Naujausios
Pajamų stalčiuko vinis
Rita ŽADEIKYTĖ
Nueina dirbantis pilietis į mokesčių inspekciją deklaruoti pajamų. Specialistė dirbtine šypsena praneša, kad jis skolingas valstybei kelis šimtus. Pavadina tai nepriemoka. Nelabai patenkintą miną pastebėjusi specialistė paaiškina: „Bet jūs pajamas juk gavote!“. “Aš užsidirbau“, — aiškina darbo jėgos atstovas. “Nu bet vis tiek pajamas gavote!“. Anas dar bando gintis: “Ne, mieloji, aš jas tikrai užsidirbau. Nes jokio stalčiuko, kur galiu pasiimti pajamų, — neturiu.“
Kitas kartas — „Sodroje“. Po ligos nuneša darbo žmogus nedarbingumo pažymėjimą ir pamato, kad gaus ligos pa-šal-pą. Beveik dvidešimt metų mokėjęs mokesčius valstybei nuo kiekvieno mėnesio algos, susirgęs jis gaus ne kauptus pinigus “ligos dienai“, o pašalpą...
Ir nusvyra darbo žmogui rankos — juk tai yra tikrasis valstybės požiūris į jį. Į mažiausią valstybės pajamų stalčiuko vinį. Ką ten vinį — vinutę. Tokią smulkią, kad net valstybei nepatogu su ja skaitytis.
Tai požiūris į dirbantį žmogų, kaip į kažkokį „trijų raidžių“ — GPM (gyventojų pajamų mokesčio) ar PSD (privalomąjį sveikatos draudimo) mokėtoją...
Tai yra požiūris į tuos, kurie dirbdami pas mus šalyje yra verti kitų trijų raidžių MMA (minimali mėnesio alga) arba lygiai 670 litų, nes likusius nuo 800 litų pasiima valstybė.
Kaip pasityčiojimą tos MMA vinutės sutiko žinią, kad minimali alga bus padidinta „net“ 50 litų ir jie į rankas gaus, na, 700 litų. Pasityčiojimu virto ir Finansų Šimonytės rypavimai, kad valstybė dėl padidintos MMA praras šimtus milijonų litų.
Dabar tyla. Nė tų 50 litų nedavė ir į dirbančias vinutes niekas vėl nebekreipia dėmesio.
Argi ne tie žeminantys 670 litų už mėnesio darbą „į rankas“ visiškai iškreipė požiūrį į dirbantį žmogų ir jo darbo vertę? Turbūt kiekvienas mūsų turime pažįstamų, kurie neina dirbti už MMA, nes gauna socialinės pašalpos ir jiems dirbti neapsimoka.
Ir pabandyk nesutikti su jais. Juk tikrai neapsimoka. Vaidinti, kad už tokią algą galima pragyventi, gali nebent pajamų stalčiukus varstantys veikėjai.
Juk būtent tas MMA iš Lietuvos išvijo būrius darbščių žmonių. Išvijo ten, kur to „ant trijų raidžių“ užtenka pragyventi. Juk ir ten jie paprastai gauna minimumą. Skirtumas tik MMA dydyje čia ir ten.
Gal tas MMA kažkaip iškreipė žmonių sąmonę, kad jie, tarsi norėdami žūtbūt patekti į aukštesnį socialinį lygį, ėmė paskolas ir pirko brangias mašinas ar geresnius butus, namus, televizorius, nors uždirbo beveik MMA? Juk visiems aišku, kad tai buvo nesąmonė, bet žmonės juk taip kažkodėl darė.
Pensininkams stalčiuko varstytojai sutiko grąžinti pensijas į buvusį lygį. O tiems, kas uždirba į stalčiuką, kas grąžins atlyginimus į buvusį lygį?
Kas grąžins supratimą, jog dirbantis su šluota nėra prastesnis už tą, kuris maigo kompiuterio klaviatūrą ar dėlioja parašus ant valdiškų popierių?
