Naujausios
SAVAITĖS DISKUSIJA
Pilnaties poveikį vieni vadino dideliu, kiti — juokingu
Šią savaitę „Šiaulių krašto“ puslapiuose skaitytojai ir specialistai diskutavo apie ilnaties, poveikį mūsų savijautai ir nuotaikai. Kaip ir tikėtasi, skaitytojų nuomonės dėl šio reiškinio labai skirtingos. Vieniems diskusija kėlė ironišką šypseną, kiti į šiaip ar taip nemažą dalį žmonių dominančią problemą pažvelgė giliau.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Ironiškasis atspalvis
Pradėkime nuo ironiškų pastabų. „Ką mes šita “moksline“ diskusija konstatuosime? Vienus pilnatis veikia mažiau, kitus, jautresnius, daugiau, — tai seniai ir arkliui aišku“.
Kitas skaitytojas suabejojo, kokių dar atradimų šia tema galima tikėtis. Būta ir kategoriškumo: „Nesąmonė, kvailius visur ir visada viskas veikia. Dar pasakykite, kad ateivių yra“.
Smagiai nuteikė frazė: „Eisiu į karą. Ar jau pilnatis? — Napoleonas“.
Politinis aspektas
Net ir tokia tema ginčijantis, neišsiversta be politikos. Negalima nesutikti su teiginiu: „Mane labiau veikia neaiškus rytojus“.
O viena socialinė darbuotoja, paklausta, ar jaučia pilnatį klientai ir darbuotojai, pripažino, kad Socialinės paramos skyriuje pilnatis trunka apskritus metus.
M. siūlo giliau pagvildenti, kaip pilnatis veikia Seimo narius, kai jie priima niekam tikusius įstatymus, nuo kurių kenčia žmonės. „Kažin kokia buvo Mėnulio fazė, kai buvo priiminėjami naktiniai nutarimai?“, — klausia skaitytoja.
Kitas skaitytojas jai mėgina atsakyti, kad naktiniai nutarimai, matyt, vyko padedant „naktinėms plaštakėms“, kurios ir susuko politikų protelius.
Patirtis ir pasvarstymai
Trečioji komentatorių grupė pilnatį vertina iš savo asmeninės arba teorinės patirties. „Ypač pilnatis veikia silpnos psichinės sveikatos ir priklausomybių turinčius žmones“. “Jokių kalbų — pilnatis visus veikia be išimties. Tik vienus daugiau, kitus mažiau. Ypač sustiprėja emocijos, kai kam “nuvažiuoja stogas“. Tai daugiau teoriniai samprotavimai.
Įdomesnė komentatorių asmeninė patirtis. „Deja, tikrai per pilnatį daugelis, ir aš pati, daromės irzlesni, padaugėja pykčio ir agresijos. O per šią pilnatį ir dar Mėnulio užtemimo išvakarėse išsiskyriau su draugu, su kuriuo draugystė tęsėsi pusketvirtų metų“, — atvirauja skaitytoja.
Kita skaitytoja sako, kad ją labiau veikia delčia. „Darausi priekabi, pikta, o vaistai nuo šios ligos — namų tvarkymas. Tikrai labai efektyvu“.
Viena skaitytoja pasidalijo karčia patirtimi. „Visada su baime laukiu pilnaties — vyrui tada labai paūmėja kažkada išgydytos psichinės ligos simptomai. Paprastai jis labai geras ir šiltas žmogus, bet kelios dienos, kai Mėnulis pasiekia pačią pilnatį ir ima dilti, būna nepakenčiamas — piktas, niūrus, užsisklendęs savyje. Pats tai suvokia, bet nieko negali padaryti“.
Iš tiesų, Mėnulio nuo dangaus nenukabinsime ir jo nepakeisime. Esame, anot vienos diskusijos dalyvės, gamtos vaikai, todėl jaučiame tai, ką jaučia ir ji — ir atoslūgius, ir potvynius visomis prasmėmis.
