Stengiasi įminti Meškuičių mįslę

Sten­gia­si įmin­ti Meš­kui­čių mįs­lę

„Ieš­ko­me Meš­kui­čių apy­lin­kė­se (Šiau­lių r.) esan­čių ka­pi­nių, ku­rio­se pa­lai­do­ti Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės ka­riai – ma­no­ma, kad tai tu­rė­tų bū­ti Lat­vi­jos SS le­gio­no ka­riai“, – sa­ko VšĮ „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“ ar­cheo­lo­gas Si­mo­nas Sprin­dys. Nuo 2015 me­tų Šiau­lių re­gio­ne ras­ta ir per­lai­do­ta apie 320 vo­kie­čių ka­rių pa­lai­kų. Šie­met pla­nuo­ja­ma at­kas­ti ka­pa­vie­tes Šiau­lių ir Kel­mės ra­jo­nuo­se.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Ieš­ko liu­di­nin­kų

„In­for­ma­ci­jos apie Meš­kui­čius mes ieš­ko­me ket­vir­tus me­tus. Kai 2016 me­tais pra­dė­jo­me bend­ra­dar­biau­ti su lat­vių ka­ro ar­cheo­lo­gų or­ga­ni­za­ci­ja „Le­gen­da“, jie šią vie­tą iš­kė­lė kaip prio­ri­te­ti­nę. Ko­le­gos Lat­vi­jo­je ži­no vie­to­var­dį „Meš­kui­čiai“ ir sa­ko, kad bū­tent čia tu­ri bū­ti pa­lai­do­ti lat­viai“, – sa­ko S. Sprin­dys.

Siū­lo ga­lo ne­pa­vy­ko už­čiuop­ti ir bend­ra­dar­biau­jant su Vo­kie­ti­jos or­ga­ni­za­ci­ja „Volks­bund Deuts­che Kriegsg­ra­berfr­sor­ge“ (Vo­kie­čių ka­rių ka­pų glo­bos tau­ti­nė są­jun­ga).

Kal­bin­ti vie­ti­niai, sa­ko S. Sprin­dys, ži­no apie įvy­kius, bet nie­kas ne­ga­lė­jo nu­ro­dy­ti pa­lai­do­ji­mo vie­tos.

„Gal­būt ne­su­ti­ko­me žmo­nių, ku­rie tu­rė­tų in­for­ma­ci­jos, gal­būt jie iš­si­kė­lę ki­tur, – svars­to ar­cheo­lo­gas. – Mums svar­biau­sia su­ži­no­ti ga­li­mą ka­pa­vie­tės vie­tą, ne­svar­bu, ar tai bū­tų ša­lia Meš­kui­čių, ar 5 ki­lo­met­rų at­stu­mu.“

Pa­sak S. Sprin­džio, ži­no­mas tik fak­tas, kad tai – 1944 me­tų lie­pos-rugp­jū­čio mė­ne­sių mū­šių au­kos. Ma­no­ma, kad ka­pa­vie­tė­je ga­lė­tų bū­ti pa­lai­do­ta ke­lios de­šim­tys ka­rių.

Ar­cheo­lo­gas ci­tuo­ja Meš­kui­čių kai­mo liu­di­nin­ko pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją: „Ka­ria­vo vo­kie­čiai, ku­rie ne­mo­ka ka­riau­ti“.

„Pa­gal vi­sas są­sa­jas ma­no­me, kad tu­rė­ta gal­vo­je lat­vius: jie bu­vo paim­ti į le­gio­ną ir be jo­kių ap­mo­ky­mų iš­vež­ti į fron­tą.“

Skai­čiuo­ja­ma, kad ka­rui bai­gian­tis, 1945 me­tais, le­gio­ne bu­vo apie 5 tūks­tan­čius lat­vių ka­rių. Kur­šo ka­ti­le lat­vių žu­vo apie 3,5 tūks­tan­čio.

„Šiau­lių kraš­tas yra Kur­šo ka­ti­lo priei­gos: Šiau­liai, Ma­žei­kiai – šio ka­ti­lo pa­ri­bys“, – sa­ko S. Sprin­dys.

Ti­kė­da­mie­si ras­ti Lat­vi­jos ka­rių pa­lai­do­ji­mų Lie­tu­vo­je, lat­viai bend­ra­dar­bia­vo eks­hu­ma­ci­jo­je Ro­ko­niuo­se, prie Še­du­vos (Rad­vi­liš­kio r.). Pa­lai­kai bu­vo su­mes­ti į vie­ną duo­bę be jo­kių iden­ti­fi­ka­ci­nių ženk­lų, tad nu­sta­ty­ti, iš kur ka­riai, ne­pa­vy­ko.

Pa­sak S. Sprin­džio, lat­vių le­gio­no ka­riai tu­rė­jo at­ski­rus že­to­nus, ant jų pa­ra­šy­ta „Lett­land“ (vo­kiš­kai „Lat­vi­ja") ar­ba trum­pi­nys „Let“.

Iš­li­ko už­ra­šas ant du­rų

VšĮ „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“ at­sto­vai Šiau­lių re­gio­ne dar­buo­ja­si nuo 2015 me­tų. S. Sprin­dys su­skai­čiuo­ja: per tą lai­ką ras­ta ir per­lai­do­ta apie 320 ka­rių.

„Pa­bai­gos ne­si­ma­to“, – sa­ko ar­cheo­lo­gas.

Per­nai prie Smil­gių (Šiau­lių r.) pa­vy­ko nu­sta­ty­ti vie­tą, ku­rio­je, ma­no­ma, ga­li bū­ti pa­lai­do­ta apie šim­tas vo­kie­čių ka­rių: di­džiu­lės ka­pi­nės vi­du­ry­je lau­ko.

Paieš­ka pra­si­dė­jo, kai į Vo­kie­čių ka­rių ka­pų glo­bos tau­ti­nę są­jun­gą krei­pė­si žu­vu­sio ka­rio gi­mi­nai­tis. Vo­kie­čiai lie­tu­viams at­siun­tė vie­to­var­dį „Pa­juo­du­pys“.

„Kai ga­vo­me vie­to­var­dį, ne­ži­no­jo­me, ką da­ry­ti: šiuo­lai­ki­niuo­se že­mė­la­piuo­se to­kio kai­mo nė­ra. Su­ži­no­jo­me, kad Smil­giuo­se yra Pa­juo­du­pio gat­vė, pa­si­žiū­rė­jo­me, kur ji maž­daug nuei­na. Tar­pu­ka­rio že­mė­la­piuo­se Pa­juo­du­pio kai­mą ra­do­me, da­bar ši vie­ta – lau­kas, už­sė­tas ja­vais“, – sa­ko S. Sprin­dys.

Nu­vy­kus į vie­tą, nu­si­šyp­so­jo sėk­mė: at­si­tik­ti­nai su­tik­tas miš­ke me­džius pjo­vęs vy­ras pa­tvir­ti­no, kad ka­pa­vie­tė yra. Ra­dus dau­giau liu­di­nin­kų, pa­vy­ko nu­sta­ty­ti jos vie­tą.

Pa­sak S. Sprin­džio, iš vo­kie­čių bu­vo gau­tas ir Pa­juo­du­py­je pa­lai­do­tų as­me­nų są­ra­šas. Bet jis ne­pil­nas: nu­ro­dy­ta apie 30 pa­var­džių.

„Vo­kie­čiai pa­lai­do­tų­jų są­ra­šuo­se įra­šy­da­vo ei­lės nu­me­rį ir vie­tos ei­lė­je nu­me­rį. Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad ten yra dvy­li­ka ei­lių. Vie­no­je ei­lė­je tu­rė­tų bū­ti nuo 9 iki 11 pa­lai­do­ji­mų, to­dėl spė­ja­me, kad ga­li bū­ti pa­lai­do­ta nuo 90 iki 120 ka­rių“, – skai­čiuo­ja ar­cheo­lo­gas.

Per­nai ar­cheo­lo­gai dir­bo Kel­mės ra­jo­no Liau­di­niš­kės kai­me. At­va­žia­vę vie­ti­niai pa­siū­lė pa­ro­dy­ti tvar­tą But­kiš­kė­je, ant ku­rių du­rų iš­li­kę vo­kiš­ki už­ra­šai. Paaiš­kė­jo, kad tvar­te bu­vo įsi­kū­ru­si ka­ro lau­ko li­go­ni­nė. Ant vie­nos du­rų pu­sės iš­li­ko vo­kie­čių ka­ro me­di­kų sim­bo­lis, ant ki­tos – už­ra­šas „At­mink, kad esi vo­kie­tis“.

Ka­ro lau­ko li­go­ni­nė su­fle­ruo­ja, kad ne­to­lie­se tu­ri bū­ti ir ka­pa­vie­tė. Liu­di­nin­kų pa­teik­ti duo­me­nys iš­si­ski­ria per 50–100 met­rų.

Dar­bus prie Smil­gių ir But­kiš­kė­je ar­cheo­lo­gai pra­dės, kai bus nuim­tas der­lius: abi ka­pa­vie­tės yra dir­ba­muo­se lau­kuo­se. Iki tol kal­bė­sis su liu­di­nin­kais ir ban­dys ras­ti nau­jų vie­tų. Ne­ma­žai vie­to­var­džių tu­ri Ak­me­nės ra­jo­ne – veik­los šia­me kraš­te dar ne­vyk­dė.

S. Sprin­dys ti­ki­si, kad su „Šiau­lių kraš­to“ skai­ty­to­jų pa­gal­ba pa­vyks nu­sta­ty­ti ir ka­pa­vie­tę Meš­kui­čiuo­se.

Įsi­min­ti­na ka­pa­vie­tė

Pa­sak S. Sprin­džio, „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“ yra eks­hu­ma­vu­si 6–7 tūks­tan­čius vo­kie­čių ka­rių. Įs­tai­ga ku­rį lai­ką bu­vo su­stab­džiu­si veik­lą, dar­bus at­nau­ji­no 2015 me­tais. Nuo ta­da eks­hu­muo­ta apie 700 ka­rių, iš jų be­veik pu­sė – Šiau­lių kraš­te.

„Šiau­lių re­gio­ne tu­ri­me daug sa­va­no­rių, ku­rie va­ži­nė­ja po kai­mus, klau­si­nė­ja, yra suin­te­re­suo­ti sa­vo kraš­to is­to­ri­ja“, – sa­ko S. Sprin­dys.

Eks­hu­muo­ti pa­lai­kai per­lai­do­ja­mi Kau­ne, Aukš­tų­jų Šan­čių ka­rių ka­pi­nė­se, Klai­pė­do­je, vo­kie­čių ka­rių ka­pi­nė­se, Vil­niu­je, Vin­gio par­ko ka­rių ka­pi­nė­se. Jei ka­rių as­me­ny­bes pa­vyks­ta iden­ti­fi­kuo­ti pa­gal ras­tus že­to­nus, ant kry­že­lio iš­ka­la­mas var­das ir pa­var­dė.

S. Sprin­džiui la­biau­siai įstri­go Min­gė­liuo­se (Šiau­lių r.) at­kas­ta ka­pa­vie­tė. Jo­je bu­vo pa­lai­do­ti 32 žmo­nės. Ši ka­pa­vie­tė iš­si­sky­rė ra­di­nių gau­sa ir ypa­tin­gu­mu.

„Be­rods, sep­ty­ni ka­riai tu­rė­jo ap­do­va­no­ji­mų: ge­le­ži­nį kry­žių, ap­do­va­no­ji­mų už su­žei­di­mą. Ra­do­me ir pis­to­le­tą, jį per­da­vė­me Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jui.“

Ar­cheo­lo­gą nu­ste­bi­no ir su­žei­di­mų kie­kis ka­rių ske­le­tuo­se: be­veik vi­suo­se ras­ta įstri­gu­sių ske­veld­rų, dau­gu­ma kau­lų su­traiš­ky­ti.

„Koks ga­lin­gas bu­vo ar­ti­le­ri­nis ap­šau­dy­mas ir ug­nis, jei nu­šla­vė žmo­nes. Dvie­jų in­di­vi­dų bu­vo ras­ta pu­sė ske­le­to: žmo­nės per­plėš­ti per pu­sę. Ši ka­pa­vie­tė la­biau­siai su­kre­čian­ti, at­spin­din­ti ka­ro dest­ruk­ci­ją ir pri­ver­čian­ti su­si­mąs­ty­ti“, – sa­ko S. Sprin­dys.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

VšĮ "Kultūros vertybių globos tarnyba" archeologas Simonas Sprindys tikisi, kad atsiras žmonių, kurie galėtų suteikti informacijos apie vokiečių kariuomenės (tikėtina, Latvijos karių) kapavietę Meškuičiuose.

Simono SPRINDŽIO nuotr.

Archeologiniai tyrimai Kaimalės kaime.

Atkasami karių kapai Liaudiniškės kaime.

Vokiškas užrašas ant durų pasufleravo apie kapavietę Butkiškėje.

Dainiaus BUIVYDO nuotr.

Liaudiniškės kaimo kape rastas širdelės formos pakabutis.

Nacistinės Vokietijos apdovanojimas – geležinis kryžius, atkastas Liaudiniškės kaime.

Beržėnuose rastas tankisto apykaklės ženklelis.