Naujausios
„Šiaulių krašto“ skaitytojai išvydo neregėtus Šiaulius
Keturi „Šiaulių krašto“ skaitytojai nuo šiol galės vadintis hercogiene, baronu, grafu ir baronesa — šie titulai jiems suteikti po pirmojo gyvenime skrydžio oro balionu. Laikraščio organizuotame konkurse laimėjusieji skrydį sakė dar ilgai sapnuosiantys šią kelionę.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Sėkmė šypsojosi ja tikintiems
Penktadienį keturi skrydžio laimėtojai Minijus Igneris, Angelė Prževalskienė, Stasys Nemeikšis ir Ilona Gylytė išpildė savo svajonę — pakilo oro balionu.
Prieš pirmąjį skrydį laimingieji kiek nerimavo: „Kaip seksis?“ Šeštadienį 33-ąjį gimtadienį šventusį M. Ignerį į Šiaulius iš Pakruojo atlydėjo palaikymo komanda: pusbrolis Tomas, dukra Teresė ir žmona Eglė. Būtent Eglė savo vyrui ir laimėjo šią gimtadienio dovaną.
Paslaptį apie redakcijai išsiųstą laišką Eglė iš pradžių slėpė. Kai Minijui žmona pasakė apie nusišypsojusią sėkmę, vyras ne iš karto patikėjo — galvojo, juokauja.
„Būčiau mažesnis — nebijočiau“, — prieš skrydį šypsosi Minijus. Ir prisipažįsta, jog pats vargu ar būtų ryžęsis tokiam žingsniui.
Pakruojyje kompiuteristu dirbantis vyras iki skrydžio balionu aukščiausiai buvo užlipęs ant stogo. „Tai — didžiausias gyvenime siurprizas ir įsimintiniausia gimtadienio dovana“, — neabejoja Minijus.
„Rašydama laišką, sau pasakiau: “Aš skrisiu oro balionu! — sėkme neabejojo 52 metų Angelė Prževalskienė iš Šiupylių. — Kai tai pasakiau darbe, man siūlė nusileisti ant žemės. Bet aš tikėjau, kad skrisiu“.
Du sūnus išauginusi ir du anūkus turinti moteris nėra keliavusi: namuose „laiko“ ūkis. Todėl skrydį oro balionu ji vadina didžiausia gyvenimo avantiūra.
Rašydamas laišką, sėkme tikėjo ir 58-erių Stasys Nemeikšis. Prieš tris dešimtmečius avarijoje kojos netekęs vyras namuose neužsidarė: įsijungė į Neįgaliųjų sporto klubo veiklą, su šeima plaukia baidarėmis.
„Noriu skrydžio jausmo — ištrūkti virš miesto“, — lūkesčius prieš skrydį atskleidė S. Nemeikšis.
„Nebūčiau rašiusi, jei nebūčiau tikėjausi“, — tvirtina Kriukų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Ilona Gylytė.
Šis skrydis jai — tarsi dovana artėjančios Mokytojų dienos proga. Prieš skrydį mokytojos veide — nė pėdsako nerimo ir baimės. Tik — plati šypsena.
Po kojomis — Šiauliai
UAB „Oro balionai“ komanda balionui kilti pasirenka pievelę prie Gumbinės gatvės. Ant žemės paguldomas krepšys, per pievą ištiesiamas baliono kupolas, kuris pripučiamas karšto oro srove. Dar ką tik ant žolės gulėjusi ištempta medžiaga akyse virsta galingu kupolu. Į kupolo vidų įėjęs UAB “Oro balionai“ vadovas ir pilotas Vytautas Samarinas atrodo tarsi nykštukas.
Baliono kupolo svoris siekia 170 kilogramų, krepšys su degikliais — apie 130, antra tiek — kuras su talpomis. Pasak Vytauto, tai atitinka keturviečio lėktuvėlio svorį.
Vytautas trykšta gera nuotaika ir stengiasi nuvaikyti pirmą kartą skrisiančiųjų veiduose pasirodančią įtampą. Trumpa instrukcija apie elgesį kylant, pakilus ir leidžiantis ir — pirmyn į kelionę!
Balionas į orą kyla sparčiai. Mojuoja likusieji žemėje, šypsodamiesi moja ir laimingieji oro balione.
Vytautas klausia: „Ar įsivaizduojate, kiek žmonių pakels akis nuo žemės ir akimirkai pamirš rūpesčius?“ Patyręs oreivis teisus — šiauliečiai moja, kalbina, džiūgauja pamatę ryškų raudoną baliono kupolą. Šiaulių bulvaras, Talkšos ežeras, Salduvė, Kairiai — vienas už kitą gražesni vaidai keičia kitą. Oras — tykus, besileidžianti saulė rudenėjančią gamtą nudažo dar gražesnėmis spalvomis.
Ilona, Minijus ir Stasys iš rankų nepaleidžia fotoaparatų. Kas žino, gal pavyks užfiksuoti gražiausią gyvenime kadrą. „Koks grožis, kokia ramybė“, — neatitraukdama akių nuo horizonto, sako ponia Angelė.
Baliono greitis — apie 10 kilometrų per valandą. Aukščio vidurkis — apie 300— 400 metrų. Aukščiausias pakilimo taškas — 1 kilometras. Čia jau pūsteli žvarbesnis vėjas ir keliauninkams ima gulti ausis.
Vytautas rodo į Panevėžio pusę: gerai įsižiūrėjus galima išvysti neryškius miesto vaizdus. Jei neakintų vakarėjanti saulė, būtų matyti Akmenė ir Mažeikiai.
Pilotas palaiko ryšį su žeme: su lydinčiu oreivių automobiliu, Skrydžių valdymo bokštu. Dešinėje lieka Šiaulių karinio aerodromo tūpimo-kilimo takai. Pasak Vytauto, tai didžiausia Šiauliuose oro sankryža.
Įspūdžiai liks nuotraukose
Valandos trukmės skrydis praskrieja kaip akimirka. Vytautas išrenka tinkamą vietą tūpimui — pievą už Kairių.
Krepšys lengvai stukteli į žemę. Nepamirštamus įspūdžius dovanojęs skrydis — baigėsi. Bet linksmos akimirkos — ne. Oreiviai kviečia į pagalbą: pirmą kartą skridusiems tenka padėti išleisti orą iš baliono. Ant specialaus krepšio, į kurį turi sutilpti kupolas, sukrenta visi skridusieji. Paskutinis oras — išstumtas.
Minijus šypsosi — baisu nebuvo. Ir, net neabejodamas, skristų dar. Ketverių metukų Teresė krykščia: ji tėtei mojavo balionėliu.
„Fantastika!“ — džiaugiasi Ilona. Skrydžio metu ji nuspaudė apie 200 kadrų.
„Neapsakomas jausmas“, — sako A. Prževalskienė. Moteris juokiasi — prieš skrydį maniusi, kad ore bus šalta, todėl net šaliką pasiėmė. O buvo atvirkščiai — nesušalo, o sušilo.
S. Nemeikšis neabejoja: įspūdžiai — nepakartojami. Tik viską pamatyti ir dar spėti nufotografuoti — sudėtinga.
Po skrydžio —–kilmingi vardai
Supakavus balioną, ateina iškilmingasis momentas — krikštynos.
„Esame panašūs į kunigus. Visą mūsų laiką užima darbas, krikštijame žmones ir po kiekvieno skrydžio kalbame tą pačią istoriją“, — šmaikštauja beveik 800 skrydžių oro balionu atlikęs oreivis.
Titulai skridusiems suteikiami tik po pirmojo skrydžio, juos skiria pilotas. Suteiktą titulą, pasak Vytauto, svarbu prisiminti, tai — įrodymas, kad skridai.
„Zoknių Baronesa fon 3500 Pėdų“, — iškilmingai skaito Vytautas. Ilona priklaupia ant kelių, Vytautas žiebtuvėliu uždega moters plaukų kuokštelį, kuris užgesinamas putojančiu vynu. Tokios oreiviško krikšto apeigos.
Minijui tenka Šiaulių Padangės Grafo Foto-Grafo, Angelei — Dubijos, Žemaitės ir viso Šiaulių „Brodvėjaus“ Hercogienės, Stasiui — Talkšos ir Salduvės Barono fon Vakario Vėjo titulai. Naujieji kilmingieji sudaužia putojančio vyno taurėmis.
Ponia Angelė šypsosi: „Dabar kaip varlė keliauninkė iš animacinio filmo sakysiu: “Aš vis skrendu, skrendu!“
Bendrakeleiviai pritariamai linksi galvomis — šis skrydis įsimins ilgam. Ir ilgai sapnuosis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Išnaša: „Oreivis žiebtuvėliu uždega moters plaukų kuokštelį, kuris užgesinamas putojančiu vynu. Tokios oreiviško krikšto apeigos.
KOMANDA: Po skrydžio bendrai nuotraukai prie baliono sustojo visa komanda — skrydį laimėję „Šiaulių krašto“ skaitytojai ir oreiviai: (iš kairės) pilotas Vytautas Samarinas, Ilona Gylytė, Minijus Igneris, Stasys Nemeikšis, Angelė Prževalskienė bei pilotas Evaldas Petkevičius.
PRADŽIA: Kelionei — pasiruošta. Keturi laimėtojai ir oreivis įsitaisė baliono krepšyje.
KILIMAS: Balionas pakilo: „Iki pasimatymo, likusieji žemėje!“
SUSIDOMĖJIMAS: Ryškiaspalvis balionas traukė dėmesį.
NUSILEIDIMAS: Tinkama pieva rasta — balionas leidžiasi.
DŽIAUGSMAS: Skrydžio laimėtojų veiduose — šypsenos. Valandos trukmės skrydis padovanojo nepamirštamus įspūdžius.
ŠUOLIS: Lengvas šuolis, ir mokytoja Ilona Gylytė — jau ant žemės.
KRIKŠTAS: Putojančio vyno purslai — ant Minijaus Ignerio galvos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PILIAKALNIS: Salduvė iš aukštai atrodo nedidelis kalnelis.
EŽERAS: Kairių ežere atsispindi debesys.
.jpg)
BULVARAS: Šiaulių bulvaras penktadienio vakare — apytuštis.
AIKŠTĖ: Taip auksinio berniuko aikštė iš oro baliono.
Ilona GYLYTĖS, Minijus IGNERIO, Stasys NEMEIKŠIO nuotr.
