Naujausios
Stambus kąsnis skaniai kvepia
Šiauliuose stiprėja įtaka ir interesai dėl svarbiausių verslo objektų – Viešojo logistikos centro, oro uosto ir Pramoninio parko. Kas valdys šiuos objektus, tas valdys ir pinigus. Viešosios logistikos centro techninis projektas jau parengtas – beveik už du milijonus litų.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Laukia milijonai
Birželio mėnesį Šiaulių miesto taryba patvirtino Krašto apsaugos ministerijos parengtą oro uosto detalųjį planą. Atsivėrė galimybės Viešajam logistikos centrui (VLC).
VLC techninis projektas, pasak Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos Aistės Žalevičienės, jau parengtas, lieka jį patvirtinti ir gauti statybos leidimą.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga (ES), 15 procentų sumos turi prisidėti Savivaldybė arba, jeigu bus nutarta VLC valdymą perduoti operatoriui, gali finansuoti ir operatorius.
VLC techninis projektas kainuoja: 1 milijonas 194 tūkstančiai litų – ES lėšų, 210,8 tūkstančio litų – Savivaldybės lėšos, daugiau nei 295 tūkstančiai litų – PVM. Bendra suma – daugiau nei 1,7 milijono litų. Projektą parengė AB „Pramprojektas“.
A. Žalevičienės teigimu, pinigai už techninį projektą dar nesumokėti. Institucijos kol kas nesutaria, ar PVM galima sumokėti iš ES lėšų, ar iš Savivaldybės kišenės.
Infrastruktūros statybos darbams ES skiria per 33 milijonus litų, Savivaldybės indėlis – 5,8 milijono litų, o PVM – 8,6 milijono litų. Bendra statybos vertė – 47,5 milijono litų.
Už šiuos pinigus bus statoma viešoji infrastruktūra logistikos paslaugoms užtikrinti: geležinkelio bėgiai, privažiavimo keliai ir ožiniai kranai.
Siuntinėja laiškus
Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas išplatino Tarybos nariams laišką, kuriame siūlo „rimtai pamąstyti“ apie VLC galimybes ir reikalingumą.
A. Visocko teigimu, centro išlaikymas miestui kainuos 1 milijoną litų per metus. O tam perkrauti prireiks 20 tūkstančių konteinerių.
„Per dieną – 55 konteineriai. Kiek tai realu? – klausia A. Visockas. – Kroviniai turėtų būti iš apskrities įmonių ir Rytų–Vakarų maršruto. Rytų –Vakarų maršrutas ne tik aplenkia Šiaulius – jis aplenkia ir Lietuvą. Ar nebus taip, jog projektas neveiks, kaip numatyta ir teks grąžinti paramą?“
A. Visockas siūlo į VLC dalininkus įtraukti Susisiekimo ministeriją, „Lietuvos geležinkelius“, taip „projektas taptų mažiau rizikingu“.
Vadina „destruktyviu“
Tarybos narys, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Vidmantas Japertas mano, jog „kolega užsiiminėja destruktyviu darbu“.
V. Japerto teigimu, atsisakyti tokių projektų kaip VLC Šiauliuose negalima. Kroviniai, kurie juda geležinkeliu į Klaipėdą, važiuoja pro Šiaulius. „Manau, kad Šiauliuose logiška daryti krovinių perskirstymo mazgą, kuris galėtų pasitarnauti daliai Šiaurės Lietuvos, Latvijos. Lietuvoje specialistai nėra avantiūristai, kad sakytų – darykite nepamatavę“, – mano V. Japertas.
Siūlo operatorių
V. Japerto teigimu, Šiauliams reikalingas ir VLC, ir Pramoninis parkas, nes šie objektai vienas kitą pildo.
Savivaldybė jau yra pasirašiusi sutartis su keturiais investuotojais į Pramoninį parką. Vienas fabrikas – UAB „Lietmeta“ ten jau pastatytas, dar du žadama pradėti statyti šį rudenį.
„Tam laikui, kol bus pradėtas statyti Viešasis logistikos centras, turime turėti operatorių, kuris prisiimtų riziką ir atsakomybę, – mano V. Japertas. – Reikia dirbti su potencialiai galimais šito projekto naudotojais – krovinių pervežėjais“.
Kas kam atstovauja?
„A. Visockas ir dar kai kas įrodinėjo, kad oro uosto plėtrai kliudys būtent tokios konfigūracijos Viešojo logistikos centro teritorija. Žmonės turi viešųjų interesų dėl kai kurių privačių sklypų oro uoste“, – apie interesus kalbėjo V. Japertas.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad keletą sklypų oro uosto teritorijoje turi oro uosto direktoriaus Romo Mikšio brolis. V. Japerto teigimu, tuos privačius sklypus norima įtraukti į oro uosto plėtrą taip, kad be jų ateityje negalima būtų išsiversti.
„Kada Tarybos nariams bandoma formuoti nuomonė, kad privažiavimai prie privačių sklypų būtini, tai reiškia, jog privačios teritorijos įtraukiamos į detalųjį planą, ir be privataus sklypo savininko nebus galima vystyti tolimesnės infrastruktūros, nutiesti kelių“, – teigė V. Japertas.
Prognozuoja bylą Savivaldybei
A. Visockas neneigė kalbėjęs su oro uosto direktoriaus broliu apie jo sklypus. Tarybos nario žodžiais, kariškių rengtame detaliajame plane nebeliko kelio į privatininko sklypą.
„Pagal 2005 metų detalųjį planą privažiavimas į sklypą buvo, – gynė privačius interesus A. Visockas – Taip pat nepalikome antro įvažiavimo į oro uostą, o jis yra būtinas. Pakako prijungti mažą kamputį ir būtų įvažiavimas. Jokio skirtumo, kas yra sklypo savininkas. Būtina išlaikyti procedūras, kitaip Savivaldybė rizikuoja eiline byla.“
A. Visockas, kaip ir V. Japertas, tikino, kad oro uoste kryžiuojasi interesai. Tik šis šaudė į oponentų pusę: esą su „Tvarkos ir teisingumo“ partija siejama įmonė norinti įkelti koją į Šiaulių oro uostą.
Jono TAMULIO nuotr.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
INFRASTRUKTŪRA: Į Šiaulių viešąjį logistikos centrą sueitų ir kelių, ir geležinkelių atšakos.
INTERESAI: Tarybos narys Artūras Visockas abejoja Viešojo logistikos centro projektu, bet neabejoja keliu į privatų sklypą.
POREIKIS: Tarybos narys Vidmantas Japertas teigia, kad Šiauliams Viešojo logistikos centro būtinai reikia.
TAKOSKYRA: Kur ves Šiaulius miesto politikai – naudingos verslo plėtros ar privačių sklypų link?
