
Naujausios
KOMENTARAS
Tik buldozeris verčia nuo savęs...
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Neseniai Kelmėje vyko renginys, skirtas korupcijos prevencijai. Su šia negerove kovojančių tarnybų specialistai parengė pranešimus, analizavo.
Tai Norvegijos parama, kad Lietuva kurtų vertybes ir jas saugotų.
Klausiau teorinių išvedžiojimų ir abejojau, ar nuo tokių renginių kas nors mūsų šalelėje pasikeis. Kiek po tokio seminaro vertybių sukursime ir išsaugosime? Juolab kad tie, kuriems labiausiai gresia būti korumpuotiems, pavalgę pietus, už kuriuos taip pat, matyt, mokėjo norvegai, o kitas dar ir prieš pietus paliko salę.
Ir kas dabar įrodys – ar išvijo darbai, ar tiesiog nenoras klausytis.
O vienas iš pranešėjų pacitavo frazę: „Tik buldozeris stumia nuo savęs. Žmogus – į save...“ Ja ir atskleidė korupcijos prigimtį. Prigimtis, deja, sunkiai pasiduoda auklėjimui.
Lietuvos žmogus daugelį korupcijos rūšių priima kaip natūralų reiškinį. Nuo to reiškinio pats sau jau susikūrė ir skiepus. Geras specialistas nebedalyvauja konkursuose į valstybės tarnybą, nes suvokia, kad jis, kaip dar keliolika ar kelios dešimtys pretendentų, sudarys tik foną iš anksto žinomam laimėtojui.
Verslininkai šalinasi rangovo parinkimo, paslaugos teikėjų konkursų, nes žino, jog konkurso reikalavimai neretai taikomi vienam konkrečiam iš anksto žinomam laimėtojui.
Kai kurios korupcijos rūšys atsiliepia tik tam tikroms grupėms žmonių. Juk eiliniam provincijos gyventojui ne taip ir svarbu – tam ar kitam ūkininkui paskirta Europos parama traktoriui, tas ar kitas verslininkas gavo Europos paramą, pavyzdžiui, žuvų mailiui auginti.
Pagrindinė masė lietuvių nukenčia tik tuomet, jeigu nuperkama nekokybiška paslauga, prasta diagnostinė įranga, blogai atliekama namo renovacija ar suremontuojamas šaligatvis.
O labiausiai žmonės kenčia nuo neteisingų, kartais korupcijos kvapą skleidžiančių valdžios sprendimų ir įstatymų.
Čia korupciją sunkiausia įrodyti. Neteko girdėti, kad kas nors ir įrodinėtų. Tačiau eilinis žmogus ją patiria savo kailiu.
Antai Aplinkos ministerija sugalvojo pakeisti rinkliavos už atliekų tvarkymą taisykles. Mokestis dabar bus išskaidytas į administravimo, atliekų surinkimo, atskyrimo, šalinimo...
Kažkas panašaus į mokestį daugiabučių namų administratoriui, kai iš gyventojo lupa atskirai už administravimą, atskirai už kiemo tvarkymą, už techninę namo priežiūrą, už šilumos skaitiklių priežiūrą, kaupimo mokestį ir kitas matomas ir nematomas paslaugas, kol susidaro keliolikos eurų suma kiekvieną mėnesį.
Ar taip centas prie cento neišaugs ir šiukšlių tvarkymo mokestis?
Juolab kad bus taikoma dvinarė rinkliava, kurią sudarys pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji bus skiriama infrastruktūrai išlaikyti, administravimo sąnaudoms, nusidėvėjimo kaštams.
Kintamosios mokesčio dalies dydis priklausys nuo to, ar teikiama atliekų tvarkymo paslauga: surinkimas, vežimas, naudojimas, šalinimas, priežiūra, stebėsena.
Už kintamąją paslaugos dalį gyventojas galės nemokėti, jeigu deklaruos, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu.
Tačiau nekintamąją dalį jis vis tiek turės mokėti. Kalbama, jog ta nekintamoji dalis jau priklausys ne nuo šeimos narių skaičiaus, o nuo būsto ploto.
Aišku viena, jog naujoji rinkliavos sistema naudinga tik atliekų tvarkytojams.
Gyventojams dumia akis – neva nereikės mokėti už bešeimininkes atliekas. Bet ar iki šiol mokėjome už kur nors miške ar paežerėje papiltą krūvelę?
O jeigu į daugiabučio kieme stovintį konteinerį savo šiukšles naktimis pradės nešti privačių namų savininkai – kas įrodys, kad tos šiukšlės ne daugiabučio gyventojų?
Panašu, kad tokių dalykų pagausės, nes kintamosios rinkliavos dalies mokestis priklausys nuo šiukšlių kiekio. Kas savo šiukšles perleis kitiems, mažiau mokės. Kam jos atiteks – mokės dvigubai.
Taigi, kur naujosios sistemos tobulumas? O tobulumas tas, kad tobuliau galės gyventi atliekų tvarkytojai!
Iš Lietuvos emigravo daugiau kaip milijonas žmonių. Maždaug pusė iš jų čia turi būstus. Parvažiuoja porą kartų per metus. Pabūna mėnesį ar porą savaičių.
Iki šiol deklaravusiems gyvenamąją vietą užsienyje šiukšlių mokesčio nereikėjo mokėti.
Dabar bent jau Kelmės rajono savivaldybės vadovai prakalbo, jog nekintamoji mokesčio dalis priklausys ne nuo žmonių skaičiaus, o nuo būsto ploto. Vadinasi, tai bus savotiškas „abonentinis mokestis“.
Jeigu jis priklausys nuo ploto, ką darys pensininkės močiutės, likusios vienutėlės visame name arba trijų kambarių bute? Mokestis gerokai padidės.
Vėl nauda atliekų tvarkytojams ir skausmingas nuostolis žmogui! Juk šiukšlina ne būstas, ne jo kvadratiniai metrai, o žmogus. Tai kodėl sumanyta mokesčio dydį nustatyti pagal būsto plotą?
Tokia metodika už kiemo tvarkymą jau taikoma ir daugiabučių gyventojams.
Kas paneigs, jog čia nėra korupcinių susitarimų? Kodėl taisyklės parengtos paisant tik rinkliavos mokėtojų naudos? Kodėl neatsiklausta gyventojų? Gal jie jau laikomi visiškai neveiksniais, su kuriais neverta net diskutuoti?
Tokiais metodais mes kvailinami kasdien. Kvailina kas tik netingi. Yra juoda – sako, kad balta.
Nueini į prekybos centrą. Paimi prekę, kuriai neva taikoma akcija. Kasoje įmuša visai ne akcinę tos prekės kainą. Jei pareiški pretenzijas, apkaltina patį pirkėją – ne tą prekę paėmei – reikia žiūrėti kodą. Taigi, jauskis ir kvailas, ir kaltas – du viename.
Dar ir aklas, nes to kodo neįmanoma įskaityti. Gal dar reikėtų baigti specialius kursus? O prekės specialiai sumakaluojamos taip, kad ties akcine kaina atsiduria patys brangiausi produktai.
Kur žiūri kontroliuoti prekybos tinklus priveistos tarnybos? Tingi? O gal vieną atlyginimą gauna iš valstybės už tai, kad kontroliuotų, kitą – iš prekybininkų, kad neatsiplėštų nuo savo kėdžių?
Ir tada prekybos tinklų atstovai giriasi, jog maistas Lietuvoje yra vienas iš pigiausių Europoje. Pigiau apsipirkti įmanoma tik Lenkijoje.
Pagrindinių prekių krepšelis tris kartus pigesnis negu Šveicarijoje. Bet nutyli, kiek kartų Šveicarijoje atlyginimai didesni negu Lietuvoje.
Taigi, vieni veisia korupciją, kiti turi darbo ją tirdami ir rengdami seminarus, treti imituoja darbą ją neva naikindami.