Naujausios
KOMENTARAS
Šviesus Šiaulių rytojus vis dar vizijose
2015-aisiais prie Šiaulių miesto vairo stojusi šios kadencijos valdžia, atrodė, pasmerkta sėkmei. Jos laukė grandioziniai darbai, garantuojantys puikų rezultatą – įgyvendinti integruotų teritorijų vystymo programos (trumpiau vadinamą URBAN) projektus. Pirmasis gyventojų tiesiogiai išrinktas meras Artūras Visockas turėjo šansų Šiaulius padaryti tokius pat gražius, kaip, tarkim, Telšiai.
Jūratė RAUDUVIENĖ
Europos Sąjungos struktūrinių fondų milijonai buvo paskirti regionų plėtros taryboms. Šiaulių regiono plėtros taryba dar gerokai iki rinkimų spėjo paskirstyti pinigus savivaldybėms pagal ten gyvenančių žmonių skaičių ir Šiauliams suskaičiavo kiek daugiau nei 20 milijonų eurų (tuomet apie 70 milijonų litų). Ankstesnė kadencija jau buvo atrinkusi ir tvarkytinus viešuosius objektus. Naujieji tik pakeitė „Elnio“ fabriko teritorijos išvystymo projektą į Draugystės prospekto rekonstrukciją.
Rodėsi, miestas ims akyse keistis, o meras Artūras Visockas vos spės iškilmingai perkirpinėti juosteles.
Vienas mero bendražygis po rinkimų pareiškė: mes atėjome mažiausiai 10-iai metų. Galbūt. Tik tuo lengviau būtų patikėti, jei šiandien vaikščiotume atnaujintais miesto šaligatviais ir po sunkios darbo dienos mėgautumės poilsiu moderniuose parkuose.
Kol kas miesto valdžia apie visus šiuos dar net nepradėtus darbus, kalba kaip apie gražią ateitį. O ateities šiai kadencijai liko vos pusmetis. Tai reiškia, kad į istoriją nueinanti šios kadencijos valdžia paliks Šiaulius dūstančius dulkėse, klimpstančius purve ir duobėse.
Dalis šiauliečių sako: pakentėkime, bus gražu. Žinoma, bus. Naujos trinkelės gatvėje visada gražu. O „raudonoji“ Prisikėlimo aikštės dalis buvo tokios būklės, kad bet kas būtų gražiau. Tik kodėl dar nėra? Juk praėjo beveik ketveri metai?
Vieną juostelę meras kirps. Iki šių metų pabaigos turi būti užbaigta tvarkyti „Saulės“ laikrodžio aikštė.
Reikia priminti, kad atnaujinta šia aikšte šiauliečiai būtų galėję džiaugtis jau šią vasarą. Projektavimo darbai buvo baigti vieni pirmųjų, atrinktas rangovas, kuris aikštės renovaciją turėjo užbaigti praėjusiais metais. Pradėjusi kasinėti aikštę įmonė iš Kelmės pastebėjo, kad norint pasiekti užsakovo iškeltus tikslus, teks atlikti ir Savivaldybės neįvardintus darbus – keisti drenažo vamzdžius, sutvirtinti suoliukų pamatus. Statybininkai paprašė papildomų pinigų. Savivaldybė nedavė, nes vyriausiasis statybininkas pasirodė besąs liberalas, o Šiauliuose liberalai tuo metu jau buvo valdančiosios koalicijos „išdavikai“.
Sutartis su rangovu abipusiu sutarimu buvo nutraukta, paskelbtas naujas konkursas. Atėjo naujas rangovas, kurio darbai brangesni trečdaliu, o Savivaldybė projektui įgyvendinti prarado metus.
Prisikėlimo aikštės rekonstrukcija vėluoja mažiausiai pusmetį. Tiek atsiliko projektavimo darbai. Architektas priekaištavo Savivaldybei, kad ši niekaip neapsisprendžia iki galo, ko nori, o Savivaldybės atstovai kaltino architektą neskubant. Rezultatas – visa vasara su uždaryta Tilžės gatvės atkarpa.
Miestiečiai nuplukdė valdžiai dar vieną iškilmę – Kaštonų alėjos rekonstrukcijos finalą. Projektas užbaigtas dar šių metų pradžioje, bereikėjo skelbti rangos konkursą ir imtis darbų. Tačiau akyli šiauliečiai spėjo užfiksuoti, kad Savivaldybei nurėžti visą krūvą miesto kaštonų kur kas paprasčiau, nei nušienauti peraugusią žolę. Visuomenė stojo ginti medžių. Ir apgynė. Tik va, teko taisyti jau užbaigtą projektą. Ir vėl viskas nusitęsė. Žada, kad rudeniop jau pirks statybininkų paslaugas.
Savivaldybė paskelbė „piarinę“ žinią, kad nespės praeiti nė pora metų, kai suvešės mieste parkai ir skverai. Pagaliau baigtas Centrinio parko projektas, bus perkami darbai. Miesto visuomenė apgynė ne tik kaštonus, bet ir parko estradą, kurios pirminiame variante turėjo nelikti, dėl to projektavimas užsitęsė. Nors vasaros estrada miesto poreikiams išsaugota, jai sutvarkyti lėšų nėra. Kada nors, vėliau... Tačiau apie 800 medžių nurėš iškart. Ar su tuo sutiks visuomenė?
Vilniaus pėsčiųjų bulvaro dalies rekonstrukcija verta atskiros istorijos. Apie Savivaldybės neapsisprendimą, požiūrį į vieną išskirtiniausių miesto akcentų, projektuotojų žaidimus ir vietinių architektų ambicijas.
Žadama skelbti konkursą rangos darbams, tačiau panašu, kad galutinio „n“ kartų keisto rekonstrukcijos projekto be Savivaldybės atstovų niekas daugiau ir neregėjo. O kol kas bulvaras sėkmingai knaisiojamas. Štai tarp Vasario 16-osios ir Varpo gatvių ta pati duobė bulvaro viduryje neseniai iškasta jau, berods, ketvirtą kartą.
Draugystės prospekto rekonstrukcijai pritrūko Europos Sąjungos eurų ir projektas virto tiesiog gatvės kapitaliniu remontu. Galima tikėtis naujos dangos ir šaligatvių, ne daugiau.
Savivaldybės vadovai giriasi, kad projektai rengti tariantis su visuomene, tačiau Šiaulių regioninės architektūros tarybos pirmininkė Giedrė Mendoza Herrera sako pasigedusi ne vieno techninio projekto galutinių sprendinių viešo pristatymo: ir Didždvario parko, ir Žuvininkų gatvės rekonstrukcijos, ir P. Višinskio gatvės ir jos erdvių pritaikymo jaunimui ir kitų.
Beje, Savivaldybė visai neseniai kreipėsi į Šiaulių regiono tarybą, kad ši išbrauktų iš miesto URBAN programos P. Višinskio viešųjų erdvių pritaikymo jaunimo reikmėms projektą. Kaip ir padarė su Draugystės prospekto rekonstrukcija.
Administracijos direktorius Antanas Bartulis aiškina, kad tik trumpam. Pakeis kai kuriuos techninius parametrus, „finansavimo intensyvumą“ ir vėl paprašys įtraukti. Tik kiekvienas toks „pasitaisymas“ tolina miestui žadėtą šviesų rytojų.
Architektė atkreipė dėmesį, kad URBAN programa finansuojama europiniais eurais ne tik naujoms trinkelėms pakloti. Jos įgyvendinimo tikslas – gyventojų ir ūkio subjektų skaičiaus didėjimas tikslinėje teritorijoje. Tai reiškia, kad viešųjų erdvių tvarkymas yra skirtas gyvenimo kokybei gerinti ir gyventojų verslumui skatinti: padėti esančiam verslui ir skatinti kurtis naujam – kavinėms, parduotuvėms ir panašiai.
Ar užteks tam fantazijos?
Kaštonų alėją norėta palikti be kaštonų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.