Stasio Tumėno „Gyvenimo sankirtos“

Sta­sio Tu­mė­no „Gy­ve­ni­mo san­kir­tos“

Ket­vir­ta­die­nį Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta li­tua­nis­to, kal­bi­nin­ko, Sei­mo na­rio dr. Sta­sio Tu­mė­no kny­ga „Gy­ve­ni­mo san­kir­tos“. Kny­gos pri­sta­ty­mas su­si­lie­jo su ju­bi­lie­ji­niu au­to­riaus va­ka­ru.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Kny­ga „Gy­ve­ni­mo san­kir­tos“ pri­sta­ty­ta 148-aja­me „Teks­tų skai­ty­mų“ ren­gi­ny­je.

Lei­di­nys su­da­ry­tas iš še­šių sky­rių. Pub­li­kuo­ja­mi straips­niai at­spin­di pa­sta­ro­jo de­šimt­me­čio au­to­riaus dar­bus ir veik­lą.

Sky­riu­je „Žiem­ga­los kraš­to švie­suo­liai“ pub­li­kuo­ja­mi teks­tai apie mo­ky­to­ją Sta­nis­la­vą Lov­či­kai­tę, folk­lo­ris­tą ir pe­da­go­gą Ka­zi­mie­rą Ka­li­ba­tą, ku­ni­gą jė­zui­tą Vin­cen­tą Pu­pi­nį.

Išei­vi­jos as­me­ny­bėms skir­ta­me sky­riu­je pri­sta­to­mi nu­si­pel­nę išei­viai: fo­to­me­ni­nin­kas Al­gi­man­tas Ke­zys, me­ce­na­tas, kny­gų lei­dė­jas, mu­zie­jaus Put­na­me stei­gė­jas Pran­ciš­kus Ju­ras, pro­fe­so­rius Vy­tau­tas S. Var­dys.

Tre­čia­ja­me sky­riu­je – „Gy­ve­ni­mo po­li­ti­kos mink­lės“ – spaus­di­na­mos pub­li­ka­ci­jos ak­tua­lio­mis nū­die­nos te­mo­mis: apie lie­tu­vio pa­są, tris rai­des w, x, q, li­tua­nis­ti­ką, švie­ti­mą.

Kny­go­je pa­tei­kia­ma S. Tu­mė­no biog­ra­fi­ja, iš­ki­lių žmo­nių pa­si­sa­ky­mai apie au­to­rių bei bib­liog­ra­fi­nė ro­dyk­lė. Už bib­liog­ra­fi­nę ro­dyk­lę S. Tu­mė­nas dė­kin­gas bu­vu­siai Jo­niš­kio že­mės ūkio mo­kyk­los bib­lio­te­ki­nin­kei Joa­nai Sto­ny­tei.

Pa­sak S. Tu­mė­no, jo kny­ga pir­mą kar­tą iš­leis­ta ne Šiau­liuo­se, o Vil­niu­je. Lei­dy­bos va­do­vas – iš Kur­šė­nų ki­lęs Sta­sys Lips­kis, vir­še­lį su­kū­rė šiau­lie­tė dai­li­nin­kė Si­gi­ta Va­lan­čiū­tė.

„Ka­dan­gi esu šioks toks kal­bi­nin­kas, Šiau­rės Lie­tu­vos tar­mių ty­rė­jas, žiem­ga­lių kraš­to pa­trio­tas, re­gio­niz­mo, ku­ris nė­ra kos­mo­po­li­tė­jan­čia­me pa­sau­ly­je ma­din­gas ša­li­nin­kas, šioks toks pa­sau­lio lie­tu­vių išei­vi­jos gy­ve­ni­mo ty­ri­nė­to­jas, o pa­sta­rai­siais me­tais ir šioks toks po­li­ti­kas, ma­nau, kad tu­riu tei­sę kal­bė­ti apie bė­gan­čio, le­kian­čio, sku­ban­čio gy­ve­ni­mo san­kir­tas“, – kny­gos pri­sta­ty­me kal­bė­jo S. Tu­mė­nas.

S. Tu­mė­no tei­gi­mu, gy­ve­ni­mo san­kir­tos nė­ra vien tei­gia­mas da­ly­kas: do­mė­ji­ma­sis įvai­rio­mis sri­ti­mis lė­mė, kad yra do­cen­tas, o ne pro­fe­so­rius, dak­ta­ras, o ne ha­bi­li­tuo­tas moks­lų dak­ta­ras.

„Jei­gu bū­čiau nu­gy­ve­nęs tik moks­li­nin­ko gy­ve­ni­mą, ko ge­ro, bū­tų ma­žiau tų gy­ve­ni­mo san­kir­tų. Man svar­bu ne tik teks­tai, bet ir kon­teks­tai. O kon­teks­tai – tai erd­vė ana­li­zei, in­terp­re­ta­ci­jai, tai me­dis, ap­li­pęs ša­ko­mis, tai įvai­riau­siais po­tė­piais spin­du­liuo­jan­tis gy­ve­ni­mas. Vi­sa kny­ga yra sa­vo­tiš­ki su­grį­ži­mai, pri­mi­ni­mai ir pri­si­mi­ni­mai.“

S. Tu­mė­nas su­lau­kė gau­sy­bės svei­ki­ni­mų ne tik iš­lei­dus kny­gą, bet ir 60-ojo ju­bi­lie­jaus pro­ga. Svei­ki­no bu­vę ko­le­gos, bend­ra­min­čiai šiau­lie­čiai, at­vy­ko ir jo­niš­kie­čiai, pa­kruo­jie­čiai, lin­ku­viai.

Sei­mo Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Arū­nas Gu­mu­liaus­kas svei­kin­da­mas juo­ka­vo, kad de­rė­jo S. Tu­mė­no gim­ta­die­nį įtrauk­ti į mi­ni­mų da­tų są­ra­šą.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Sta­sys Tu­mė­nas iš­lei­do kny­gą „Gy­ve­ni­mo san­kir­tos“, skir­tą 60-me­čio ju­bi­lie­jui.