Naujausios
ŠRATC'o žalos – beveik 6 milijonai
Kairių sąvartyno „dujų byloje“ teismai iš esmės baigėsi. ŠRATC'as turės sąvartyne neradusiai žadėto kiekio dujų įmonei „Energijos parkas“ sumokėti beveik 2 milijonus eurų. Liko atsakyti į klausimus: kada ir kaip įmonė atlygins žalą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis mano, kad pavyks pasiekti, kad priteistą sumą butų galima sumokėti dalimis per kelerius metus.
Miesto valdžia kitų apskrities savivaldybių vadovams siūlo pareikalauti atsakomybės iš buvusių ŠRATC'o vadovų ir pasidalinti su jais finansine našta. Taip pat siūloma taikyti restituciją galimybių studijos rengėjams iš Lenkijos, kurie nurodė didesnį susidariusių dujų kiekį Kairių sąvartyne, nei buvo iš tikrųjų, dėl ko „Energijos parkas“ po kelerių metų veiklos padavė ŠRATC'ą į teismą.
ŠRATC'as pralošė teismus ir dėl 4 milijonų. Dar 2010 metų paskutinėmis dienomis įmonė iš Aplinkos projektų valdymo agentūros gavo per 14 milijonų litų avanso didelės apimties projektui įgyvendinti. Tačiau jau po gero pusmečio agentūra nusprendė projekto finansavimą nutraukti, tik avansas gulėjo „Snoro“ sąskaitoje ir pražuvo kartu su banku. ŠRATC nebeturėjo galimybės jų grąžinti. Šių pinigų iš įmonės ieško valstybinis Turto bankas, tačiau apskrities savivaldybių merai kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, prašydami skolą „nurašyti“, aiškindami, kad dėl jos susidarymo kalta ir valstybė.
Siekia žala dalintis su buvusiais įmonės vadovais
Ilgametė ŠRATC'o direktorė Jolita Šalkauskienė šį pavasarį pasitraukė iš pareigų pačios prašymu. Nors Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vadovas A. Bartulis aiškino, kad jos išėjimas nesusijęs su milijoninėmis įmonės žalomis, panašu, kad šiandien tuo nelabai kas tiki. Juolab, kai dabar Šiaulių savivaldybės Administracijos vadovas tikina, kad bylos pralaimėtos galimai dėl nekvalifikuoto atstovavimo teismuose ir kad atsakomybę už tai turi prisiimti ir buvusi vadovė.
A. Bartulis pripažino, kad dėl ankstesnių ŠRATC'o direktorių Regimanto Vėgelės ir Ričardo Jakučio atsakomybės esama „senaties požymių“, tačiau paieškoti J. Šalkauskienės atsakomybės nusiteikę ir kitų savivaldybių vadovai.
Pasiteiravus buvusios direktorės pozicijos, gavome trumpą atsakymą: „Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad teisminis ginčas buvo sąlygotas veiksmų ir aplinkybių, kurios susidarė gerokai anksčiau, nei pradėjau dirbti ŠRATC. Teisminiam procesui vesti buvo sudaryta sutartis su teisininkais, turinčiais atitinkamas žinias bei kompetencijas“.
Po ilgų debatų ir derinimų, ŠRATC'o dalininkai paskelbė naują konkursą įmonės direktoriaus pareigomis eiti. Nežiūrint į sudėtingą įmonės finansinę situaciją, jai vadovauti siekia net keturi pretendentai. Kas gelbės ŠRATC'ą, paaiškės rugpjūčio 11 dieną, kai įvyks konkursas.
Radviliškis versis iš rezervo
Ar Šiaulių regiono savivaldybės pritaria Šiaulių pozicijai dėl priteistos žalos atlyginimo ir atsakomybės pasidalinimo, pasiteiravome jų vadovų.
Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis tikino, kad buvusi ŠRATC'o vadovybė nepateisino pasitikėjimo, todėl turi prisiimti ir finansinius nuostolius.
„Tie veiksmai, kurie buvo atlikti ŠRATC'o buvusios vadovybės, ir apie kuriuos informaciją pateikė mums prieš dvi ar tris savaites Šiaulių miesto meras, yra nepateisinami. Mes – dalininkai, bet esam patikėję visą valdymą ŠRATC'o vadovybei. Jeigu tiesa, kad teismą galėjome laimėti, bet vadovybė neatliko tam tikrų veiksmų ir mes jį pralaimėjome, tai bus svarstoma, kokie veiksmai bus“, – kalbėjo meras.
Jis sakė, kad prieš keletą savaičių Radviliškyje susirinkę regiono merai ir administracijų vadovai, pavedė administracijų direktoriams aiškintis visas aplinkybes ir ieškoti galimybių grįžti prie teisinių dalykų. Jis pritartų ir restitucijai iš lenkų įmonės. Jeigu tokių galimybių nebėra, A. Čepononio manymu, reikės kreiptis dėl atsakomybės pasidalijimo.
„Aišku, kad įmonės vadovai atsakingi. Arba turėjo informuoti eigoje, nes viskas vyko kažkaip tai keistai tyliai. Šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kiek buvo išgauta dujų. Ar tai logiška? Nelogiška. Ir tai neturi ieškoti, žiūrėti kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius, meras ar Taryba, kai yra patikėta dalininkų paskirtai valdžiai“, – sakė A. Čepononis.
Paklaustas, ar dėl šios žalos gali tekti didinti rinkliavą gyventojams, Savivaldybės vadovas pabrėžė, kad kito kelio tiesiog nebus. Kadangi skirti iš biudžeto pinigų įmonei teisiškai negalima, lieka vienintelis dalykas – didinti rinkliavą. Radviliškio rajono vadovas pastebėjo, kad kiekviena savivaldybė tvarkosi skirtingai, todėl ir sprendimai bus skirtingi.
„Mes negalvojome apie kėlimą (rinkliavos įkainio – red.) 2–3 metų laikotarpyje. Dėl mūsų sudarytos sistemos ir rūšiavimo, kurį pasiekiame, mums pakanka pinigų ir dar turime tam tikrą likutį. Vieniems gal reikės kelti įkainį, kitiems – ne. Kai kurios savivaldybės jau šiandien yra nesurinkusios pinigų ir įsiskolinusios“, – komentavo meras.
Jei pavyktų susitarti dėl žalos išmokėjimo per 2–3 metus, Radviliškio savivaldybei pakaktų pinigų, kuriuos turi sukaupusi rezerve, ir rinkliavos didinti nereikės.
Anot mero, dėl 4 milijonų eurų grąžinimo – kita kalba.
„Jei tuos 2 milijonus mes patys nesugebėję sužiūrėti ŠRATC'o valdžios praradome, tai tuos 4 milijonus mes galėjome žiūrėti 365 dienas per metus – nuo mūsų nei vieno nepriklausė. Tai priklausė nuo valstybės politikos, banko žlugimo. Ar tie mūsų pinigai kažkur dingo? Nedingo, jie kažkam nukeliavo. Turėtų tai ir žiūrėti. Iškeltos baudžiamosios bylos... Mūsų ŠRATC'o pinigai, kurie buvo ten padėti, nuo tuometinės valdžios nepriklausė. Jie nedėjo ten, kad jie dingtų. Tai yra sistema, kurioje gyvename. Mes ir šiandien galime prarasti Savivaldybės pinigus padėtus banke, jei jis žlugtų, bet mes tos informacijos nevaldome ir nevaldysime“, – aiškino A. Čepononis.
Šiaulių rajonui dar daug neaiškumų
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis kol kas komentuoti situacijos nenori.
„Mums pateikė chronologiją visų veiksmų, kas buvo daroma tuo klausimu. Man kilo neaiškumų, esu uždavęs papildomų klausimų ŠRATC'ui ir dar negavau atsakymų. Toje visoje chronologijoje man trūksta aiškumo ir nuoseklumo, kas iš tikrųjų ir kada buvo daroma šituo klausimu. Kaip supratau, greičiausiai dabartinė ŠRATC'o vadovybė pateikė šiuos įvykius sau palankia linkme“, – teigė Administracijos vadovas, pridūręs, kad tik tada, kai bus viskas aišku, galės kalbėti, ar teks didinti rinkliavą rajono gyventojams.
Akmenės meras siūlo ŠRATC'ą „subankrotinti“
Daug klaustukų „dujų byloje“ ir Akmenės rajono merui Vitalijui Mitrofanovui.
„Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Visoje šioje istorijoje, man, kaip teisininkui, daug klaustukų. Čia buvo biznis be pralošimo – visais atvejais laimi (dujų išgavėjas – red.). Tas rizikas valdyti reikia mokėti. Tokių įmonių valdyme – direktoriai keičiasi, merai keičiasi. Mes nesame sutarčių specialistai. Kyla klausimas, ar tokių įmonių valdymui nereikia samdyti kompetetingų specialistų (...). Kyla klausimas, ar mes, tie merai, kurie esam mokytojai, agronomai, kitų dalykų specialistai išmanome šiukšlių verslą“, – kalbėjo meras.
Jis patvirtino: jei įmonę prireiks gelbėti, turės rinkliavą didinti.
„Mes vertinome, kokia galima situacija Akmenės rajonui. Paskaičiavome: kadangi turime 8 procentus (viešosios įstaigos dalies – red.), tai mums sudarytų apie 150 tūkstančių eurų. Mums tai nebūtų kosminiai pinigai, bet tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Turint Aplinkosaugos programą, mes išvengtume įkainių pakėlimo“, – svarstė meras. Tačiau kol kas nerandama teisinio pagrindo įmonės skolas apmokėti dalininkams iš savivaldybių biudžetų.
V. Mitrofanovas atkreipia dėmesį, kad į Kairių sąvartyną ne Akmenės rajono gyventojai vežė šiukšles, o Šiaulių miesto. Jis įsitikinęs, kad apskrities savivaldybės turėtų ŠRATC'ą valdyti vienodomis dalimis. Dabar gi lemiamus sprendimus priima Šiaulių miesto, Radviliškio rajono savivaldybės, turinčios didžiausią procentinę dalį.
„Klausimas dėl pačios įstaigos formos. Šiaulių apskrities įmonė vienintelė yra ne uždaroji akcinė bendrovė, o viešoji įstaiga – ne pelno siekianti. Nors visa esybe ir prasme ši įstaiga yra komercinė. Ji turi siekti, vadinkim, naudos, o ne – pritrūko pinigų – savivaldybės duokit, reikia kaupo – savivaldybės duokit, pralošėm bylą, reikia beveik 2 milijonų – savivaldybės duokit. Aš siūliau – gal „subankrotinkim“ ŠRATC'ą ir įsteikime naują UAB vienodomis dalimis ir vienodu atsakomybės jausmu. Blogąją dalį atidalinam restruktūrizacijai. Manau, kad verslas taip ir padarytų, bet, deja, ne viešajame sektoriuje. Tuo labiau, kad ir tarp merų ne visada pavyksta susitarti“, – apgailestavo Akmenės meras.
Jis pritarė, kad dabartinė ŠRATC'o vadovybė ir dalininkai turėtų nesustoti bandant išieškoti, kas už tai atsakingas.
„Mes turime atvejį, kai mokyklos direktorius pasirašė ant aktų neatliktų darbų. Dabar teismas pripažino jį kaltu ir priteisė 200 tūkstančių eurų. Gyventojai gal ir galvoja: na, be merų, be dalininkų žinios čia nieko nebuvo. Jeigu taip įvyko, tai kažkas naudos turėjo. Mano pozicija, kad kiekvienas turi vis dėlto nešti teisinę atsakomybę“, – įsitikinęs politikas.
Akmenės rajono savivaldybė svarsto pradėti patiems administruoti rinkliavą, o ŠRATC'ui mokėti tik už paslaugas – kiek pro jų vartus pravežė šiukšlių. Joniškio ir Kelmės rajonų savivaldybės taiko tokį modelį.
„Jei dar 4 milijonus teks grąžinti, tai pilnas bankrotas įmonės, tai čia neverta ir sugrąžinėti. Pinigai buvo pervesti į ŠRATC'o sąskaitą, nors aiškiai apraše parašyta, kad jei projektas nevykdomas 30 dienų, pinigai turi būti susigrąžinami. Kodėl Aplinkos projektų valdymo agentūra nesusigrąžino? Tai buvo europiniai pinigai ir už jų praradimą turėtų valstybė ir Vyriausybė vienodai prisiimti atsakomybę. Man tai keista, kad dabar Turto fondas įpareigotas išieškoti iš ŠRATC'o, kuri yra valstybinė įmonė. Turto fondas įpareigotas iš žmonių atimti pinigus, aš taip matau. Jei jau priteisti tie pinigai, tai priteisti ne iš mero, administracijos direktoriaus, o iš žmogaus, kuris per rinkliavą turės sumokėti. Nors valstybė vienodai kalta“, – aiškino V. Mitrofanovas.
V. Mitrofanovas nesitiki didelės pagalbos iš Vyriausybės ir mano, kad likus keliems mėnesiams iki rinkimų jokio judesio nebus. O paskui pasakys: na, ne mes valdžioje buvom, nieko padaryti negalim.
