Šventėje paminėti du šimtmečiai – Lietuvos ir Sakartvelo

Šventėje paminėti du šimtmečiai – Lietuvos ir Sakartvelo

Šven­tė­je pa­mi­nė­ti du šimt­me­čiai – Lie­tu­vos ir Sa­kart­ve­lo

Šeš­ta­die­nį Kel­mės 38-oji liau­dies me­no šven­tė vy­ko kar­tu su tarp­tau­ti­niu folk­lo­ro fes­ti­va­liu „Ir pa­jau­ga ža­li lei­pa“. Šven­tės me­tu su vals­ty­bės šimt­me­čiu pa­svei­kin­ti atvyko sve­čiai iš Sa­kart­ve­lo – ge­gu­žės 26-ąją ša­lis mi­nė­jo Nep­rik­lau­so­my­bės me­ti­nes.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Sky­rė šimt­me­čiui

Tarp­tau­ti­nio folk­lo­ro fes­ti­va­lio „Ir pa­jau­ga ža­li lei­pa“ ati­da­ry­mo kon­cer­tas nu­skam­bė­jo šven­tės iš­va­ka­rė­se, penk­ta­die­nį.

Dvi die­nas vy­ku­sia­me fes­ti­va­ly­je kon­cer­ta­vo folk­lo­ro an­samb­liai iš Jo­niš­kio ("Ku­pars"), Šiau­lių ("Rė­da"), Vil­niaus ("Ug­nia­vi­jas"), Ra­sei­nių ("De­gu­lė"), Kel­mės ("Jud­lė“, „Ra­mo­čia“, „Ta­du­ja"), Ši­la­lės ("Ve­rin­ga"), Klai­pė­dos ("Se­no­liai") bei sve­čiai iš už­sie­nio – lat­vių an­samb­lis „Ar­ta­va“ ir kart­ve­lų „Mas­pin­dze­lo“.

Kart­ve­lai Kel­mė­je vie­šė­jo ypa­tin­gą die­ną – jų ša­liai mi­nint šimt­me­čio šven­tę. Šeš­ta­die­nį fes­ti­va­lio bai­gia­ma­ja­me kon­cer­te „Drau­gys­tės“ par­ke po­pu­lia­ri liau­dies dai­na „Su­li­ko“ skam­bė­jo ne kar­tą.

Kel­mės liau­dies me­no šven­tė šie­met vy­ko 38-ą kar­tą ir bu­vo skir­ta Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės šimt­me­čiui pa­mi­nė­ti. Į šven­tę tra­di­ciš­kai at­vy­ko už­sie­nio ša­lių, su ku­rio­mis Kel­mė bi­čiu­liau­ja­si, at­sto­vai.

Nuo šeš­ta­die­nio ry­to Vy­tau­to Di­džio­jo gat­vė­je iš­si­ri­kia­vo tau­to­dai­lės mu­gės pa­la­pi­nės.

Kel­mės evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čios par­ke­ly­je įsi­kū­rė Se­nų­jų ama­tų mies­te­lis ir Se­niū­ni­jų kie­me­liai, gro­jo mė­gė­jų me­no ko­lek­ty­vai. Kait­rią die­ną pa­vė­sy­je bu­vo ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti ama­tų ir pa­si­vai­šin­ti bei at­si­gai­vin­ti pas vai­šin­gus se­niū­ni­jų at­sto­vus.

Nuo žo­ly­nų iki inst­ru­men­tų

Vi­dur­die­nį Juo­zo Liau­dans­kio dai­lės ga­le­ri­jo­je ati­da­ry­ta jung­ti­nė Vil­mos Ma­rės, Vik­to­ri­jos Bi­ti­nai­tės-Stan­ke­vi­čie­nės, Al­ber­to Mar­ti­nai­čio, Arū­no Stan­kaus, Rai­mon­dos ir Vy­tau­to Ra­ma­naus­kų pa­ro­da.

Teks­ti­lės di­zai­ne­rės Vil­mos Ma­rės ko­lek­ci­ja su­pa­žin­di­na su „Eg­lės žal­čių ka­ra­lie­nės“ mi­tu. Po pa­ro­dos pri­sta­ty­mo kū­rė­ja, gy­ve­nan­ti Lie­tu­vo­je ir JAV, mo­kė kur­ti teks­ti­lės dir­bi­nius bal­tų raš­tų mo­ty­vais.

Vil­nie­tė ke­ra­mi­kė Vik­to­ri­ja Bi­ti­nai­tė-Stan­ke­vi­čie­nė ku­ria skulp­tū­ras iš žo­ly­nų. Au­to­rė sa­vo kū­ry­bą dėl ar­cha­jiš­ku­mo, se­no­viš­kų sim­bo­lių, jaut­ru­mo ly­gi­na su diev­dir­bio Lion­gi­no Šep­kos dro­ži­niais.

Kū­ry­bą iš žo­lių me­ni­nin­kė pra­dė­jo nuo ver­bų. „Me­džia­ga la­bai švel­ni, su­tei­kia gy­vy­bės pa­jau­ti­mą – au­ga­las am­ži­nai stie­bia­si į sau­lę, at­gims­ta. Pa­go­niš­ka krikš­čio­ny­bė – vis­kas mu­my­se kar­tu“, – sa­kė V. Bi­ti­nai­tė-Stan­ke­vi­čie­nė.

Ma­žei­kiš­kių Rai­mon­dos ir Vy­tau­to Ra­ma­naus­kų ran­ko­se kū­ri­niais virs­ta ber­žo to­šis. „Kap žmuo­gus tur rau­me­nis, kau­lus, škū­rą, taip ir tuo­šis. Čiu­pi­nie­ji ir nuo­ri­si čiu­pi­niet“, – že­mai­tiš­kai kal­bė­jo R. Ra­ma­naus­kie­nė.

Šiau­lie­tis kal­vis Al­ber­tas Mar­ti­nai­tis pa­ro­dą „Ša­lia ma­mos“ pa­tei­kė tar­si sa­vo biog­ra­fi­ją. Jo­je eks­po­nuo­ja­mi ne tik tra­di­ci­niai mu­zi­kos inst­ru­men­tai, ak­mens, me­ta­lo ju­ve­ly­ri­ka, me­džio dir­bi­niai, bet kar­tu ir daik­tų is­to­ri­jos.

Brau­nin­kas, vil­kiu­kai, le­džin­gos at­ke­lia­vo iš vai­kys­tės – da­rė pa­mo­ky­tas ma­mos. Ma­mą A. Mar­ti­nai­tis va­di­na pir­mą­ja mo­ky­to­ja: „Ji ne­be­ga­li atei­ti, yra už pen­kių mi­nu­čių ke­lio, penk­ta­me aukš­te. Bet vis tiek yra ša­lia.“

Kai A. Mar­ti­nai­čiui bu­vo tre­ji, se­ne­lis Si­bi­re jam pa­gro­da­vo smui­ku. Pa­ro­do­je yra smui­kas, skir­tas se­ne­liui pa­gerb­ti. Jo at­mi­ni­mui pa­ga­min­tos ir šim­to­sios kank­lės.

Pa­ro­dos ati­da­ry­mui A. Mar­ti­nai­tis ap­si­ren­gė Są­jū­džio lai­kais pa­si­siū­tais marš­ki­niais. „Ma­ma sa­kė, ką čia iš cuk­raus mai­šo siū­ni, rei­kia ge­ros dro­bės!“ – juo­kė­si kal­vis.

Jis pri­si­mi­nė, kad pa­ro­dą ati­da­ro ten, kur anks­čiau sto­vė­jo gi­mi­nai­tės, dai­li­nin­kės Li­nos Eit­man­ty­tės-Va­lu­žie­nės se­ne­lės na­mas – vie­ną žie­mą, bū­da­mas vie­nuo­lik­to­kas, ja­me gy­ve­no.

„Kiek­vie­na pa­ro­da man ati­ma ra­my­bę, jų ven­giu. Man ro­dos, kad kū­ri­niais ne­ga­liu pa­ro­dy­ti svar­biau­sio“, – sa­kė au­to­rius, et­no­kul­tū­rą po­pu­lia­rinan­tis šiuo­lai­ki­nė­mis prie­mo­nė­mis. Ne kar­tą iš­gir­dęs fra­zę „pra­kal­bin­ti ak­me­nį“, pa­ga­mi­no čiul­ban­čius paukš­čiu­kus, jie pa­te­ko į Dai­nų šven­tės pro­gra­mą. Yra pa­da­ręs ir du ak­me­ni­nius lumz­de­lius.

A. Mar­ti­nai­tis nu­ka­la ir ar­cheo­lo­gi­nių pa­ka­bu­čių, amu­le­tų, ka­la­vi­jų – jais ap­do­va­no­ja ge­ra­da­rius, et­no­kul­tū­ros ska­tin­to­jus, puo­se­lė­to­jus.

„Ko­dėl neuž­ri­šus ant ge­le­žin­ke­lio bė­gių pen­kio­li­kos maz­gų? Pai­mu ir už­ri­šu!“ – ne­me­la­vo kal­vis.

A. Mar­ti­nai­tis pa­ro­do­je pa­dė­jo skun­dų kny­gą bei plunks­na­ko­tį, ko­kiu pir­mo­je kla­sė­je ra­šy­da­vo dai­ly­raš­tį. Skun­dą pa­ts pa­ra­šė „vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui dr. Anu­šaus­kui“, iš­klo­da­mas is­to­ri­ją, kaip 1970 me­tais Kel­mės vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je nu­pai­šė Le­ni­no gal­vą su di­no­zau­ro kū­nu.

Žo­dį A. Mar­ti­nai­tis per­da­vė šiau­lie­čiui Arū­nui Stan­kui – „sa­vo mo­ki­niui ir mo­ky­to­jui – vie­nas ki­tą mo­ko­me“.

A. Stan­kus, pa­ro­do­je pri­sta­tęs tra­di­ci­nius mu­zi­kos inst­ru­men­tus, sa­kė, jog jo liau­diš­ką klau­są, ga­mi­nant lumz­de­lį, pir­ma­sis pa­tik­ri­no A. Mar­ti­nai­tis.

A. Stan­kus – Šiau­lių Dai­nų mu­zi­kos mo­kyk­los mu­zi­kos mo­ky­to­jas, vai­kų folk­lo­ro an­samb­lio „Vie­ver­sė­lis“ va­do­vas, Šiau­lių ka­me­ri­nio or­kest­ro na­rys.

A. Mar­ti­nai­tis su A. Stan­ku­mi pa­ro­do­je eks­po­na­tais-inst­ru­men­tais ir už­gro­jo.

Ug­nies mis­te­ri­ja

Šven­tė vy­ko ir ki­to­se mies­to vie­to­se. Kel­mės kul­tū­ros cent­ro kie­me įsi­kū­rė vai­kų žai­di­mų kie­me­lis „Aš – ta­vo drau­gas“, prie­šais Lais­vės Gy­nė­jų aikš­tę iš­si­ri­kia­vo Šiau­lių „Se­nų ra­tų“ klu­bo se­no­sios ma­ši­nos.

Lais­vės Gy­nė­jų aikš­tė­je kon­cer­ta­vo Kel­mės Al­gir­do Li­pei­kos me­nų mo­kyk­los ko­lek­ty­vai.

Mėgs­tan­tiems pa­ju­dė­ti bu­vo siū­lo­ma zum­bos tre­ni­ruo­tė ir li­ni­ji­nių šo­kių ko­lek­ty­vų pa­si­ro­dy­mai.

Va­ka­ri­nė pro­gra­ma per­si­kė­lė prie Kra­žan­tės upės, į Drau­gys­tės par­ką, kur kon­cer­ta­vo „The Good Ti­me Boys“, Mo­ni­ka Ma­ri­ja Pau­laus­kai­tė su gy­vo gar­so gru­pe, Sa­man­ta Ti­na, „el Fue­go“.

Šven­tė bai­gė­si įspū­din­ga ug­nies mis­te­ri­ja „Paš­lo­vin­kim mirks­nį bū­ties“.

Mis­tiš­ką nuo­tai­ką, ar­tė­jant vi­dur­nak­čiui, ant plaus­to kū­rė šiau­lie­tis būg­ni­nin­kas, au­dio­per­for­man­sų kū­rė­jas ir at­li­kė­jas Gin­tau­tas Gas­ce­vi­čius, folk­lo­ro, eks­pe­ri­men­ti­nės mu­zi­kos at­li­kė­jas Do­nis (Do­na­tas Biel­kaus­kas), liau­dies dai­nų at­li­kė­ja Ra­sa Ser­ra (Ra­sa Ve­re­ten­če­vie­nė).

Ly­di­mi rit­min­gos mu­zi­kos, sau­lę, mė­nu­lį kal­bi­nan­čių dai­nų, į dan­gų nuo van­dens šo­ki­nė­jo ug­nies lie­žu­viai. Mis­te­ri­jos kul­mi­na­ci­ja – upės sa­lo­je už­si­lieps­no­jęs be­si­su­kan­tis ug­nies ra­tas. De­šim­ties sti­pi­nų ve­ži­mo ra­tas yra pa­vaiz­duo­tas Kel­mės her­be.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Kel­mės XXXVIII liau­dies me­no šven­tė vy­ko kar­tu su tarp­tau­ti­niu folk­lo­ro fes­ti­va­liu „Ir pa­jau­ga ža­li lei­pa“.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me už­gro­jo Arū­nas Stan­kus ir Al­ber­tas Mar­ti­nai­tis.

Vik­to­ri­ja Bi­ti­nai­tė-Stan­ke­vi­čie­nė. „Pie­ta“.

Se­nų­jų ama­tų mies­te­ly­je bu­vo ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti aus­ti.

Kur šven­tė, ten ir mu­zi­ka.

Šie­met Kel­mės liau­dies me­no šven­tė bu­vo skir­ta vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui pa­mi­nė­ti.

Su­te­mus šiau­di­nis ra­tas vir­to lieps­no­jan­čiu ug­nies mis­te­ri­jos „Paš­lo­vin­kim mirks­nį bū­ties“ ak­cen­tu.

Al­ber­to Mar­ti­nai­čio le­džin­ga.

Al­ber­tas Mar­ti­nai­tis. „Au­to­port­re­tas“.

Juo­zo Liau­dans­kio dai­lės ga­le­ri­jo­je ati­da­ry­ta jung­ti­nė pa­ro­da.

Vik­to­ri­ja Bi­ti­nai­tė-Stan­ke­vi­čie­nė. "Šven­tas Jur­gis".