Naujausios
Pabėgėlių krizė apnuogino Lietuvos problemas
Pabėgėliai Lietuvoje: integruoti tautinių mažumų atstovai ar svetimšaliai? Šia tema antradienį diskutuota Šiaulių universitete.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nesiveržia ir į Liuksemburgą
Diskusijoje, kurią organizavo Šiaulių universiteto mokslo institutas, daugiausiai teko kalbėti vidaus reikalų ministro patarėjui Arnoldui Pikžirniui. Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo atstovų neatsiuntė.
Lietuva yra įsipareigojusi priimti 1 105 pabėgėlius. A. Pikžirnis pateikė Vokietijos skaičius: vasarą kalbėta apie 800 tūkstančių, dabar – apie 1,6 milijoną žmonių.
„Vidaus reikalų ministerijos užduotis – atrinkti žmones, kurie nekeltų grėsmės Lietuvos gyventojų saugumui, viešajai tvarkai, ir juos saugiai atgabenti į Lietuvą“, – sakė A. Pikžirnis. Prioritetą Lietuva teikia šeimoms.
Kaip vyks atrankos procesai, jei apklausiamieji nemokės užsienio kalbos? Pasak A. Pikžirnio, paskirstymo taškuose dirbs vertėjai – užpildys protokolus, atliks apklausos procesą. Taip bus stengiamasi atskirti tikrus Sirijos piliečius, nes, dažnai „Sirijos pilietis“ labai sunkiai gali parodyti Siriją žemėlapyje, tuo labiau pasakyti, kokia jos politinė situacija, buvę lyderiai.
Pabėgėlio išlaikymas mėnesiui Rukloje kainuos 600 eurų. Į šias išlaidas įskaičiuojami 190 valandų lietuvių kalbos mokymo kursai, psichologo pagalba, švietimo paslaugos. Rukloje planuojama 3 mėnesių integracija.
A. Pikžirnis pabrėžė, kad pabėgėliams Savivaldybės nesuteikinės socialinių būstų – šią temą eskaluoja politikai.
„Būsto nuomai, kitoms išlaidoms Lietuva skiria 265 eurus per mėnesį – iki to laiko, kol susiras darbo. Turime suvokti, kad tai yra žmogus, kuris atvyko be nieko, dažnai netekęs artimųjų“, – sakė VRM atstovas.
A. Pikžirnis ramino dėl to, kad pabėgėliai nenori vykti į Lietuvą: „Liuksemburgas pasižadėjo priimti 300 pabėgėlių – deja, įkalbėti vykti į Liuksemburgą yra ganėtinai sudėtinga. Prancūzijai reikės paaiškinti, kad gyvenimas jų šalyje nebūtinai skirsis nuo gyvenimo Vokietijoje. Čia yra viešųjų ryšių klausimas: Švedijoje, Vokietijoje nuo pradžios kartota, kad šalis priims tiek pabėgėlių, kiek reikės. Žmonės nori vykti ten, iš kur girdi pozityvias žinias.“
Viešojoje erdvėje pasklidusią informaciją, kad Lietuva pabėgėlius vilios lankstinukais, A. Pikžirnis pavadino politikavimu ir skambia antrašte: „Tam tikrų priemonių, aiškinant, kaip atrodytų gyvenimas Lietuvoje, reikia. Tai turėtų atlikti pareigūnai, kurie bus vietoje. Mano asmenine nuomone, lankstinukai nebūtų priimtiniausia priemonė.“
A. Pikžirnis sakė negalįs atsakyti, kada pirmieji pabėgėliai pasieks Lietuvą.
Kam artimesni?
ŠU Humanitarinių tyrimų centro vadovas doc. dr. Simonas Strelcovas, lyginęs pabėgėlių klausimus viešoje erdvėje Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje, rado daugiau panašumų nei skirtumų. Dabarties ypatumas – pasipolitikavimas: šių dienų politikai leidžia sau kalbėti daug, neatsakydami už žodžius.
Socialinės partnerystės ir inovacijų centro direktorė doc. dr. Eglė Gerulaitienė kėlė klausimą, ar tikrai pabėgėliai iš Ukrainos ir Rusijos yra mums kultūriškai artimesni, nei pabėgėliai iš Sirijos?
Atsakymo ji ieškojo remdamasi kultūrologo G. Hofstede valstybių skirstymu. Pasak E. Gerulaitienės, Sirija kultūriškai turi daugiau panašumų su Rusija, Ukraina. Kultūriškai Lietuva labai skiriasi ne tik nuo Sirijos, bet ir nuo Rusijos, Ukrainos.
ŠU kapelionas Arūnas Jankauskis priminė popiežiaus žinią pasaulinės migrantų, pabėgėlių dienos proga. Popiežius pabrėžia, kad migrantai yra žmonės, o ne skaičiai statistikoje. Pranciškus kalba ir apie žmogaus teisę ne emigruoti, bet kurti savo šeimos gerovę gimtojoje šalyje.
Vilniaus arkivyskupija yra priėmusi šeimų iš Irako. Tai, pasak A. Jankauskio, rodo, kad bažnyčia atvira pagalbai. Svarbu įsiklausyti, gilintis, ko žmonėms reikia.
Pasigenda aiškumo
Akmenės rajono mero patarėjo Tomo Martinaičio teigimu, Akmenė mato ukrainiečių potencialą – atvyksta žmonės, sugebantys kurti pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, šiuo metu dokumentus dėl atvykimo tvarkosi gydytoja iš Krymo.
Šiaulių miesto mero patarėjas, Aukštelkės pagrindinės mokyklos direktorius Vaidas Bacys išskyrė Lietuvos visuomenės silpnąsias vietas: kritinio mąstymo nebuvimą, realių kultūrinių patirčių skurdumą bei itin pamėgtus mitus.
„Šiauliuose išsiuntėme skyriams užklausimą, kokios reikia pagalbos dėl pabėgėlių. Švietimo skyrius atsakė, kad yra išlyginamosios klasės. Socialinės rūpybos skyrius – kad kiekvienoje srityje yra žmonių, kalbančių anglų kalba, baigusių tarpkultūrinius mokslus, sveikatos apsaugos skyrius atsakė, kad neturi angliškai kalbančių gydytojų. Darbo birža atsiuntė klasikinį atsakymą – paklausiausia specialybė – lietuvių kalbos mokytojas“, – padėtį pavyzdžiu iliustravo V. Bacys.
Apskrities savivaldybių atstovai pasigedo aiškumo, plano, sistemos. Pavyzdžiui, Joniškyje kyla būsto stokos problema – gyventojai nenori nuomoti būstų pabėgėliams, jiems atrodo nesaugu.
Radviliškyje pasigendama atsakymų į konkrečius klausimus, pavyzdžiui, kiek valandų reikės socialinio darbuotojo pagalbos?
Migrantai žadina
„Mes, europiečiai, nesinaudojame viena pagrindinių vertybių – teise. Šiandien stebime visišką teisės nebuvimą prie Pietų Europos sienų. Būtinos žaidimo taisyklės, jos sulaužytos prie Graikijos sienos“, – sakė ŠU profesorius Arūnas Gumuliauskas.
„Jei kalbame apie pabėgėlius, šventvagiška atsirinkinėti. Tai yra pagalba. Atsirinkinėti – vartotojiškosios visuomenės pasekmė“, – sakė profesorius.
A. Gumuliauskas ironizavo: gal geriau į Lesbo salą važiuoti ne su Lietuvos, o su ŠU lankstinukais?
Universiteto dėstytojas Vaidotas Kanišauskas į situaciją pažvelgė matematiškai: „Ką reiškia 500 milijonų Europai 5 milijonai pabėgėlių? Priimkime Lietuvoje 30 tūkstančių. Bus iškelta vidinė bedarbystė, pasimatys didelis kontrastas. Reikės spręsti problemas. Migrantai pažadino – reikės dirbti.“
„Frontex“ duomenimis, į Europą per Graikiją atvyko 211 tūkstančių, per Italiją – 116 tūkstančių vadinamųjų pabėgėlių (skaičiuojami ne tik žmonės iš Sirijos, Eritrėjos, bet ir iš kitų valstybių, kurių gyventojams nebūtų taikoma papildoma apsauga, kaip pabėgėliams).
Jungtinių Tautų teigimu, 51 procentas srauto yra Sirijos žmonės – turintys Sirijos pasus. Tiems, kuriems laikinoji apsauga nepriklauso (Pakistanas, Bangladešas, Afganistanas), turi būti sukurtas grąžinimo mechanizmas.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
PATARĖJAS: Vidaus reikalų ministro patarėjas Arnoldas Pikžirnis stengėsi griauti mitus, susijusius su pabėgėlių atvykimu.
KLAUSIMAS: Socialinės partnerystės ir inovacijų centro direktorė doc. dr. Eglė Gerulaitienė kėlė klausimą, ar tikrai pabėgėliai iš Ukrainos ir Rusijos yra mums kultūriškai artimesni, nei pabėgėliai iš Sirijos?
