra „lyderės“ Europos Sąjungoje. Ar tik objektyvios priežastys tai lėmė? Kaip manote, ar nėra klaidų padaryta?
V. Mitrofanovas: Lietuvai labai nepasisekė, kad sunkmetis užgriuvo priešrinkiminiu laikotarpiu. Politiniai žaidimai darė įtaką sprendimams. Dar praėjusių metų viduryje reikėjo drąsiai skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo investicijoms. Dvidešimt milijardų litų galima buvo pasiskolinti už 2,3 procento palūkanų. To nebuvo padaryta, tai viena didžiausių mūsų kolegų socdemų klaidų.
Lenkai pasiskolino. Kelius stato, viešuosius objektus tvarko, šilumos ūkį modernizuoja. Savivaldybių biudžetai didėja. Jie, pasiskolindami lėšų, amortizavo ekonomikos kritimą. Kai viskas susireguliuos, nesunkiai tas paskolas atiduos.
Mes tik taupome ir kone kasdien iš bankų skolinamės už milžiniškas 9 procentų palūkanas. Jau gyvename iš skolos. Tik apie tai garsiai nekalbama. Nieko negirdėti, ką ketinama daryti, kad pajamos didėtų.
Biurokratiškai — teisinga, žmogiškai —–nesąmonė
G. Mikšys: Aš kitaip manau, nei kolega. Mums nereikėjo skolintis iš TVF. Yra ir kitas šaltinis — ES lėšos, skirtos 2007— 2013 metų laikotarpiu. Tačiau 2009 metai baigiasi, o iš 2,3 miljardo litų regioninės paramos panaudoti tik 600 milijonų litų.
Ūkio ministerija skatina: imkite pinigus, bet pati jų neduoda. Vidaus reikalų ministras aiškina — blogai dirba regionų plėtros tarybos, nepaima pinigų. Bet palaukite, patys sukūrėte biurokratinius barjerus. Taisyklės tokios griežtos, kokių ES nė neprašo. Tai liberalizuokime jas, keiskime.
Viešiesiems pastatams renovuoti Šiaulių miestas gavo paramos 7,6 milijono litų. Per konkursus projektai atpigo, pasiėmėme tik 2,6 milijono. Sutaupyti 5 milijonai litų grįžo atgal į bendrą katilą ir bus panaudoti tik kitais metais. O dar šiemet galėjome tris mokyklas suremontuoti, dar trys statybų bendrovės būtų turėjusios darbo.
S. Gegieckas: Kyla minčių, jog projektai stabdomi, nes valstybė neturi pinigų prisidėti sava dalimi.
V. Mitrofanovas: Paramai panaudoti stinga pačios Vyriausybės veiksmų koordinavimo. Vieši konkursai ištįsai skundžiami. Teisingumo ministerija turėtų inicijuoti teisės aktus, kad tokie skundai teismuose būtų sparčiau nagrinėjami. Dabar kiekviena ministerija — atskira vyriausybė.
S. Gegieckas: O paramos agentūros — dar viena vyriausybė.
A. Čepononis: Skaičiavome, jog nuo projekto paraiškos pateikimo paramai iki sutarties pasirašymo praeina metai keturi mėnesiai. Kreipėmės į Europos Komisiją. Bet aiškėja, kad dokumentaliai — viskas teisinga, o žmogiškai — nesąmonė. Užburtas ratas.
Įtaka —–nulis
— Jeigu būtumėte šalies valdžioje, ar taupytumėte, kaip dabar spaudžiama?
A. Čepononis: Savivaldybėse rezervų ieškome, įstaigas jungiame, administracijų struktūras peržiūrime. Bet tai — smulkmenos, kurios negali daryti esminės įtakos, kad šitoks nuosmukis būtų įveiktas.
Didžiulį nerimą kelia tai, kad valstybės iždas nerenka pinigų. Iždo dotacijos — parama savivaldybėms — du kartus mažesnės, nei pernai. Vadinasi, net priėmus antikrizinius sprendimus valstybėje ekonominė situacija yra dvigubai prastesnė. Neteisybė, kad dugną jau pasiekėme, kad viskas stabilizuojasi. Mokestinės sistemos pakeitimai turėjo neigiamos įtakos. Bet nesu ekonomistas, kad galėčiau kritikuoti.
— Tai kokios įtakos turi merai, priimant valstybėje sprendimus?
Vieningai: Jokios.
G. Mikšys: Nulis esame. Esu Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos narys. Dėl biudžeto sandoros kiek pasiūlymų teikėme — nė karto į juos neatsižvelgta. Nei prie anos, nei prie šitos Vyriausybės. Mes esame posūnių ir podukrų vaidmenyje.
S. Gegieckas: Dar daugiau — esame kalti, kai nesiseka Vyriausybei
V. Mitrofanovas: Iki jokio ministro neprasimuši, tik per pažintis gali prašytis audiencijos.
Biudžetai penktadaliu susitrauks
— Kokią situaciją prognozuojate?
G. Mikšys: Kiti metai parodys, kaip išgyvensime. Bet kad šiandien esame išsiplėtę ir turime mažintis, tai — aišku. Krizė privertė susimąstyti, ar efektyviai dirbame. Dabar matome, kad reikia peržiūrėti valdymo struktūrą, etatus.
Kitų metų savivaldybių biudžetai mažės devyniolika procentų. Šiaulių biudžetas bus 50 milijonų litų mažesnis — apie 212 milijonų. Grįžtame į 2005— 2006 metus.
V. Mitrofanovas: Verslas sureagavo į krizę dar metų pradžioje, atleidinėjo darbuotojus. Žmonės gavo nemažas išeitines kompensacijas, dabar dar gyvena iš bedarbio pašalpos. Lapkritį gruodį tie pinigai baigsis. Tada kils nerimas. Tikrąjį sunkmečio veidą išvysime kitų metų pradžioje.
Tačiau žmonės prisitaiko prie sąlygų, randa įstatymų spragų, kad galėtų pretenduoti į kompensacijas, pašalpas. Bedarbio pašalpos neretai didesnės už atlyginimą. Žinau, atvejį, kai žmogui siūlo dirbti, bet jis neina, nes atlyginimo gaus aštuonis šimtus litus, o pašalpos gauna beveik tūkstantį.
A. Čepononis: Mes jau padarėme ne vieną nepopuliarų sprendimą. Mažinome etatus.
S. Gegieckas: Jeigu biudžetai bus po penkiolika— devyniolika procentų mažesni, tai neįmanoma bus jų subalansuoti kelių etatų mažinimu.
G. Mikšys: Mažinimas palies visas sritis — ir mokyklas, nes joms atitenka didžioji dalis savivaldybių biudžetų. Šiauliuose — penkiasdešimt septyni procentai lėšų.
Ar išvengsime neramumų?
— Rašėme, jog Akmenės rajono savivaldybėje savaitę dirbo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai. Mere, sakėte, kad, matyt, ruošiamasi masiniams neramumams. Teko girdėti, kad įstatymu norima įteisinti vandens patrankų panaudojimą riaušėms malšinti. Ką apie tai manote?
V. Mitrofanovas: Tai tik mano prielaida, kad rengiamasi masiniams neramumams. Nes keista, kad VSD darbuotojai domisi savivaldybių vidaus klausimais. Tai gal daugiau STT reikalas. Kai tuo domisi VSD, kyla nerimo.
Iš tiesų, kas svarbiausia žmogui? Šilumos kainos, gyvatuko mokestis, saugi aplinka, švietimas ir kelių, šaligatvių būklė. Jeigu šituos klausimus išspręstume, tai gyventojai mums pretenzijų neturėtų. Protestai gali kilti, nes tie, kas liko be darbo, kaip sakiau, greitai nebeturės ir pinigų.
G. Mikšys: Neramumus sukelti šiandien nėra sunku, bet manau patrankų nereikės. Gerą žodį galiu pasakyti apie Šiaulių profsąjungas. Jos suprato, pavyzdžiui, kad šiemet dvi mokyklas sujungėme ne iš gero gyvenimo. Jeigu profsąjungos toliaregiškai žiūrės į problemas, neramumų nebus.
Iš kitos pusės, ar protestuose dalyvauja tikrai kenčiantys žmonės? 2010 metai jau bus priešrinkiminiai metai — bus politinių žaidimų.
A. Čepononis: Su žmonėmis pirmiausia reikia kalbėtis, tartis. Štai, kolega vieną mokyklą uždaro, jau triukšmas. O mes septynias — ir nieko. Ir ne tuo momentu, kai uždarai mokyklą, reikia pradėti kalbėtis.
Mokyklos — taupymo taikinys
— Bet ar socialiai teisinga, kad mokyklos kaimuose uždarinėjamos, rašėme apie Pakruojo rajono Pamūšio mokyklos situaciją. Mokykla mieste ir mokykla kaime — ne tas pats. Kaime ji — kultūros branduolėlis.
S. Gegieckas: Duokite pinigų ir mes tą mokyklą išlaikysime. Pustrečio šimto vaikų rajone sumažėjo, tai baisūs skaičiai. Seniai ją reikėjo uždaryti, bet vis bandėme išlaikyti. Dabar galvojame, kas vietoj jos bus. Pastatas nebus tuščias, tarnaus bendruomenės reikalams.
G. Mikšys: Šiauliuose tuoj kils klausimas dėl pradinių mokyklų. Kai pradinės mokyklos vaiko aplinkai reikia duoti 1800 litų, o vidurinės — 1100 litų, tai ir svarstai, kuo tas vaikas prastesnis už aną.
A.Čepononis: Mes į uždarytas mokyklas sukėlėme medicinos punktus, bibliotekas, įsikūrė bendruomenės centrai. Svarbu sukurti alternatyvą.
Apskritis seniai reikėjo naikinti
— Apskritis naikinama, bet regionas, tvirtinama, išliks. Ar tai svarbu apskrities savivaldybėms?
G. Mikšys: Likviduojama apskrities administracija, tai — labai gerai. Apskritis išlieka, regiono plėtros taryba išlieka, kad galėtume per ją skirstyti ES paramą.
A. Čepononis: Net jeigu nebūtų europinių pinigų, vis tiek regioną turime išlaikyti. Tai yra bendri mūsų reikalai — turizmas, sportas.
S. Gegieckas: Savivaldybės iš pat pradžių sakė, kad apskritys nereikalingos. Bet labai norėčiau pasižiūrėti, kas vietoj apskričių administracijų atsiras. Nenoriu būti blogu pranašu, bet, manau, bus prikurta departamentėlių, tarnybėlių.
G. Mikšys: Tokie procesai jau vyksta. P. Višinskio biblioteka turėtų būti miesto Savivaldybės, tai susikūrė bibliotekų direktorių asociacija, nuvažiavo pas ministrą, pasikalbėjo — atiduoda biblioteką ministerijai. Kodėl vyksta pasipriešinimas? Nes žino, kad savivaldybė turi savo biblioteką ir abi bibliotekos bus sujungtos į vieną, kažkuri direktorė neteks posto.
— Tai ar išgyvens savivaldybės, nes lengviau tikrai nebus?
G. Mikšys: Šimtu procentų išgyvens. Įstatymu reglamentuota, jog negali savivaldybės bankrutuoti. Kitas dalykas, kaip išgyvens, kokia bus gyvenimo kokybė?
V. Mitrofanovas: Akmenės rajonas tikrai nebus tas rajonas, nuo kurio ims kilti grėsmės nacionaliniam saugumui. Akmenės rajonas — puikus rajonas. Esu piktas ant buvusios rajono valdžios, kad buvo bandoma piešti, jog Akmenė — bedarbių kraštas. Koks rimtas investuotojas po to eis į tokį kraštą? Jeigu verksime, tikėdamiesi, kad kažkas duos daugiau pinigų, tai nebeduos, nes visiems dalinama vienodai.
S. Gegieckas: Laikas baigti politines rietenas, nes valstybėje be galo daug bėdos jos yra atnešusios. Žmogui nerūpi, ar tu socdemas, ar konservatorius, — rūpi rezultatas.
V. Mitrofanovas: Norėčiau, kad kaimynai būtų kuo stipresni, nes ir mums tada lengviau gyventi. O mes merai, nors skirtingoms partijoms priklausome, iš tiesų esame vienos partijos — ūkvedžių.
A. Čepononis: Gyventi bus sunkiau. Bet savivaldybėse tam ir esame, kad bandytume sureguliuoti situaciją.
DISKUSIJA: Apie savivaldos išgyvenimo problemas „Šiaulių krašto“ redakcijoje diskutavo (iš kairės) Saulius Gegieckas, Pakruojo rajono meras, Antanas Čepononis, Radviliškio rajono meras, Genadijus Mikšys, Šiaulių miesto meras, ir Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras.
KRITIMAS: „Kitais metais miesto biudžetas bus mažesnis 50 milijonų litų, mes grįžtame į 2005-2006 metus“, — sako Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys.
NERIMAS: „Metų pradžioje atleisti žmonės dabar dar gauna bedarbio pašalpas, lapkritį gruodį neturės nei darbo, nei pinigų. Tada kils didelis nerimas“, — prognozuoja Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
POLITIKA: „Aš visada dirbu tą darbą, kuris man įmanomas, ir nemėgstu politikuoti, o geriausia opozicija yra iš savų“, — tvirtina Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis.
PINIGAI: „Duokite pinigų ir mes tą mokyklą išlaikysime“, — tikina Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas, diskusijoje prisiminus Pamūšio mokyklos uždarymo problemą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
