Naujausios
Skolos akmuo tempia į dugną
Šiandien, paskutiniame Šiaulių miesto tarybos posėdyje prieš savivaldos rinkimus, svarstomi net keli sprendimo projektai dėl ilgalaikių paskolų ėmimo. Įvairiems projektams norima pasiskolinti dar beveik 14 milijonų litų. Jau dabar Savivaldybės skolos siekia beveik 62 milijonus litų.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Skolinsis ir jau įgyvendintiems projektams
Dalis ketinamos imti ilgalaikės 14 milijonų litų paskolos investicijų projektams finansuoti bus skirta atsiskaityti už jau įgyvendintus projektus.
Beveik 4 milijonai litų atiteks rangovui už rekonstruotą pėsčiųjų bulvaro dalį, 640 tūkstančių litų — už miesto gatvių, kelių jungčių tarp aplinkkelių ir miesto rajonų nutiesimą bei modernizavimą (II etapą).
Kitus projektus ketinama pradėti ar tęsti.
Milijono litų reikės Šiaulių pramoninio parko infrastruktūros plėtrai tęsti. Iš viso šis projektas kainuos apie 60 milijonų litų.
Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimui taip pat žadama skolintis per 1 milijoną litų. Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelėms įrengti — 300 tūkstančių litų. Tiek pat bus skolinamasi ir viešojo transporto infrastruktūrai modernizuoti. Šiaulių viešojo logistikos centrui steigti prireikė 670 tūkstančių litų. Lengvosios atletikos maniežo pastatui rekonstruoti — 300 tūkstančių litų.
Po milijoną litų bus skolinamasi Šiaulių universiteto gimnazijos ir „Romuvos“ pagrindinės mokyklos pastatams modernizuoti, Gytarių pagrindinės mokyklos pastatui rekonstruoti — 2,6 milijono litų.
400 tūkstančių litų bus imamaTalkšos ežero šiaurinės dalies valymui ir prieigoms sutvarkyti.
Skolos limitas artėja prie leistinos ribos
Savivaldybės skola negali viršyti 40 procentų patvirtintų 2011 metų savivaldybės biudžeto pajamų. O jau šių metų sausį Savivaldybės skolą sudarė beveik 62 milijonai litų arba 38 procentai biudžeto pajamų.
Vadinasi, prieš savivaldos rinkimus Šiaulių miesto savivaldybė jau yra ant skolinimosi limito ribos?
Anot Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Kazimieros Daujotienės, su papildomu 30 procentų limitu, skiriamu įgyvendinamiems Europos Sąjungos paramos projektams, Savivaldybės skola neviršija skolinimosi limitų.
KOMENTARAS
Skolinamasi abejotiniems projektams
Kaetana Leontjeva, Laisvosios rinkos instituto ekspertė:
— Tokius veiksmus, kai Šiaulių miesto savivaldybės administracija negalvoja apie mokesčių mokėtojus, kurie ateityje savo sunkiai uždirbtais pinigais turės grąžinti tas neatsakingai prisiimtas skolas, vertinu neigiamai. Bet rinkimų metais dažnai taip atsitinka.
Vienintelė išvada, kuri peršasi, — rinkimų metais nustatyti specialias taisykles. Kadangi valdžia elgiasi neatsakingai, rinkimų metais neturėtų būti jokio išlaidų didinimo, o skolos limitas turėtų būti išskaidytas kiekvienam mėnesiui.
Renkantis iš įvairių projektų turėtų būti pamatuoti ir palyginti kiekvieno projekto kaštai bei nauda. Bet analizės neatliekamos arba yra labai paviršutiniškos.
Tai vyksta ne tik savivaldybėse, bet ir Finansų ministerijoje, kai sprendžiama, kuriuos projektus finansuoti iš valstybės biudžeto. Sakoma esą neįmanoma pamatuoti visą naudą, nes ji — neaprėpiama. Daroma ir neprofesionaliai, ir neskaidriai.
Investuojama turėtų būti į tuos projektus, kurie būtų efektyviausi — atsipirktų ir teiktų daugiausiai naudos miestiečiams. Šią naudą įmanoma išmatuoti. O dabar, panašu, renkamasi ne tik pagal efektyvumą.
Akivaizdus pavyzdys — Šiaulių pramoninis parkas, į kurį žadama investuoti apie 60 milijonų litų, bet nepavyksta pritraukti stambių užsienio investuotojų.
Yra daugybė priežasčių, kodėl vienas ar kitas miestas nepatrauklus investuotojams. Dideli mokesčiai arba neprognozuojami valdžios veiksmai didina investuotojų riziką.
Aktualūs ir darbo jėgos klausimai.
Akivaizdu, kad Savivaldybė elgiasi nepamatuotai, kai investuoja kažkur dešimtis milijonų litų net nežinodama, kokia bus grąža.
Prieš pradėdama investuoti Savivaldybė turėjo sudaryti sutartis su konkrečiais investuotojais.
Eilinis žmogus nepajunta įgyvendinamų projektų naudos, nejaučia, kad jo gyvenimas gerėja, nes ne apie žmogų galvojama, kai įsisavinami pinigai.
Kitas pavyzdys: nors sukurta aibė programų ir projektų, kad jaunimas neišvažiuotų — tai tėra biurokratiniai būdai, kaip išleisti pinigus.
Asmeninio archyvo nuotr.
