Skyrybų kilpą veržia turto dalybos

Skyrybų kilpą veržia turto dalybos

Skyrybų kilpą veržia turto dalybos

GYVENIMAS NEIŠSISKYRUS, BET ATSKIRAI KAINUOJA BRANGIAI

Šiauliečių santuoka žlugo seniai, bet abu to nepripažino. Dešimt metų gyveno atskirai, kol galiausiai nusprendė skirtis ir pasidalyti turtą. Turto dalybos skyrybų procesą užlaikė jau dvejus metus. Teisininkai pataria jau tuokiantis pagalvoti apie galimą skyrybų naštą.

Sigita STONKIENĖ

siga@skrastas.lt

Santuokoje gyveno atskirai

Šios istorijos herojų vardai ir pavardės dėl subtilių asmeninio gyvenimo detalių, pakeisti, nors patys sutuoktiniai sako nebijantys viešumo.

Per trisdešimt metų santuokoje išgyvenusius ir du vaikus užauginusius sutuoktinius pavadinome Valerija ir Jonu. Tiesa, pastaruosius dešimt metų pora gyveno atskirai: ji — bute, jis išsikraustė į sodo namelį.

Penkiasdešimt trejų Valerijos ir metais vyresnio Jono istorija būtų tipiška skyrybų istorija, jeigu ne pakrikusioje santuokoje pragyventi metai, kurie paliko daug nuosėdų ir neaiškumų dėl užgyvento turto.

Pašlijus tarpusavio santykiams, pora oficialiai neišsiskyrė, nes, Valerija pripažįsta, naiviai tikėjosi, kad santuoką pavyks išsaugoti.

Bet nepavyko.

Gyvendami atskirai, kurį laiką bendravo, vyras, tiesa, dažniausiai išgėręs, kartkartėmis grįždavęs į namus. Dabar vienas kito adresu liejasi kaltinimai.

— Tai jis paliko šeimą, namus, išėjo į mūsų bendrai pastatytą sodo namelį. Butą paliko apleistą, dabar tvarkom su vaikais, kaip galim. Vis aiškino, jog turi sode darbo. Vėliau iš kaimynų sužinojau: susirado moterį. Nuvykome su vaikais, radome ją nuogą gulinčią, — liejo apmaudą Valerija. — Tada užsirakino duris ir nebeįleido nei vaikų, nei manęs. Užtat ką jis dabar kalba, man nei šilta, nei šalta.

Labiausiai skaudu, sako Valerija, kad vyras į bendrą gyvenimą parsivedė kitą moterį.

Prisipažįsta: tiktai tada, galutinai patikėjusi, kad santuoka žlugo, kreipėsi į teismą, prašydama padalyti turtą ir išskirti.

Ieškinyje teismui žmona siekė sau prisiteisti butą, kaip motinos jai dovanotą nuosavybę, o likusį bendrą nekilnojamąjį turtą, įskaitant sodo namelį, dalyti per pusę. Valerija pati pasamdė turto vertintojus sodui. Savo dalies sutiktų atsisakyti tuo atveju, jeigu Jonas sodo namelį užrašytų vaikams.

Jaučiasi apgautas ir apiplėštas

Bet Jonas nesutinka — baiminasi likti be stogo virš galvos. Įsitikinęs, kad žmona jį apgavo ir apiplėšė.

Siekdamas, kad butas būtų pripažintas bendra nuosavybe, padavė į teismą žmoną.

Jo ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė priežastį: nepateikta įrodymų, jog butą, gyvendamas kartu su žmona, iš esmės pagerino.

Jonas skundžiasi — nusivylė viskuo: ir teismais, ir advokatais, ir įstatymais. Nebežino, kur ieškoti teisybės.

— Žmona dvidešimt metų nedirbo, buvo mano išlaikoma, o dabar, po dešimties metų gyvenimo atskirai, sugalvojo iš manęs pinigų pasidaryti. Nori turėti viską: ir butą, ir sodą, kurį per tuos metus aš vienas puoselėjau ir prižiūrėjau. Pakeitė buto duris, nebedavė raktų ir neįsileido.

Aš ir gyvendamas sode duodavau pinigų butui išlaikyti. Mokėjau buto mokesčius, dariau remontą, — vyriškis lenkia pirštus: pakeista grindų danga, sienos išklijuotos tapetais, įstiklintas balkonas. — Visus sutaupytus pinigus sukišau į tą remontą, o ji išparceliavo baldus, viską išpardavė.

Jonui apmaudu, kad, įdėjęs tiek pastangų, ne tik neįgijo buto, bet ir prarado galimybę gauti kitą butą, kurio savo vardu laukė eilėje.

Užtat jis neketina kraustytis iš namelio. Rodė pajuodusias nuo darbo rankas ir tikino, kad jį užsidirbo.

Teismai tolina susitarimą

Pasak Vytauto Jončo, Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjo ryšiams su visuomene, yra nemažai bylų, kai ištuokos procesas tęsiasi metus arba dvejus. Nepasidalydami turto, sutuoktiniai vaidijasi, aiškindamiesi, kokia dalis kuriam priklauso.

„Tokios bylos pirmiausia yra sunkios moraline prasme ir labai varginančios“, — “Šiaulių kraštui“ sakė V. Jončas. — Jeigu priima sprendimą teismas, beveik šimtu procentų tikėtina, jog viena iš pusių liks nepatenkinta.“

Be to, pabrėžė V. Jončas, turto dalybos teismuose labai brangiai kainuoja: tenka mokėti teismo išlaidas, advokatams, taip pat mokesčius nuo ginčijamo turto sumos. Paprastai tokiais atvejais viena pusė samdo turto vertintojus ar statybos ekspertus.

Norint išvengti ilgo ir brangaus bylinėjimosi, geriausias būdas, pasak V. Jončo, yra šalių susitarimas, randant kompromisą.

ADVOKATO KOMENTARAS

Turtas dalijamas po lygiai

„Šiaulių kraštas“ kreipėsi į advokatą Dainių Žiedą iš advokatų kontoros “Žičkus, Žiedas ir partneriai“. Klausėme, ar butas teisingai atiteko žmonai ir kaip gali būti dalijamas likęs turtas?

Pasak D. Žiedo, asmenine nuosavybe pripažįstamas po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas.

Jei motina, dovanodama turtą, dukrai nenurodė, kad jis perduodamas bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, tuomet butas yra asmeninė sutuoktinės nuosavybė ir jis nedalijamas.

Bendrąja sutuoktinių nuosavybe, pažymėjo advokatas, pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, bendros ar vieno sutuoktinio veiklos, taip pat iš bendros įmonės ar verslo gaunamos pajamos, dividendai ir kitos išmokos.

Dalijant bendrą turtą vertinama, jog sutuoktinių dalys yra lygios.

Sodo sklypas ir namelis gali būti padalytas, priteisiant po pusę sklypo ir namo. Teismas gali vienam sutuoktiniui priteisti visą turtą, įpareigodamas kitai šaliai kompensuoti jai priklausančią dalį pinigais.

Sutuoktiniui įrodžius turto pagerinimus, padarytus po gyvenimo skyrium, teismas atsižvelgs į tai, dalydamas turtą.

Pasak advokato, reikėtų pažymėti, jog, dalijant turtą, sutuoktinis gali prašyti taikyti senaties terminą reikalavimui dėl turto dalybų, kuris skaičiuojamas nuo gyvenimo skyriumi pradžios.

— Vienas iš būdų išvengti sudėtingų ir ilgų ginčų dėl turto dalybų — sudaryti ikivedybinę ar vedybų sutartį, kurioje būtų aptartos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos nutraukiant santuoką ar gyvenant skyrium.

Sutuoktinai pradėję gyventi atskirai galėjo kreiptis į teismą nustatyti separaciją. Taip teismas, nenutraukdamas santuokos, išsprendžia bendro turto padalijimo klausimus. Neatnaujinus gyvenimo kartu, kreipiantis dėl santuokos nutraukimo, nebereikia spręsti turtinių klausimų.

Citata: „Žmona dabar, po dešimties metų gyvenimo atskirai, sugalvojo iš manęs pinigų pasidaryti. Nori turėti viską: ir butą, ir sodą.

TURTAS: Daug metų gyvendami atskirai ir nusprendę išsiskirti, sutuoktiniai pešasi ir bylinėjasi teismuose, nes nebegali įrodyti, koks kieno indėlis į bendrą turtą.

Redakcijos archyvo nuotr.

DALYBOS: Advokatas Dainius Žiedas pažymi: dalijant bendrą turtą vertinama, jog sutuoktinių dalys yra lygios.

Redakcijos archyvo nuotr.