Naujausios
Nuo užvakar Lietuvoje pakito trečiojo pasiskiepijimo terminas. Dabar trečiąjį, vadinamąjį sustiprinantįjį, skiepą bus galima gauti ne po pusmečio, bet po 4 mėnesių. Kodėl apie tai prabilta tik dabar? Negi farmacijos koncernai, atlikę savo skiepų bandymus su savanoriais, nepastebėjo, kad jų išgirtieji skiepai veikia tik keturis mėn.?
CORONA STOP svetainėje skelbta, kad „Pfizer“ vakcina suteikia 95 proc. apsaugą, „Moderna“ – 94 proc., „Astra Zeneca“ – 67 proc., o „Janssen“ – 66 proc. Tik nebuvo paaiškinta, kiek laiko tokia apsauga tęsiasi. Tikėtasi, jog bent pusmetį, todėl ir revakcinacija buvo numatyta tik praėjus pusmečiui po antrojo skiepo.
Tačiau, kaip Delfi.lt teigė Ekspertų tarybai priklausantis onkoimunologas, dr Marius Strioga, Statistikos departamentas pateikė Ekspertų tarybai duomenis apie visų Lietuvoje taikomų vakcinų nuo COVID-19 efektyvumą. Savo duomenis tuo pačiu vakcinų efektyvumo klausimu neseniai paskelbė ir švedų mokslininkai. Tiesa, šis mokslinis darbas dar nėra recenzuotas. Na, ir kas išsiaiškinta? Remiantis jau ne farmacininkų duomenimis, bet praktine pasiskiepijusiųjų stebėsena?
Pasirodo, jog sunkiausiai žmonių fiziškai pakeliama „Astra Zeneca“, kurios efektyvumas – 67 proc., jau po trijų mėnesių neapsaugo pasiskiepijusio nuo „kovidinės“ infekcijos. Po trijų mėnesių pasiskiepijęs gali susirgti „kovidu“ lygiai taip pat, kaip ir visiškai nesiskiepijęs. Tiesa, pasiskiepijusiam, bet susirgusiam ligoniui dar neprireiks hospitalizacijos. Gydysis namie.
Iš visų EVA patvirtintų ir Lietuvoje taikomų vakcinų lėčiausiai – per pusmetį – nukrinta „Moderna“ efektyvumas. Bet po keturių mėnesių apsauga irgi sumažėja. Lietuvoje nuo koronaviruso pradėta skiepyti 2020 m. gruodžio 27 d. Vadinasi, 2021 m. liepą šie pirmieji pasiskiepijusieji jau buvo visiškai nuo infekcijos neapsaugoti. Tik įsivaizdavo esą saugūs.
Švedų mokslininkai, kaip viešai pasakojo dr. M.Strioga, nustatė, kad pradedant keturiais mėnesiais, visų vakcinų efektyvumas apsaugant nuo „kovidinės“ simptominės ligos žymiai krinta. O po 6-7 mėnesių nuo paskutiniojo skiepo žmogus jau rizikuoja atsigulti į ligoninę.
Sveikatos apsaugos ministerija, ragindama žmones skiepytis, nurodo rizikos grupes, kurioms skiepai itin būtini. Tai nutukusieji, vyresni nei 65 metų ir sergantys įvairiomis gretutinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, autoimuninėmis, vėžinėmis ir kraujodaros ligomis.
Tačiau neskelbiama tai, apie ką viešai kalbėjo net Ekspertų tarybos narys M.Strioga. Pavyzdžiui, pasiskiepijus „Pfizer“, jauni, sportuojantys vyrai gali susirgti miokarditu (širdies raumens uždegimu – red. past.). Ir ypač – po antrojo „Pfizer“ skiepo.
Taip pat mokslininkai jau faktiškai nustatė, kad efektyvioji „Moderna“ gali sukelti labai didelį imuninį atsaką. Ši vakcina tinka, kai norima sužadinti kiek „apsnūdusią“ imuninę sistemą. Tačiau, jei žmogaus imuninė sistema „neapsnūdusi“, „Moderna“ gali sužadinti jos hiperaktyvumą. Todėl trečiajai dozei siūloma suleisti tik pusę „Moderna“ vakcinos dozės. O dar geriau, kaip pataria mokslininkai, pirmus dvejus kartus vakcinuotis „Moderna“ o trečiąkart – švelnesne „Pfizer“. Be to, rekomenduojama, kad žmonės, turintys sveikatos problemų, skiepytųsi savaitės gale, prieš išeigines dienas.
Statistikos departamento duomenimis, vakar Lietuvoje buvo 73,40 proc. gyventojų, tikėtina, turinčių imunitetą nuo COVID-19. Iš šių asmenų 57,05 proc., tai yra 1 593 922 asmenys, buvo pasiskiepiję.
Situacijos komentaras
Komentuoja Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus VERYGA:
Nebuvo taip, kad farmacijos įmonės, skelbdamos savo skiepų efektyvumą, norėjo mus kažkaip apgauti. Tik dabar, realiuoju laiku, atsiranda vis daugiau tyrimų ir duomenų.
Ir kitų vakcinų galiojimas nėra ilgas. Gripo vakcinų efektas ne 95 proc., o žymiai mažesnis, mes kasmet turime skiepytis, nes matome, kad pernykštis skiepas nuo gripo nepadės. COVID – taip pat matome, kad tai sezoninė liga, paūmėja rudenį, kai šalta, kai ilgiau būname uždarose patalpose. Yra ligų, kur pakanka vieno skiepo keletui metų, o kitų ligų, tokių kaip ir COVID, apsauga trumpalaikė.
Taip, vakcina gali sukelti ir miokarditą. Yra viena iš vakcinų – „Moderna“, kuri gali sukelti labai audringą imuninį atsaką. Jei kūnas stiprus, sveikas, gali sukelti ir miokarditą, todėl kai kurios šalys jaunų, stiprių žmonių šia vakcina neskiepija, tik vyresnius, kurių imuninis atsakas silpnesnis.
Bet koks paminėjimas, kad vakcina sukelia kažkam komplikacijas, žmones gąsdina. Žinote, yra toks posakis, kad „baimės akys didelės“. Dieną vaikščioti po mišką – nebaisu, o naktį – kiekvienas šlamesys baisus. Baimę galima sumažinti didinant žmonių informuotumą. Žmonės patys prisiskaito kuo įvairiausios informacijos ir jautriai reaguoja į kiekvieną atvejį. Visuomenei turi būti paaiškinta apie vakcinas ir vakcinaciją. Čia nėra jokių paslapčių, nėra ko slėpti, tik protingai įvertinti rizikas.
Vartojame ir kitokius vaistus. Jei pasiskaitytume informacinius lapelius, kas apie tuos vaistus parašyta, kokios kontraindikacijos, būtų daug baisesnių nei miokarditas. Bet vis vien sirgdami negalime visais atvejais atsisakyti vaistų. Nors ir žinome, kad jie turi šalutinių poveikių ir viskas gali liūdnai baigtis.
