Naujausios
Medžiai kapinėse — ir gražu, ir problema
Atvežę duobkasį į senąsias Narušaičių kaimo kapines (Šiaulių rajonas), šiauliečiai nustėro: rado išretintas kapinaites juosusias šimtametes liepas. Žmonės pastebėjo, kad nupjauti ir sveiki medžiai. Jie nežinojo, kad kapinės yra objektas, kuriame želdinius leidžiama kirsti. Tokių medžių net atstatomoji vertė neskaičiuojama.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Susirūpino senomis liepomis
„Kapinėse radome daug supjaustytų sveikų gabalų. Jei medžiai trukdė, galėjo apgenėti šakas. Medžiai gražiai juosė kapines ir jose stovinčią koplytėlę — ji iš tolo atrodydavo jaukiai, paslaptingai. Dabar nupjovė gal 20 medžių ir paliko plynią. Jei taip ir toliau, tos vietos iš tolo nebepažinsime“, — pasakojo į redakciją iš kapinių užsukę žmonės.
Iš kapinėse dirbusių darbininkų šiauliečiai sužinojo, kad medžiai nukirsti ne savavališkai, o mediena bus atiduota labdarai seneliams.
Šiauliečių įsitikinę, jog senosios kapinaitės niokojamos ir klausė, ar taip galima šeimininkauti vietoje, kuri yra valstybės saugomas archeologijos paminklas?
Avariniai medžiai
Nedidelėse Narušaičių kapinėse ir kitapus akmeninės tvoros radome neseno kirtimo žymes — šviežius kelmus, suguldytus drūtus medžių galus. Jie atrodė sveiki. Čia dirbę darbininkai kalbėjo kitaip.
„Nupjauti avariniai medžiai. Pažiūrėkite į priekaboje sukrautus — visi gabalai sutręšę“, — pasiūlė medieną tvarkęs Antanas Beržinis. Pasak jo, nupjauta tik viena sveika liepa, nes ji buvo pavojingai pasvirusi į koplyčios pusę.
Vyrai tik tvarkė medieną. Medžius pjovė Kuršėnų komunalinio ūkio darbininkai. Nes kapinėse medį nupjauti yra sudėtinga, jis rėžiamas nedideliais gabalais nuo viršūnės. Ir nuo viršaus pjaunami gabalai atrodo sveiki, lyginant su apatine medžio dalimi.
Aplinkosaugininkai neprieštaravo
Artūras Šulčius, Kairių seniūnijos seniūnas, patvirtino: medžiai kapinėse kertami su Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus pernai išduotu leidimu kirsti, genėti, ar pertvarkyti saugotinus želdinius. Leista kirsti palei kapinių tvorą augančius puvinio pažeistus ir pasvirusius, 80-120 centimetrų skersmens, medžius.
„Atsižvelgdamas į gyventojų prašymus tuo rūpinosi buvęs seniūnas Jonas Obrikas. Medžiai buvo avariniai, žmonės, baiminosi, kad griūdami daugiau žalos padarys. Kuriuos kirsti, sužymėjo aplinkosaugininkai. Medžius išpjauti kainavo daugiau nei 6 tūkstančiai litų“, — sakė A. Šulčius.
Pasak A. Šulčiaus, senosiose, pušyne esančiose kapinėse, teks atsisveikinti su gražiu, ūgtelėjusi ąžuolu, kuris auga tarp kelių kapaviečių ir verčia paminklą, todėl žmogus prašo jį nukirsdinti. Leidimas duotas.
Vieta — tik pagal projektą
Orinta Kazėnienė, Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė paaiškino: kapinės yra toks objektas, kai želdinius leidžiami kirsti, jei jie bent mažiausiai ardo tvorą, auga kapavietėje, verčia paminklus ar antkapius. Nukirstų medžių atstatomoji vertė neskaičuojama.
Jeigu kapinės ir yra paminklosaugos teritorija, leidimai derinami su Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir jie vis tiek išduodami.
„ Visiems geras nebūsi, bet ne kiekvienas turbūt norėtų, kad kape augtų medis ir verstų paminklą“, — prieš sodinant medį kapinėse O. Kazėnienė siūlo pagalvoti ir apsižvalgyti aplink.
Specialistė pastebėjo: savaime retai kuris medis išdygsta. Aplink Narušaičių kapinių tvorą visi medžiai yra pasodinti.
„Medžiui vieta kapinėse, jei jis pasodintas pagal projektą ir parinkta normali vieta. Jei auga kapavietėje ar netoli jos, jam ten — ne vieta“, — įsitikinusi O. Kazėnienė.
Korekcijas įnešė civilizacija
Rūta Stankuvienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja priminė, ką mūsų kultūroje reiškia medis kapinėse.
Vyriškus medžius (ąžuolą, klevą) sodindavo prie vyro, moteriškus (liepą) — prie moters kapo. Sodindavo manydami, jog žmogaus siela persikūnija į medį. Dažnai sodindavo amžinai žaliuojančius spygliuočius medžius, kad visais metų laikais iš kapo panorusi išeiti vėlė turėtų kur įsikūnyti.
Tačiau ir anksčiau žmonės lygiai taip pat nukirsdavo per didelius medžius, tik kapus tvarkydavo pati bendruomenė. Vietoje nukirsto medžio buvo atsodinamas kitas.
Iš tokių medžių darydavo kryžius. Liaudies kultūroje malkų negalėdavo vežtis į savo namus, nes tai kapinių daiktas, priklausantis mirusiesiems.
Pasak R. Stankuvienės, civilizacija į kapines įnešė natūralias korekcijas ir kirtimus kapinėse inicijuoja patys žmonės, o ne valdininkai.
„Anksčiau kaimuose galbūt kapai nebuvo taip arti vienas kito. Nebuvo ir dekoratyvinių medžių rūšių, kurios auga lėtai ir neardo kapo. Žmonės pamatė: kol berželis mažas, gražu. O kiek paskui reikia pastangų ir investicijų, kol medį nukerti? Meluočiau, jei vienareikšmiškai sakyčiau, kad medis kapinėse yra gerai arba blogai“, — prisipažino R. Stankuvienė.
Tačiau jos nuomone, jei medis kapą ardo, jį reikia kirsti. Ir šiuo atveju svarbu ne kintantis kraštovaizdis — reikia galvoti apie kapines. Tik kirsti reikia neįsismarkaujant, tiek, kiek reikia kapo priežiūrai.
Lietuviui tujos neįpirši
„Lietuvis be medžio negali. Prancūzijoje, Belgijoje kapinėse betonas ir keletas gėlyčių. Lenkijos ir Latvijos kapuose yra nemažai medžių, o Sibire iš viso miškuose laidojasi“, — tautų kultūras palygino šiaulietis miškininkas Kęstutis Aukselis.
Jis įsitikinęs, jog vienos griežtos nuomonės šia jautria tema negali būti. Vieniems prie kapo pasodintas medis simbolizuoja Anapilyn išėjusį artimąjį, kitiems yra kliuvinys.
Tačiau miškininkas pripažįsta, kad sodinant medį vadovaujamasi šia diena ir negalvojama apie ateitį.
„Kai mažą medį pasodini, jis simbolizuoja išėjusįjį. Bet kai užauga medis ir dvi giminės kartos, užsimiršta ir žmogus, ir medis. Žolininkė Eugenija Šimkūnaitė pageidavo, kad ant kapo būtų pasodinta vyšnia. Dabar gražu, simboliška. Bet kas gali garantuoti, kad po keliasdešimties metų išaugusi vyšnia nemaišys kitiems?“ — klausė K. Aukselis.
Prieš sodinant medį miškininkas siūlo pagalvoti, kaip jis atrodys, kai mūsų nebebus, ar jis simbolizuos palaidotą žmogų? O galbūt kaimynas keiks medį ir palaidotą artimą žmogų?
Tai gal vietoje didelių medžių kapinėse sodinti dekoratyvinius?
„Kaip lietuviui išaiškinti, kad jis sodintų tują, jei lietuvis tūkstančius metų lyginamas su ąžuolu? Taip galima ir įžeisti“, — K. Aukselis teigė, jog kapinės yra jautri tema ir patarimais čia nepasižarstysi.
Kaip miškininkas jis davė tik vieną patarimą: kiekvienam medžiui reikia bent 5 metrų nuo tvoros, kapo, namo.
VAIZDAS: Išretinusius liepas, Narušaičių senosios kapinaitės ir koplyčia jau nebeprimena ankstenės jaukios ir paslaptingos vietos.
MEDIS I: Kapinių teritorija primena didelį kirtimą, kuriame suguldyti ir sveiki medžiai.
MEDIS II. Dešimčiai šimtamečių liepų laikas paliko savo žymes.
Jono TAMULIO nuotr.
IŠNAŠA: „Visiems geras nebūsi, bet ne kiekvienas, turbūt, norėtų, kad kape augtų medis ir verstų paminklą.
