Naujausios
GATVĖS POKALBIAI
Pasivažinėkime
Eilinė rugsėjo diena, vėlyva popietė. Žmonės grįžta iš darbo, moksleiviai — iš pamokų. Miesto autobusai pilni keleivių. Vieni linksmai šnekučiuojasi, kiti tylėdami žvelgia pro langą. Paskaičiuota, kad kas dieną po valandą į darbą ir atgal visuomeniniu transportu važiuojantys pasaulio didmiesčių gyventojai autobusuose praleidžia apie aštuonerius gyvenimo metus. Šiauliai nėra pasaulio didmiestis, bet...
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
12-ojo maršruto autobusas. Užimtos beveik visos sėdimos vietos. Šiaulietė Jekaterina Alimova važiuoja į ligoninę. Ji gyvena pietiniame miesto rajone. Autobusais važinėja retai, kai ko nors prireikia miesto centre arba išsiruošia į turgų. Jeigu būna laisvų vietų, visada sėdasi prie lango — smagu „tarsi ekrane“ stebėti miestą ir jo žmones. Beje, autobusai Jekaterinai labiau patinka negu “mikriukai“ — daugiau erdvės.
Įsikalbame. Jekaterina neseniai išėjo į priešlaikinę pensiją ir — paradoksas: visiškai nebeturi laisvo laiko. Daug dirba sode, perka maistą, ruošia vyrui pietus, tvarko namus. Bet moteriai patinka, kad nebereikia laikytis grafiko ir skubėti. Nenuobodu? „Nėra kada nuobodžiauti, tik spėju suktis“, — sako Jekaterina. Stotelėje prie ligoninės išlipdama linksmai pamoja.
Šiaulių autobusų parkas buvo įkurtas 1955 metais. Tuo metu buvo 5 maršrutai, juos aptarnavo dvidešimt autobusų.
LANGAS: Jekaterinai Alimovai autobuse patinka atsisėsti prie lango ir važiuojant stebėti miestą.
Tas pats 12-asis maršrutas, kita keleivė. Daiva Navickienė, šiaulietė. Pastaruosius penkerius metus dvyliktukas tapo Daivos gyvenimo dalimi — pusė valandos pirmyn į darbą, pusė valandos atgal į namus. Suskaičiuojame: net penkios valandos per savaitę prabėga autobuse. O per penkerius metus? Daiva juokiasi — namuose būtinai suskaičiuos.
— Bet man tas važiavimas neįsipyksta. Autobusai patogūs, važiuoja pagal grafiką. Rytais važiuodama planuoju dienos darbus, vakarais — ką veiksiu namuose. Man tai savotiškas būdas atsipalaiduoti, pamąstyti apie tuos dalykus, kuriems dieną arba tarp žmonių tiesiog nerandu laiko„, — sako šiaulietė.
POILSIS: Daiva Navickienė važiuodama autobusu atsipalaiduoja ir pailsi.
12-tukas grįžta atgal. Prie Onkologijos klinikos įlipa vyriškis. Sėda į laisvą vietą. Susipažįstame: gydytojas Pranas Jurkus. Su reikalais važiuoja į centrą. Miesto autobusai jam atrodo patogūs, bet transportu naudojasi retai, nes visą gyvenimą pirmenybę teikia kojoms.
— Visą gyvenimą mėgstu vaikščioti. Štai dabar į centrą nuvažiuosiu, o grįšiu pėsčias. Be to, mano namai netoli ligoninės, dešimt minučių pirmyn, dešimt atgal — ir vietoje. Vienas malonumas, — šypsosi.
Kalbantis paaiškėja, kad gydytojas dar ir medžiotojas. Gal dėl to kojos treniruotos: būdavo, kad per zuikių medžioklę miškais per dieną po trisdešimt kilometrų sukardavo.
PRIORITETAI: Kai tik yra galimybė, Pranas Jurkus pirmenybę teikia ne ratams, o kojoms.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
P.S. Nuo rugsėjo 1-os dienos Šiauliuose kas dieną į miestą išvažiuoja 60 maršrutinių autobusų.
Miesto autobusai aptarnauja 27 maršrutus.
Visų maršrutų ilgis į vieną pusę yra 281 kilometras.
Per dieną miesto autobusai perveža vidutiniškai 49 000 keleivių.
