
Naujausios
Viskas bus gerai!
Regina Musneckienė
Po keleto dienų įsisuksime į naują 2017-ųjų metų ratą. Kaip visada Naujuosius sutiksime su viltimi, jog gyvensime geriau, sveikiau, įdomiau ir prasmingiau. Šįkart vilties dozė – didesnė, nes išsirinkome naują valdžią, kuri yra KITOKIA, palyginti su ankstesnėmis. Ar kitokia ji išliks iki kadencijos pabaigos, parodys laikas.
Astrologai, būrėjai ir visokie raganiai pranašauja blogus, pilnus sumaišties ir konfliktų ateinančius metus. Ar sumaištis kirs eiliniam Lietuvos žmogui botago galu? Ar kaip tik tiems, kurie iki šiol buvo „nusipelnę gyventi geriau“? Daug klaustukų stovint ties Naujųjų metų slenksčiu.
Bet pirmieji naujosios valdžios žingsniai kelia žmonių simpatijas. Reitingai auga. Naujoji politikų banga populiarumu lenkia net Prezidentę.
Vadinasi, tokio audringo, nusistovėjusias normas griaunančio vėjo Lietuvai reikėjo. Tik galbūt jo reikėjo anksčiau? Kol iš Lietuvos dar nebuvo emigravęs milijonas lietuvių. Kol asocialumo ženklais dar nebuvo pasipuošęs kaimas. Kol žmonės dar tikėjo, jog dirbti naudingiau, negu gauti pašalpą.
Nors oponentai būgštauja, kad rinkimus laimėję „valstiečiai“ išimtinai tarnaus tik žemvaldžiams, mano, kaip eilinės provincijos gyventojos nuomone, didžiausias naujojo Ministrų kabineto privalumas ir yra tai, kad valdžia neplaukioja vien sostinės euforijoje, o pagaliau pastebėjo, jog lietuvių dar gyvena ir provincijoje.
O kas gi yra Lietuva? Ištisa provincija, užsidėjusi didingą Vilniaus karūną! Žemdirbių kraštas. Su menka pramone ir dideliu menkai vertinamo intelekto potencialu.
Provinciją prikelti nebus lengva. Darbo čia beveik nėra, nes menkai besivysto verslas. Verslas nesivysto, nes darbo neturintys ar už menką atlyginimą dirbantys vartotojai neįperka verslo siūlomų paslaugų ir produktų. Užburtas ratas!
Šiaulių regiono rajonų centrus ir didesnius miestelius bandyta prikelti padarant juos patrauklia gyventi vieta. Deja, ir patraukliose gyventi vietose jaunimo daugėja labai lėtai. Iš probleminės teritorijos jaukiu, gražiu miestu tapusią Kelmę jau pripažįsta jauni gydytojai, vienas kitas mokytojas, į kaimus žemės dirbti grįžta emigrantai.
Jauni žmonės įžvelgia provincijos privalumus. Nedideli atstumai. Į darbą gali nueiti ir pėsčias. Nereikia eikvoti degalų ir leisti brangaus laiko spūstyse.
Nebūtina pietauti kavinėse ir restoranuose. Per valandą gali suspėti pavalgyti namuose.
Čia daugiau erdvės. Arčiau gamta. Daugiau pažįstamų. Mažesnė konkurencija. Pigesnis nekilnojamasis turtas ir jo nuoma.
Atrodo, tai jau irgi po truputį įvertina naujieji verslininkai. Kelmės pašonėje esančiame Pagojo kaime, buvusios statybos organizacijos pastatuose, kuriuos išsaugojo buvęs šios organizacijos vadovas Albinas Palaikis, patalpas nuomojasi ir kuriasi naujos įmonės. Viena iš naujausių įmonių gamina vienkartinius indus.
Deja, vis tiek pagrindinė provincijos rykštė išlieka nedarbas. Ar naujoji valdžia įstengs susidoroti su šiuo uždaviniu? Pastarieji pora mėnesių naujajai Vyriausybei buvo apsidairymo metas.
Jau ketino priimti kai kuriuos sprendimus ir... kluptelėjo. Prezidentė vetavo žiniasklaidos suvaržymo įstatymą. Užkliuvo ir už PVM lengvatos šildymui panaikinimo akmenuko.
Bauduoti savo, nors ir nepalankią nuomonę apie politikus ir kitus viešus asmenis išreiškiančias žiniasklaidos priemones būtų mažų mažiausiai antidemokratiška. O tikėtis sėkmės kituose rinkimuose – utopiška. Taigi, naujoji dauguma naujuoju sprendimu, veikiausiai būtų labiau pakenkusi sau negu žiniasklaidai.
PVM lengvatos šildymui panaikinimas taip pat nebūtų atnešęs naudos nei valstybei, nei „valstiečių“ partijai. O labiausiai pakenkęs provincijai, kuri su naująja valdžia sieja daugiausia vilčių.
Galbūt sostinėje daugiabučiuose namuose ir gyvena vienas kitas turtuolis. Provincijoje – jaunos, gyvenimą pradedančios šeimos, auginančios vaikus, vienas kitas nedaug uždirbantis inteligentas ir pensininkai. Ir vieni, ir kiti su nerimu laukia žiemos, kai septynis mėnesius iš kuklių savo pajamų tenka po pusę ir daugiau kaip pusę algos pakloti už šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus. 80 procentų, o gal ir daugiau gyventojų pagal naująją kompensacijų už šildymą skyrimo tvarką taptų paramos prašytojais.
Ar tai nekirstų per žmogaus orumą? Ir ar kompensacijų administravimas valstybei nekainuotų daugiau negu PVM lengvata?
Garbė naujajai valdžiai už tai, kad ji nerengia naktinių reformų, nekerpa ir nesiuva įstatymų, pasikliovusi vien savais matavimais, o įsiklauso ir į kitų institucijų bei visuomenės nuomonę. Kad, žengusi žingsnį į priekį, sugeba ir atsitraukti atgal.
Posakis: „Dešimt kartų matuok, tik tada kirpk“ neturėtų reikšti nuomonės kaitaliojimo, kuo neretai buvo kaltinamas ankstesnis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pakeisti nuomonę žmonėms ir valstybei naudinga kryptimi nėra gėda ir nereiškia valdžios silpnumo. Valdžia nėra neklystanti. O klaidų pripažinimas reiškia tik sąžiningumą ir stiprybę.
Nors astrologai pranašauja, jog Ugninio Gaidžio metai nestigs peštynių, paukščių augintojai pastebi daugiau gerųjų gaidžio savybių. Radęs grūdą ar iškapstęs slieką gaidys pirmiausia sukviečia ir pamaitina savo pulką, tik paskui sotinasi pats. Jeigu iš šio paukščio pavyzdį ims ir valdžia – bus viskas gerai.
Pagal senąjį žynių kalendorių 2017-ieji – Barsuko metai. Tai rūpestingų gaspadorių, statybininkų, naujovių įdiegimo ir materialinio bei dvasinio pakilimo metai. Jie sujungs išmintį ir protą, skatins mažiau kalbėti, daugiau dirbti, kurti praktiškus dalykus. Barsuko metai skatina siekti tikslo laimingai ir pasiturimai gyventi, kaupti atsargas „juodai dienai“ ir neprarasti orumo bei savo papročių.