Naujausios
Šuniška problema neįkandama
Ar dažnai matome šunį vedžiojantį šeimininką, kuris rankoje turėtų maišelį augintinio paliktoms „dovanėlėms“ susirinkti? Po švarinimosi akcijos išgrėbstytuose žolynuose “krūvelės“ vėl bado akis. Nors šiauliečiai moka augintinių mokestį, kone didžiausios sumos nukeliauja ne problemai spręsti, o pinigų “administravimui“.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
„Per tave įkliuvau“
Saulėta popietė Šiaulių Beržynėlyje. Šioje vietoje yra viena iš oficialių šunų vedžiojimo aikšelių. Per 20 minučiųvaikai atvedė pasilakstyti tris šunis. Nė vienas maišelio išmatoms neturėjo.
Saulės laikrodžio prieigos. Inteligentiškas šuns šeimininkas palaukė, kol augintinis atliko ritualą ir per švariai išgbrėbstytą veją abu patraukė tolyn. Paklausiame ar pridergtos vietos nesutvarkys. Vyras šuniui: „Matai, per tave įkliūvau“. Maišelį jis turėjo. Kai pasuko surinkti augintinio išmatų, šuo pirmas pribėgo ir tarsi parodė, kur.
Tokia auklėjamoji akcija būtų kur kas efektyvesnė, jei vaikams ir suaugusiam žmogui būtume įteikę po maišelį ir semtuvėlį. Arba jei tokį inventorių būtume daliję anksti ryte, kai po nakties daugiaubučių teritorijose ir parkuose pasklinda pulkai išvedžiojamų keturkojų.
Tačiau mums lyg ir nederėtų šeimininkauti svetimame darže — tvarkai ir švarai mieste vadovauja Savivaldybės sanitarijos skyrius.
Du žmonės mieste
„Ar suvokiate: du žmonės visam miestui? Skundais apsikrovę — švaros taisyklės, gyvūnų laikymo taisyklės, želdinių priežiūra. Vos spėjame skundus tikrinti. Dar mes dabar su maišeliais, kastuvėliais?..“ — nuoširdžiai nustebo Valdonė Kaminskienė, skyriaus vyr. inspektorė.
Ji sutinka, kad šunų pridergti žalieji plotai yra bjauru, jais piktinasi ir į skyrių skambinantys bei skundus rašantys šiauliečiai.
„Reidus vedėja suplanavusi rudenį. Bandysime stovėti, jei mums, dviem inspektoriams, pavyks išauklėti šunų šeimininkus“, — sakė V. Kaminskienė.
Pasiūlome į talką pasikviesti jaunimą, mokyklas, kurios taip pat nesidžiaugia šunų pridergtais stadionais.
„Nebent Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorei perduotume. Gal jį paragintų“, — pasiūlymą svarstė inspektorė.
Maišeliai ir semtuvėliai — per projektus
Pernai vietinės rinkliavos už gyvūnų (šunų, kačių) laikymą ir registravimą daugiabučiuose namuose surinkti 124 tūkstančiai litų.
2000 litų skirta Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrui už gyventojams išduotus žetonus ir registravimo pažymėjimus, dar tiek pat — už gyvūnų duomenų bazės registro programos parengimą.
26 tūkstančiai atiduoti namų bendrijoms už rinkliavos administravimą. 5000 skirti vaizdinės informacijos sklaidai — rinkliavos ataskaitai platinti bei registracijos reklamai.
56,8 tūkstančio litų kainavo šunų vedžiojimo aikštelių priežiūra. Dar 28,2 tūkstančio litų skirta tikslinių programų projektams — renginiams, šventėms, benamių gyvūnų surinkimui, sterilizacijai. 5000 litų teko vakcinacijai ir pasiutligės prevencijai.
V. Kaminskienės pasitikslinome, kas skirsto rinkliavos pinigus, kad iš 124 tūkstančių nė lito neatsirado auklėjamosioms akcijoms?
„Tai mes, vedėja, ir planuojam ir paskirstom pagal miesto Tarybos patvirtintą sprendimą. Pinigėlius galėtume skirti tik projektui. Tai laukiam, kad kas jį parašytų. Neįsivaizduoju, kam pasiūlyti? Gal jūs galėtumėte pasufleruoti?“ — svarstė inspektorė.
Nors už gyvūnų priežiūros taisyklių pažeidimą galima įspėti ar bausti 200 litų bauda, pasak V. Kaminskienės, tai nėra taip paprasta — reikia „pagauti tą momentą ir dar užfiskuoti nuotraukose“. Pernai už tai nenubaustas nė vienas šiaulietis.
KOMENTARAS IŠ SAVIVALDYBĖS
„Bandykime žaisti“
Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius mano, kad bausmės nelabai padėtų — čia jau bendros kultūros reikalas.
— Kai prie visų žmonių akių šunelis padaro (ir savo kieme matau), visi džiaugiasi, koks gražus šunelis, bet nemato, ką jis tuo laiku daro.
— Gal mūsų bendrą kultūrą padėtų pakelti paprasta auklėjamoji akcija, kurioje tereikėtų padalinti maišelius ir semtuvėlius?
— Kažkur tą idėją girdėjau. Dėl kastuvėlių nežinau. Neturiu jokio gyvūno, bet man atrodo, kad tai ne taip technologiškai daroma. Suimama paprastuoju būdu (juokiasi). Kastuvėlis per brangiai kainuoja, kad jį panaudojus numestum. Tegul taip renka. Tada lėšų ženkliai sumažėja. Maišiukų galime suroganizuoti, ne problema.
Taip, laikas tapti kultūringiems. Bet dabar atsisėdęs ūkiškai galvoju ir įsivaizduoju. Matau šuniuką vedžioja žmogus. Prieinu: „Labą dieną, ar neužsidirbate 3 centų maišeliui?“ Jis: “Užsidirbu“. Aš: “Tai kodėl nesudedate?“. Jis sakys: “Tai nusipjaukite žolę. Dabar žolė sužėlusi ir taip nesimato“. Nežinau. Matyt, reikia pabandyti žaisti.
MOMENTAS: Maišelį šuns išmatoms turėjęs šiaulietis prie krūvelės pasilenkė tik sugėdytas.
DOVANĖLĖ: Šuns išmatose yra pavojingų kirminų -- tokskokarų. Jų kiaušinėliai dirvožemyje gali išlikti gyvybingi iki 8 metų, o žmogaus organizme lervutės gali gyventi 2-10 metų.
PRISIPAŽINIMAS: Valdonė Kaminskienė, Šiaulių miesto Sanitarijos skyriaus vyr. inspektorė apie problemos sprendimą: „Kada pats žmogus suvoks, kad negalima šiukšlinti, palikti mylimo gyvūnėlio kakučio ant žolės“.
SIŪLYMAS: Vladas Damulevičius, miesto Savivaldybės administracijos direktorius, mano, jog „pažaisti“ galima.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
