Tarp Briuselio vyšnių ir Kremliaus kauliukų

Tarp Briuselio vyšnių ir Kremliaus kauliukų

PARAŠTĖS

Tarp Briuselio vyšnių ir Kremliaus kauliukų

Loreta KLICNER

loreta@skrastas.lt

Briuselyje – pavasaris: žydi vyšnios, sklaidosi pienių pūkai, o senamiesčio kavinėse nenutrūksta turistų srautas. Europos Sąjungos institucijų kvartalą beveik kas minutę skrodžia policijos sirenos – lydi VIP-us. Patogaus gyvenimo oazė. Kai žiūri į visa tai su karo Ukrainoje o gal ir mano namuose, nuojauta, suvoki šios gerovės iliuziją.

Nesupranta ir nesupras

Tūlas briuselietis man sakė, kad net nežinotų, kas yra Lietuva, Krymas ir Ukraina, jeigu jo žmona nebūtų lietuvė. Dabar jis seka įvykius, išgyvena, jam rūpi, kas gresia žmonos tėvynei.

Dauguma vakariečių nesuvokia, net ir nesigilina į kilusią grėsmę. Jų politikai prieš kameras kalba: solidarumas, demokratija, XXI amžius, Rusija elgiasi necivilizuotai, bet už žodžių nėra arba beveik nėra veiksmų. Deklaruojamas solidarumas, vertybės, dėl kurių valstybės būrėsi į Europos Sąjungą ir išsiplėtė iki 28 narių, yra lengvai išduodamos.

Štai prancūzai stato karo laivą „Mistral“ Rusijai: tai tik verslas? Ar prancūzams turėtų rūpėti prieš ką bus panaudotas šis laivas?

Vokiečiai nenori didesnių NATO pajėgų šalia Rusijos sienų. 77 procentai apklaustų Vokietijos gyventojų nenorėtų NATO karinės operacijos Kryme, net jeigu Rusijos kariuomenė įsiveržtų į rytinius Ukrainos regionus.

Gerovės pasaulyje gyvenantys europiečiai laiko mus rusofobais. Nesuvokia, kodėl vos šešis milijonus gyventojų turintis Baltijos regionas, kuriame nėra jokių lobių, strateginių išteklių, reikalingas Rusijai.

Mūsų skausminga istorija, tremtys, okupacija, beveik trečdalio valstybės gyventojų netektis – europiečiams yra per sunku suprasti. Ir kažin, ar gali juos kaltinti.

Tai mes žinome, kad imperinio mąstymo vadams Baltijos šalys tebėra prarastoji „pribaltika“, o vakariečiams vis dar turime aiškinti, kad mūsų kalba – ne rusų, o lietuvių.

Kai Europa „dūra“

Praėjusią savaitę lankantis Europos Parlamente Ukrainos tema buvo pagrindinė ir neišvengiama. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis susitikime su žurnalistais pakartojo jam išsprūdusį apibūdinimą apie šiandieninę Europą: jis ją vadino „dūra“ (rus. kvaile).

Politikas sako, kad  beviltiškai klaidingas mąstymo kelias, pagal kurį demokratinių valstybių politika yra konstruojama taip, kad žmonės būtų patenkinti, nes jie yra rinkėjai.

Gyvenimas suvedamas į augimą, ekonomiką, į tai, kaip gyvename tarp daiktų, o ne į tai, kaip gyvename tarp žmonių.

„Ką tu į grabą nusineši?“ – klausė V. Landsbergis, įsitikinęs, jog ekonominė gerovė nėra tikroji gerovė, nes tuo pačiu metu ją gali lydėti moralinis išsigimimas.

V. Landsbergio nuomone, Vakarai visą laiką gyveno blūdo iliuzija, kad Europos Sąjunga bus pasaulinė galybė – mokslas, technologijos, o energetikos jai duos Rusija ir padės būti ta galybe. Bet niekas nieko už dyką neduoda.

Tiesa, Europos Parlamente politikas sakė matąs mažiau naivaus kvailumo, bet instinkto prisitaikyti nemažėja: „Monstras tavo lovoje, senoji ponia, bet jis toks įspūdingas, tegul daro su manimi, ką nori“.

Izoliacija ar sunki demokratijos statyba?

Svarstant sankcijas Rusijai, Europoje keliamas klausimas, kas geriau: ar visiškai izoliuota valstybė, ar sustabdyta, bet neįvaryta į kampą? Šalininkų turi abu keliai.

Tie, kurie sako, kad visiškai izoliuoti Rusiją yra pavojinga, galvoja ir apie savo saugumą – kas bus jų valstybei, jeigu Rusija supyks?

Kitiems rūpi tai, kad visiška izoliacija gali labai pakenkti Rusijos demokratinėms jėgoms, kurias būtina palaikyti. Tarp tokių – europarlamentaras Leonidas Donskis.

Jo nuomone, labai svarbu kuo daugiau rusų, ypač jaunų, kviesti į Europą, suteikti jiems galimybę mokytis. Reikia daugiau kultūrinės diplomatijos, pelnyti rusų aukštuomenės simpatijas. Rusija neturi jausti neapykantos Baltijos šalims. L. Donskio nuomone, izoliacija tik sustiprintų V. Putino ideologiją, kad neva visas pasaulis nekenčia rusų.

Baimė, kad silpna Rusija būtų pavojinga, Europoje buvo ir tada, kai griuvo Sovietų Sąjunga. Europarlamentaras V. Landsbergis mano, jog didžiausia klaida, kad Vakarai, laimėję Šaltąjį karą, nepadiktavo taikos sutarties. Jie išsigando, kad Rusija gali būti destabilizuota ir pradėjo kišti jai pinigus be sąlygų.

Pirmieji milijonai, kurie buvo skirti demokratijos statybai, V. Landsbergio žodžiais, buvo skirti sovietų kagėbiniam bankui Paryžiuje išgelbėti. „Iš jo finansuojamas šnipų tinklas Europoje, – tvirtino politikas. – Keliasdešimt milijonų šnipams. Va, demokratinės Rusijos statyba su europiečių pagalba.“

Dainelės kitos

Europos nenuovoka puikiai išnaudojama geopolitinio konkurento. Rusijos prezidento Vladimiro Putino masinė propagandos sistema augina jo reitingus, menkina europiečius ir amerikiečius.

V. Landsbergis sakė bandęs ieškoti fonotekose vienos sovietinės dainelės „Ar nori rusai karo?“ ("Chotiat li ruskyje voiny"), bet nerado. Tačiau tuo metu, kai Kryme „savo misiją“ atliko „žalieji žmogeliukai“, per tiesioginę vieno mitingo transliaciją Maskvoje teko girdėti kitą dainelę: „Vyksta liaudies karas, šventasis karas“ ("Idiot voina narodnaja, sveščennaja voina"). Priešakyje stovėjo vienodomis raudonomis striukėmis vilkintys mitinguotojai su vėliavomis. Tiesa, televizijos kameros užfiksavo, kad dainelę niūniavo ne visi. Ar yra vilties?

Neseniai išplatinti apklausos duomenys, jog Rusijoje net 70 procentų gyventojų palaiko cenzūrą. Sunku patikėti, kad tiek žmonių nenori žinoti tiesos. O gal čia slypi didžiulė baimė sužinoti tiesą? Sužinoti viską apie Staliną ir jį atmesti, o ne statyti paminklus, sužinoti, kad tavo valstybė nebėra galingųjų sąraše, o žmonių, gyvenančių už skurdo ribos, daugėja.

Čia tarsi atmetimo reakcija. Tai, kas kelia siaubą, imi neigti. Kada Rusijoje įvyks lūžis ir kas skils – karinis, politinis ar kultūrinis elitas? Šiuo metu V. Putinas mases maitina imperine mana, kultūros žmones prisirišo milžiniškais honorarais, o bažnyčia paversta imperinių ambicijų gynėja.

Sustabdyti gali tik NATO?

Jau akivaizdu, kad ES sankcijos prieš Rusiją nesustabdo jos agresijos. Europoje gelbėtoja matoma JAV ir NATO. Bet Rusija NATO prikiša Belgrado bombardavimą prieš 15 metų, taip pat – Siriją ir Iraką. Šiame kontekste Rusijos atstovai visada paklausia, ar turi teisę NATO ir JAV moralizuoti Rusijai dėl jos veiksmų Kryme?

Kita vertus, atvirai kalbama, jog NATO savo aviacijos į orą nepakels, jeigu nuo ruso kulkos žus ukrainietis karys. Bet užtektų nušauti nors vieną NATO karį, ir situacija pasikeistų. Naciai sukūrė nevertingos gyvybės koncepciją, bet ir Vakarai tuo nusideda, sako L. Donskis, nes „atrodo, kad ukrainiečio ar ruso gyvybė yra mažiau vertinga negu amerikiečio“.

L. Donskio žodžiais, galbūt ukrainiečiams tenka toks pat vaidmuo, kuris teko rusams II pasaulinio karo metu – būti puolančio fašizmo forpostu.

Kinijos korta

Įvairūs strategai dėlioja scenarijus, kaip išsispręs Ukrainos ir Rusijos krizė. Šioje dėlionėje labai ryški Kinijos korta.

V. Landsbergis kalba apie galimai Europoje egzistuojančią slaptą organizaciją, kuri turinti ryšių su Kinijos aukščiausiais vadovais. Užsimena apie galimą šios organizacijos taktiką: jeigu Rusija giliai įklimptų į karą Europoje (ne tik Ukrainoje), gal Kinija turėtų laisvas rankas anoje žemyno pusėje iki Uralo.

Tai, kad Kinijos vaidmuo svarbus, rodo ir Kinijos prezidento Si Dzinpingo vizitas į Briuselį. Jis lankėsi ES institucijose, to iki šiol nėra daręs joks Kinijos vadovas.

Neatsitiktinai ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel Si Dzinpingui padovanojo „pirmąjį tikslų Kinijos žemėlapį“, sudarytą Vokietijoje 1735 metais. Jame nemažai Kinijos teritorijų, kurios šiuo metu priklauso Rusijai. Rusija sukūrė precendentą Kryme, kuriuo kinai galėtų pasinaudoti.

Atsarginis išėjimas V. Putinui

Europarlamentaras L. Donskis žurnalistams Briuselyje sakė žinąs apie stambų demokratinių jėgų mitingą Maskvoje gegužės 18 dieną.

„Netikiu jokiu Rusijos kariniu triumfu, netikiu jokia galimybe ką nors nuveikti prieš Vakarus. Rusija yra atsilikusi nuo NATO, tik bijo pripažinti“, – sako L. Donskis. Kita vertus, Europos ir JAV diplomatai jau perima Rusijos leksiką, ir tai jis vadina labai pavojingu reiškiniu: „Negalima perimti svetimos kalbos“.

L. Donskis svarsto, ar V. Putinui bus suteiktas atsarginis išėjimas – oriai pasišalinti, pavyzdžiui, oriai nusišauti. „Kita vertus, yra senas metodas: saugumas ir kariuomenė nusprendžia – neperspektyvus“, – neatmeta ir tokio varianto politikas ir filosofas. Kas tada pakeistų V. Putiną? „Eis milijardierius, verslininkas, saugumietis, kariškis viename“. O demokratai? Šiandien sunku prognozuoti, kiek jie yra populiarūs.

O ko dabar tikėtis Lietuvai?

„Mes turime būti pasiruošę kautis, – įsitikinęs V. Landsbergis. – Nesutikti su tuo, kad tave žemins, o tu šliaužiosi.“

EPA-ELTA nuotr.

GINKLAI: Europos Sąjungos. Rusijos, JAV ir Ukrainos atstovai kitą savaitę dalyvaus susitikime. Tai pirmas toks susitikimas nuo krizės pradžios Ukrainoje. Prezidentas Barakas Obama ir kanclerė Angela Merkel jau aptarė pasirengimą keturšalėms deryboms. Jie vėl paragino Rusiją atitraukti savo kariuomenę nuo sienos su Ukrainai. Derybos turėtų įvykti Ženevoje balandžio 17 dieną.