Naujausios
GATVĖS POKALBIAI
Prisėskim ant suolelio
Saulėta rugsėjo popietė. Ant miesto suolelių sėdi žmonės. Vieni skaito, kiti rūko, treti — rašo žinutes mobiliuoju telefonu, ketvirti — kalbasi, penkti — tiesiog ilsisi.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Suolelis prie P. Višinskio paminklo.
„Laukiu, kol galėsiu atsiimti akinius, tad iki ketvirtos valandos turiu laiko. Vaikščioti negaliu: nieko nematau. Skaitau be akinių, o sutinku žmones — nematau. Šiandien labai geras oras sėdėti ant suolelio — ne per karšta, vėjas šiauresnis. Saulutė dar pakaitina, — sako Danutė Bartaševičienė.
Moters rankose — galvosūkių žurnalas.
„Labai mėgstu galvosūkius — ypač sunkius. Dabar, užmušinėdama laiką, sprendžiu vaikiškus: taip vadinu lengvus. Galvosūkiai — mano hobis. Anksčiau išsprendusi siųsdavau į konkursus, dabar sprendžiu savo malonumui. Kai gaunu galvosūkių žurnalą — palaima pusei mėnesio. Sprendžiu nuo penktos klasės“, — šypsosi moteris.
Ir nusikelia į prisiminimus: „Bet didžiausias pomėgis buvo aktoriai, jei dabar kas paklaustų apie tarybinių laikų aktorius, išvardinčiau pavardes, jų istorijas. Kas su manimi ginčijasi, sakau — nesiginčykit. Palaima — klausytis lyrinę, gražią muziką. Mėgstu dokumentiką“.
D. Bartaševičienė į Šiaulius atvyko prieš 38 metus iš Vilniaus. „Tremtis pagal vyro paskyrimą. Man mielas tik centrinis rajonas. Tai — mano zona“, — šypsosi moteris ir vėl įninka į kryžiažodžius.
GALVOSŪKIAI: Danutė Bartaševičienė laisvą laiką ant suoliuko išnaudoja galvosūkiams spręsti.
Ta pati aikštė, kitas suoliukas. Prie užrašų palinkusios dvi studentės.
„Dažnai prisėdame. Studijuojame Šiaulių universitete dailę ir dizainą. Dabar ruošiamės anglų kalbos paskaitai“, — paaiškina Urtė Ražpaliauskaitė ir Roberta Dzimidaitė.
„Mieste užtenka vietų pasėdėti: sėdime ir prie Studentų kampo, ir prie Menų fakulteto. Dažniausiai ruošiamės paskaitoms, išnaudojame pertraukas, nes namie pritrūksta laiko“.
Abi atvyko iš Radviliškio, buvusios bendraklasės, draugės nuo mokyklos laikų, o dabar — bendrakursės. Kartu ir ruošiasi paskaitoms.
PASKAITOS: Studentės Urtė Ražpaliauskaitė (dešinėje) ir Roberta Dzimidaitė ant suolelio ruošiasi paskaitoms.
Amfiteatras. Ant suoliukų išsibarsčiusios keletas moterų. Ponia Stanislava sėdi pakreipusi galvą į saulę.
„Kai einu į miestą su reikalais — tuo pačiu ir prisėdu. Mieste daug suoliukų: Dieve mano, pažiūrėkit, kiek tuščių!“
Mėgstamiausia ponios Stanislavos vieta — bulvare, prie picerijos. Bet amfiteatre — daugiau saulutės.
„Labai mėgstu paskaityti ant suoliuko. Pasiimu žurnalą, laikraštį. Kartais pažįstamą sutinku. Pasikalbu. Geriau, nei namie užsidariusi. Reikia gaudyti kiekvieną saulės spindulėlį. Juk vasara mūsų — trumpa.
Jau ankstyvą pavasarį ant suoliuko atsisėdu, jei graži diena. Porą valandų lauke visada stengiuosi pabūti. Saulute mėgaujuosi — tokia graži„.
Stanislava — šiaulietė, atvykusi iš Joniškio krašto, Šiauliuose gyvena jau per 40 metų.
SAULĖ: Ponia Stanislava, prisėdusi ant suoliuko, mėgaujasi rudeninės saulės spinduliais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
P. S. Kokių tik nebūna suolų, suolelių, suoliukų! Parko, kiemo, sodo, namų. Atsarginių ir treniruočių. Tūkstantmečio, įsimylėjėlių, vienišių ir vėlių. Mediniai, metaliniai, akmeniniai...
Apie suoliukus sukurta net priežodžių, patarlių: „Neprašytam suolas netašytas“, “Su savo duona visur gausi suolą“, “Duok, Dieve, suolą, o sėdėti bus kam“, “Visaip pasitaiko gyvenime: ir ant suolo, ir po suolu“, “Ant suolo neranda nė kuolo“, “Ant svetimo suolo pasėdėt vis ramiau kaip ant savo“, “Girtuoklis ir po žydo suolu išsimiega“, “Viena sėdyne visų suolų neužimsi“, “Viename suole visi sėda“, “Sėdynė yra, rasi ir suolą“, “Kieno suole sėdi, to ir giesmę giedok“, “Tas pats žmogus ir ant suolo, ir po suolu“.
O dar mįslės: „Nuo kumburio iki kumburio guli boba išsitiesus“, “Du lydžiai sudūrę galvas guli“, “Miške gimęs, miške augęs namie visiems subines bučiuoja“ (Suolas).
