Viskas bus gerai!

Vis­kas bus ge­rai!

Regina Musneckienė

Po ke­le­to die­nų įsi­suk­si­me į nau­ją 2017-ųjų me­tų ra­tą. Kaip vi­sa­da Nau­juo­sius su­tik­si­me su vil­ti­mi, jog gy­ven­si­me ge­riau, svei­kiau, įdo­miau ir pra­smin­giau. Šį­kart vil­ties do­zė – di­des­nė, nes iš­si­rin­ko­me nau­ją val­džią, ku­ri yra KI­TO­KIA, pa­ly­gin­ti su anks­tes­nė­mis. Ar ki­to­kia ji iš­liks iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, pa­ro­dys lai­kas.

Ast­ro­lo­gai, bū­rė­jai ir vi­so­kie ra­ga­niai pra­na­šau­ja blo­gus, pil­nus su­maiš­ties ir konf­lik­tų atei­nan­čius me­tus. Ar su­maiš­tis kirs ei­li­niam Lie­tu­vos žmo­gui bo­ta­go ga­lu? Ar kaip tik tiems, ku­rie iki šiol bu­vo „nu­si­pel­nę gy­ven­ti ge­riau“? Daug klaus­tu­kų sto­vint ties Nau­jų­jų me­tų slenks­čiu.

Bet pir­mie­ji nau­jo­sios val­džios žings­niai ke­lia žmo­nių sim­pa­ti­jas. Rei­tin­gai au­ga. Nau­jo­ji po­li­ti­kų ban­ga po­pu­lia­ru­mu len­kia net Pre­zi­den­tę.

Va­di­na­si, to­kio aud­rin­go, nu­si­sto­vė­ju­sias nor­mas griau­nan­čio vė­jo Lie­tu­vai rei­kė­jo. Tik gal­būt jo rei­kė­jo anks­čiau? Kol iš Lie­tu­vos dar ne­bu­vo emig­ra­vęs mi­li­jo­nas lie­tu­vių. Kol aso­cia­lu­mo ženk­lais dar ne­bu­vo pa­si­puo­šęs kai­mas. Kol žmo­nės dar ti­kė­jo, jog dirb­ti nau­din­giau, ne­gu gau­ti pa­šal­pą.

Nors opo­nen­tai būgš­tau­ja, kad rin­ki­mus lai­mė­ję „vals­tie­čiai“ išim­ti­nai tar­naus tik žem­val­džiams, ma­no, kaip ei­li­nės pro­vin­ci­jos gy­ven­to­jos nuo­mo­ne, di­džiau­sias nau­jo­jo Mi­nist­rų ka­bi­ne­to pri­va­lu­mas ir yra tai, kad val­džia ne­plau­kio­ja vien sos­ti­nės eu­fo­ri­jo­je, o pa­ga­liau pa­ste­bė­jo, jog lie­tu­vių dar gy­ve­na ir pro­vin­ci­jo­je.

O kas gi yra Lie­tu­va? Iš­ti­sa pro­vin­ci­ja, už­si­dė­ju­si di­din­gą Vil­niaus ka­rū­ną! Žem­dir­bių kraš­tas. Su men­ka pra­mo­ne ir di­de­liu men­kai ver­ti­na­mo in­te­lek­to po­ten­cia­lu.

Pro­vin­ci­ją pri­kel­ti ne­bus leng­va. Dar­bo čia be­veik nė­ra, nes men­kai be­si­vys­to vers­las. Vers­las ne­si­vys­to, nes dar­bo ne­tu­rin­tys ar už men­ką at­ly­gi­ni­mą dir­ban­tys var­to­to­jai neį­per­ka vers­lo siū­lo­mų pa­slau­gų ir pro­duk­tų. Už­bur­tas ra­tas!

Šiau­lių re­gio­no ra­jo­nų cent­rus ir di­des­nius mies­te­lius ban­dy­ta pri­kel­ti pa­da­rant juos pa­trauk­lia gy­ven­ti vie­ta. De­ja, ir pa­trauk­lio­se gy­ven­ti vie­to­se jau­ni­mo dau­gė­ja la­bai lė­tai. Iš pro­ble­mi­nės te­ri­to­ri­jos jau­kiu, gra­žiu mies­tu ta­pu­sią Kel­mę jau pri­pa­žįs­ta jau­ni gy­dy­to­jai, vie­nas ki­tas mo­ky­to­jas, į kai­mus že­mės dirb­ti grįž­ta emig­ran­tai.

Jau­ni žmo­nės įžvel­gia pro­vin­ci­jos pri­va­lu­mus. Ne­di­de­li at­stu­mai. Į dar­bą ga­li nuei­ti ir pės­čias. Ne­rei­kia eik­vo­ti de­ga­lų ir leis­ti bran­gaus lai­ko spūs­tyse.

Ne­bū­ti­na pie­tau­ti ka­vi­nė­se ir res­to­ra­nuo­se. Per va­lan­dą ga­li su­spė­ti pa­val­gy­ti na­muo­se.

Čia dau­giau erd­vės. Ar­čiau gam­ta. Dau­giau pa­žįs­ta­mų. Ma­žes­nė kon­ku­ren­ci­ja. Pi­ges­nis ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas ir jo nuo­ma.

At­ro­do, tai jau ir­gi po tru­pu­tį įver­ti­na nau­jie­ji vers­li­nin­kai. Kel­mės pa­šo­nė­je esan­čia­me Pa­go­jo kai­me, bu­vu­sios sta­ty­bos or­ga­ni­za­ci­jos pa­sta­tuo­se, ku­riuos iš­sau­go­jo bu­vęs šios or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas Al­bi­nas Pa­lai­kis, pa­tal­pas nuo­mo­ja­si ir ku­ria­si nau­jos įmo­nės. Vie­na iš nau­jau­sių įmo­nių ga­mi­na vien­kar­ti­nius in­dus.

De­ja, vis ­tiek pa­grin­di­nė pro­vin­ci­jos rykš­tė iš­lie­ka ne­dar­bas. Ar nau­jo­ji val­džia įstengs su­si­do­ro­ti su šiuo už­da­vi­niu? Pas­ta­rie­ji po­ra mė­ne­sių nau­ja­jai Vy­riau­sy­bei bu­vo ap­si­dai­ry­mo me­tas.

Jau ke­ti­no priim­ti kai ku­riuos spren­di­mus ir... klup­te­lė­jo. Pre­zi­den­tė ve­ta­vo ži­niask­lai­dos su­var­žy­mo įsta­ty­mą. Užk­liu­vo ir už PVM leng­va­tos šil­dy­mui pa­nai­ki­ni­mo ak­me­nu­ko.

Bau­duo­ti sa­vo, nors ir ne­pa­lan­kią nuo­mo­nę apie po­li­ti­kus ir ki­tus vie­šus as­me­nis iš­reiš­kian­čias ži­niask­lai­dos prie­mo­nes bū­tų ma­žų ma­žiau­siai an­ti­de­mok­ra­tiš­ka. O ti­kė­tis sėk­mės ki­tuo­se rin­ki­muo­se – uto­piš­ka. Tai­gi, nau­jo­ji dau­gu­ma nau­juo­ju spren­di­mu, vei­kiau­siai bū­tų la­biau pa­ken­ku­si sau ne­gu ži­niask­lai­dai.

PVM leng­va­tos šil­dy­mui pa­nai­ki­ni­mas taip pat ne­bū­tų at­ne­šęs nau­dos nei vals­ty­bei, nei „vals­tie­čių“ par­ti­jai. O la­biau­siai pa­ken­kęs pro­vin­ci­jai, ku­ri su nau­ją­ja val­džia sie­ja dau­giau­sia vil­čių.

Gal­būt sos­ti­nė­je dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se ir gy­ve­na vie­nas ki­tas tur­tuo­lis. Pro­vin­ci­jo­je – jau­nos, gy­ve­ni­mą pra­de­dan­čios šei­mos, au­gi­nan­čios vai­kus, vie­nas ki­tas ne­daug už­dir­ban­tis in­te­li­gen­tas ir pen­si­nin­kai. Ir vie­ni, ir ki­ti su ne­ri­mu lau­kia žie­mos, kai sep­ty­nis mė­ne­sius iš kuk­lių sa­vo pa­ja­mų ten­ka po pu­sę ir dau­giau kaip pu­sę al­gos pa­klo­ti už šil­dy­mą ir ki­tus ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus. 80 pro­cen­tų, o gal ir dau­giau gy­ven­to­jų pa­gal nau­ją­ją kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą sky­ri­mo tvar­ką tap­tų pa­ra­mos pra­šy­to­jais.

Ar tai ne­kirs­tų per žmo­gaus oru­mą? Ir ar kom­pen­sa­ci­jų ad­mi­nist­ra­vi­mas vals­ty­bei ne­kai­nuo­tų dau­giau ne­gu PVM leng­va­ta?

Gar­bė nau­ja­jai val­džiai už tai, kad ji ne­ren­gia nak­ti­nių re­for­mų, ne­ker­pa ir ne­siu­va įsta­ty­mų, pa­si­klio­vu­si vien sa­vais ma­ta­vi­mais, o įsi­klau­so ir į ki­tų ins­ti­tu­ci­jų bei vi­suo­me­nės nuo­mo­nę. Kad, žen­gu­si žings­nį į prie­kį, su­ge­ba ir at­si­trauk­ti at­gal.

Po­sa­kis: „De­šimt kar­tų ma­tuok, tik ta­da kirpk“ ne­tu­rė­tų reikš­ti nuo­mo­nės kai­ta­lio­ji­mo, kuo ne­re­tai bu­vo kal­ti­na­mas anks­tes­nis mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius. Pa­keis­ti nuo­mo­nę žmo­nėms ir vals­ty­bei nau­din­ga kryp­ti­mi nė­ra gė­da ir ne­reiš­kia val­džios silp­nu­mo. Val­džia nė­ra ne­klys­tan­ti. O klai­dų pri­pa­ži­ni­mas reiš­kia tik są­ži­nin­gu­mą ir stip­ry­bę.

Nors ast­ro­lo­gai pra­na­šau­ja, jog Ug­ni­nio Gai­džio me­tai ne­stigs peš­ty­nių, paukš­čių au­gin­to­jai pa­ste­bi dau­giau ge­rų­jų gai­džio sa­vy­bių. Ra­dęs grū­dą ar iš­kaps­tęs slie­ką gai­dys pir­miau­sia su­kvie­čia ir pa­mai­ti­na sa­vo pul­ką, tik pa­skui so­ti­na­si pa­ts. Jei­gu iš šio paukš­čio pa­vyz­dį ims ir val­džia – bus vis­kas ge­rai.

Pa­gal se­ną­jį žy­nių ka­len­do­rių 2017-ie­ji – Bar­su­ko me­tai. Tai rū­pes­tin­gų gas­pa­do­rių, sta­ty­bi­nin­kų, nau­jo­vių įdie­gi­mo ir ma­te­ria­li­nio bei dva­si­nio pa­ki­li­mo me­tai. Jie su­jungs iš­min­tį ir pro­tą, ska­tins ma­žiau kal­bė­ti, dau­giau dirb­ti, kur­ti pra­ktiš­kus da­ly­kus. Bar­su­ko me­tai ska­ti­na siek­ti tiks­lo lai­min­gai ir pa­si­tu­rimai gy­ven­ti, kaup­ti at­sar­gas „juo­dai die­nai“ ir ne­pra­ras­ti oru­mo bei sa­vo pa­pro­čių.