Naujausios
Šlovės karūną atidavė kolegai
Ketvirtadienį Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, per kasmetinę „Auksinių scenos kryžių“, buvęs šiaulietis režisierius Aidas Giniotis savo apdovanojimą nusėmė. Jį nuvežė į ligoninę Šiaulių dramos teatro aktoriui Pranui Piaulokui, sakydamas, jog šis apdovanojimo labiau nusipelnė. Salė atsistojusi ir audringais plojimais pritarė režisieriui.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Giliai sujaudino
Šiaulių dramos teatro aktorius Pranas Piaulokas, šiuo metu besigydantis vienoje Vilniaus ligoninių, „Šiaulių kraštui“ sako likęs giliai sujaudintas kolegos poelgio.
„Šitas poelgis netilptų į visomis kalbomis pasakytą žodį “ačiū“. Džiaugiausi, verkiau už Aidą. Jo dvasia — didžiulio gylio ir pločio. Man tai didelis įspūdis, juo labiau, kad jo akyse mačiau tikrumą ir nuoširdumą. Jis pasidalijo su manimi savo šlovės karūna. Galima pasidalinti duonos kąsniu, paskutiniu vandens ar kraujo lašu, bet tik vienas kitas gali sugebėti pasidalinti su kolega savo šlovės karūna“, — jaudinosi aktorius.
P. Piaulokas prisipažino: po netikėtos dovanos, visą naktį negalėjo užmigti, stebėjo danguje spindinčią delčią, širdyje buvo šviesu, nes Lietuvos teatre yra žmogus, kurio teatro istorijoje dar nebuvo.
Aktorių nustebino ir tai, kad A. Giniotis iš ligoninės išvyko ne į Scenos kryžių gavėjų balių, bet pas savo kurso studentus. „Tai dar viena viltis, kad jo vaikai, jo mokiniai įvertins šį poelgį ir jis ilgai išliks jų atmintyje. Ir jie kitais supras savo intencijas scenai, ir, tikiuosi, ateina nauja, tikresnė, nuoširdesnė karta“, — viliasi populiarus aktorius.
Dvasinis palaikymas
Režisieriui Aidui Giniočiui „Auksinis scenos kryžius“ įteiktas už geriausią darbą operetės srityje — miuziklą “Bučiuok, mane, Keit“. Režisieriaus žodžiais, šie apdovanojimai — užkoduota konkurencija.
„Pati ceremonija buvo keista. Nepasakyčiau, kad miela, nuoširdi ir žmogiška. Labiausiai trūko žmogiškumo. Norėjosi, kad prisiminus Praną Piauloką, visi teatrai suprastų, kad mes patys turime būti jautresni vienas kitam, ir pastebėti žmogų tada, kada jam sunku, o ne tada, kai jis būna apdovanotas“, — sako režisierius.
A. Giniotis norėjo savo poelgiu salės dėmesio, kurio sulaukė: publika atsistojo ir ilgai plojo Pranui Piaulokui, tai buvo tarsi ženklas, kad poelgis — reikalingas.
Ar režisierius nenustebs, jei išgirs skeptikų klausimą: kryžių dovanojai, o ar premiją?
„Kol kas tos premijos dar negavau. Jei reikės, atiduosiu. Svarbiausia, kas visa salė palaikė Praną Piauloką. Svarbu, kad Pranas jaustų palaikymą. Šiuo atveju, tikrai ne piniguose laimė“, — sako A. Giniotis.
Režisierius paprastai paaiškina, kodėl negrįžo į Nacionalinį dramos teatro linksmintis: nemėgta balių po Teatro dienos apdovanojimų. Ir dar — po dvasingo pokalbio su P. Piauloko, nesinorėjo šurmulio ar taurelės.
Trūko informacijos?
„Auksinių scenos kryžių“ komisijos vadovas Helmutas Šabasevičius pripažino, kad šiais metais komisijos nariai stebėjo spektaklį “Trys draugai“. Bet P. Piauloko vaidmuo, pasak H. Šabasevičiaus, nebuvo pats geriausias.
Komisija nepagalvojo, kad P. Piaulokui Scenos kryžių galima skirti „Už indėlį į teatro meno kultūrą“. H. Šabasevičius pripažino, jog šiai nominacijai apie P. Piauloką nepagalvota, o “Auksinis scenos kryžius“ ir septyni tūkstančiai litų atiteko teatro kritikei, profesorei Irenai Aleksaitei. “Kas vertesnis, negaliu komentuoti“, — sako komisijos pirmininkas.
H. Šabasevičius mano, jog A. Giniotis gražiai pasielgė dovanodamas savo Scenos kryžių P. Piaulokui.
„Reikėtų apdovanojant asmenį už nuopelnus šį tą keisti. Tai turėtų siūlyti patys aktoriai ir ministerija. Mūsų komisija taip pat negali visko žinoti, nes nusipelniusių žmonių yra visose Lietuvos teatruose. Gaila, bet mums kartais trūksta informacijos, trūko ir šį kartą“, — sako H. Šabasevičius.
JAUDULYS: Aktorius Pranas Piaulokas giliai susijaudino, kai režisierius Aidas Giniotis atvežė ir padovanojo savo paskirtą „Auksinį scenos kryžių“.
Jono TAMULIO nuotr.
POZICIJA: Režisierius Aidas Giniotis įsitikinęs, kad teatralai turi tapti jautresni vieni kitiems ir pastebėti žmogų tada, kada jam sunku.
AKLUMAS: Auksinių scenos kryžių komisijos vadovas Helmutas Šabasevičius teisinasi: neretai trūksta informacijos apie žmones, kuriuos vertėtų apdovanoti už nuopelnus teatrui.
ELTA nuotr.
IŠNAŠA: „Galima pasidalinti duonos kąsniu, paskutiniu vandens ar kraujo lašu, bet tik vienas kitas gali sugebėti pasidalinti su kolega savo šlovės karūna.
