Naujausios
Sprogimas Saulėje atsiunčia pašvaistę
NASA mokslininkai perspėja, jog ketvirtadienį Žemei gali smogti šėlstančio kosminio oro banga, kilusi po didžiulio sprogimo Saulėje. Šis reiškinys šiąnakt Lietuvoje gali suteikti galimybę gėrėtis pašvaiste.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Gali sutrikti ryšys
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas Algirdas Kazlauskas vakar „Šiaulių kraštui“ paaiškino, kas yra šėlstančio kosminio oro banga: “Saulės vainike įelektrintos plazmos dalelės yra išmetamos iš Saulės ir jos skrieja įvairiomis kryptimis. Šį kartą — tiesiai į Žemę. O tai reiškia, kad vadinamasis Saulės vėjas, elektringų dalelių srautas, pasieks Žemės magnetinio lauko liniją ir sutrikdys Žemės magnetinį lauką.“
Pasak mokslinio darbuotojo, tokie elektriniai reiškiniai yra pavojingi palydovams, todėl gali būti sutrikdyta jų aparatūra.
Ar yra pavojaus Lietuvai? A. Kazlausko teigimu, tiek, kiek ir visoms kitoms šalims: gali sutrikti radijo, navigacinis ryšys.
Bet istorijoje yra buvę ir sudėtingesnių atvejų: per vieną didelį geomagnetinį štormą 1989 metais dideliame Kanados rajone elektros tiekimas buvo nutrūkęs dešimčiai valandų.
O ar ką nors matysime danguje? Pasak A. Kazlausko, greičiausiai — netgi pašvaistę, kuri paprastai matoma tik Šiaurės ašigalio regione. Todėl naktį vertėtų pasižiūrėti į Šiaurės pusę — gali būti įspūdingų vaizdų, kai per visą dangų nusidrieks žalios, raudonos juostos.
Mokslinis darbuotojas sako, jog Saulės aktyvumo metais tokių reiškinių pasitaiko gana dažnai, tik žybsniai nebūtinai būna nukreipti į Žemę. Paskutinį kartą Saulės maksimumas buvo 2001 metais: maždaug prieš septynerius metus lietuviai irgi matė Šiaurės pašvaistę.
Atakuos dar dažniau
Išsiveržimus Saulėje savaitgalį užfiksavo keli palydovai, tarp kurių — NASA naujoji Saulės dinamikos observatorija (SDO). Viso pasaulio astronomai stebėjo didžiulį Saulės žybsnį virš milžiniškos, savo dydžiu Žemei prilygstančios Saulės dėmės.
Sprogimas buvo nukreiptas tiesiai į Žemę. Po jo kilo „Saulės cunamis“, kosmosu nuskriejęs 150 milijonus kilometrų. “New Scientist“ ekspertų teigimu, didelį krūvį turinčių dujų banga Žemę greičiausiai pasieks ketvirtadienį.
Mokslininkai mano, kad maždaug nuo 2013 metų, kai Saulė pabus iš „gilaus miego“, Žemę atakuos iki šiol nematyti kiekiai jos žybsnių skleidžiamos magnetinės energijos.
Mokslininkai įspėjo, kad didžiulis saulės išsiveržimas galėtų sunaikinti palydovus ir energetines bei komunikacijų sistemas visame pasaulyje, rašo telegraph.co.uk.
NASA neseniai įspėjo, kad didelė Didžiosios Britanijos dalis gali likti be elektros ir būtinos komunikacijos, kai Žemei smūgį suduos „kosminė audra“.
Britų mokslininkė Lucija Gryn iš Mullardo kosmoso mokslinės laboratorijos saulės žybsnius stebėjo per japonų kosminį teleskopą „Hinode“.
„Tai labai retas reiškinys. Ne vienas, o du beveik vienu metu vykę išsiveržimai skirtingose Saulės vietose, nukreipti į Žemę“, — kalbėjo ji.
ŽIEDAS: JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) šiemet balandį užfiksavo didžiausią protuberantą Saulės paviršiuje per pastaruosius 15 metų. Protuberantas — karštos plazmos žiedas, išmetamas iš žvaigždės gelmių į išorę. Jau tada ekspertai aiškino, kad Saulė pamažu bunda iš neįprastai ilgai užtrukusio ramybės periodo ir tampa aktyvesnė.
EPA-ELTA nuotr.
FENOMENAS: Sausio 15 dieną pietinių Indijos valstijų gyventojai stebėjo astronominį fenomeną — žiedinį Saulės užtemimą. 11 minučių ryškią Saulę dengė Mėnulis, palikęs iš dienos šviesulio tik ploną ugnies žiedą. Šis Saulės užtemimas buvo ilgiausias šiame tūkstantmetyje. Kitą kartą stebėti tokį gamtos reiškinį bus galima tik 3043 metais.
UŽTEMIMAS: Liepos 12 diena.Čilėje buvo stebimas Saulės užtemimas.
