Naujausios
PER SAVAITĘ
Žmonės sau
Kas blogesnis: tas, kuris kyšį duoda, ar tas, kuris jį ima? Tas, kuris viešoje vietoje kiauliškai šiukšlina, ar tas, kuris nevykdo savo pareigų ir tų šiukšlių nemato? Šią savaitę skaitytojų nuomonės apie moralę atskleidė: kiekvienoje blogybėje kalta ne tiktai viena kuri pusė.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
„Žinau tą gydytoją“
Po publikacijos „Kyšiai“ (Šiaulių kraštas“, 2008-04-08), kurioje klausėme, ar kyšis gali padėti gydytis, daugybė žmonių, laiškais, skambučiais ir komentarais tvirtino: be pinigų pas gydytoją geriau neik.
Skirtingų Šiaulių apskrities vietovių gyventojai tikino: žino tą gydytoją, kuris specialiai atidarinėja stalčiuką, atvirai prašo pinigų, minėjo jo pavardę. Stebino, kad daugelis — vieną ir tą pačią.
Kiti stebėjosi: kaip čia yra, kad daktaras kyšininkas daug kam žinomas, o poliklinikos vadovybei — ne? Kodėl leidžiama tokiam dirbti?
Kone visi, kuriems teko lankytis pas gydytoją, įsitikinę: kyšis padeda gydyti! Be to, prisiklausę kalbų, jog „visi duoda“, žmonės dažnai netgi nepadoriu tonu laiko vizitą pas gydytoją be vokelio.
„Rekomenduoto gydytojo tonas tuojau pasikeitė, kai po apžiūros sėdo prie stalo neva pildyti ligos istorijos, — skaitytoja Angelė dalijosi vizito pas gydytoją įspūdžiais. — Nesupratau, ko jis delsia, kažko verčia storą knygą, gal su ligų aprašymais ir tyli. Nejauku pasidarė. Kad reikia “duoti“ žinau, bet tik ne už eilinę konsultaciją. Buvo kalba apie operaciją, pamaniau, prieš ją ir duosiu. Ilgokai tylėjęs, visai nebemandagiai, atgalia ranka padavė siuntimą tyrimams. Bet išėjau jo nepaėmusi, nutarusi čia daugiau nebesilankyti. Eisiu privačiai — už gerą kainą, bet patikimai.“
Deja, kyšininkavimas ir korupcija tapo įprasta daugelyje struktūrų, nes visada bus žmonių, pasiryžusių už paslaugą, kuri jiems ir taip priklauso, mokėti pinigus.
Gal todėl ir piktintis imančiaisiais — beprasmiška. Jei nebus duodančiųjų, nebus ir imančiųjų.
Vokietijoje netylėtų
Su šiukšlėmis — tas pats, kaip ir su kyšiais. Kai laikraštyje parodėme nufotografuotus kalnus šiukšlių miesto gatvėse ir parkuose, vieni skaitytojai kaltino snaudžiančią valdžią, kiti sakė, kad ne stirnos ir paukščiai tų šiukšlių pribarstė. Patys kiaulės, kad vieni kitiems po langais sąvartynus supilame. Svarbu, kad ne ant mano kiemo, o kad kaimynas per šiukšles nepraeis — nebe mano reikalas.
Skaitytojai rašo, kad Vokietijoje tokius šiukšlintojus greitai supakuoja, nes kaimynai, praeiviai netyli.
Gyventojams apmaudu ir dėl to, kad valdžioje vieni į kitus pirštais rodo ir vienu balsu teisinasi: esą pinigų neturi. Žmonės netiki, kad pinigų trūkumas trukdytų iškuopti šiukšlynus. „Anksčiau buvo valdiška įstaiga kelių eksploatacijos valdyba, — rašo vienas internetininkas. — Tai moteriškė 6 valandą ryto per miestą pervažiavo, pakampes patikrino, 8 valandą penkminutę padarė, transportą ir žmones paskirstė reikiamom kryptim — pakampės valomos, krūmai žaliuoja. Dabar, deja, auklės devynios, o vaikas be galvos.“
Laikas keisti prioritetus
Reimundas Varapickas, Šiaulių rajono Bubių pagrindinės mokyklos direktorius, sujaudintas straipsnyje „Iššūkis — auginti vaiką“ keliamų problemų, laiške redakcijai rašo:
„Skaudi tiesa — lietuvių tauta nyksta, valstybė — irgi. Mūsų gana darbšti tauta tiesia kelius, stato jau nežinia kam. Kova dėl daiktų ėda mus, išveja į kitas šalis. Jei taip toliau — liūdnai baigsim.
Laikas keisti prioritetus mums patiems ir valdžiai. Būtina vėl teikti pirmenybę žmogui.
Garbė darbdaviams, pripažįstantiems socialinę atsakomybę, galvojantiems apie tautos ir valstybės ateitį, ne tik apie didesnius pelnus. Susilauktų pagarbos ir valdžia, palengvinusi šeimų, auginančių vaikus, padėtį, atleisdama gausių šeimų tėvus nuo pajamų mokesčio, mažiau gausių — iš dalies. Estai tai jau padarė, demografinė padėtis žymiai pagerėjo.
Ir dar. Išlepo žmonės. Įsigalėjo konformizmas. Tingi vaikus auginti. Tiek senmergių ir senbernių pas mus niekados nėra buvę.
Vydūnas, kurio gimimo 140-metį, minime, apie tokius pasakytų: žmonės sau. Mūsų karta (galiu vadinti Kalantos, Kernagio) kažkaip sugebėjo suderinti daiktų pusę su tautos žmogaus auginimo puse.
Kaip bus dabar? Kai kas jau siūlo šaukti didįjį lietuvių tautos susirinkimą ir jame išsiaiškinti — norime mes būti čia, Lietuvos žemėje, ar ne? O gal išsikraustome? Penktadalis ar šeštadalis tą jau padarė. Atkeršykime! Kam? Sau.„
Laukiame jūsų idėjų, pastabų ir nuomonių. Kreipkitės į redakciją telefonu (841) 591559, internetu www.skrastas.lt arba laiškais redakcijai P. Višinskio g.26, Šiauliai.
citata: „Laikas keisti prioritetus mums patiems ir valdžiai. Būtina vėl teikti pirmenybę žmogui.
Leonido VOROBJOVO pieš.
