Naujausios
Specialiai „Šiaulių kraštui“
Laiškai iš Ukrainos kupini vilties
Pastarosiomis dienomis į „Šiaulių kraštą“ skriejo laiškai iš Ukrainos sostinės Kijevo. Ukrainiečiai siunčia žinią, kad jų kova – protestas prieš korupciją, valdžios savivalę, skurdą, prie kurio turtingą žemės ištekliais šalį privedė oligarchinės valdžios godumas. Kai kurios jų mintys privertė susimąstyti, ar pas mus valdžia kitokia?
Visi laiškai baigdavosi žodžiais: „Slava Ukraine! Volia Ukraine!“ (Šlovė Ukrainai! Laisvė Ukrainai!").
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Trys litrai kraujo
„Mes siekiame permainų valstybėje ir tai yra pagrindinis mūsų tautos variklis“, – pasakoja 34-erių metų kijevietė Helena. Ji dirba juriste privačioje įmonėje. Moteris yra dirbusi ir valstybinėse įstaigose juriste, tačiau jai tai labai nepatiko.
Helena pasakoja, kad šalyje pastaruosius metus vyko tautą protestui pakėlę procesai.
„Valdžios sistema visokeriopai spaudė šalies piliečius, verslą – ir stambųjį, ir smulkųjį. Vyko reiderių grobimai (reideriai – įvairių verslo objektų, pastatų ir žemės sklypų užgrobimu užsiimantys klanai). Net ir labai stambios šalies įmonės užvaldytos neteisėtai“, – sako Helena.
Jos nuomone, Ukrainoje įstatymai riboja verslą, žymiai išplėsti kontroliuojančių verslą įstaigų įgaliojimai.
„Eilinė įmonėlė turėdavo kęsti įvairaus plauko kontrolierių patikrinimus. Verslininkai dėl tokių patikrinimų buvo priversti nuolatos teisintis net ir dėl smulkmenų duoti kontrolieriams kyšius arba tau išgers tris litrus kraujo ir vis tiek liksi neteisus. Tai baisus valstybės spaudimas verslui“, – mano Helena.
Nemažai verslo įmonių užsidarė būtent neapsikentę korupcinių įstatymų ir valdžios savivalės, daug žmonių dėl to liko be darbo.
Nebegalėjo klūpoti
Daugelį ukrainiečių, Helenos teigimu, sukrėtė ir teisinės valdžios savivalė.
„Teisinė Ukrainos sistema ėmė ne tarnauti įstatymui, o jaustis, kaip šalies šeimininkai, valdyti šalies gyvenimą. Jie ir jų vaikai ėmė važinėti pačiais prabangiausiais automobiliais“, – pasakojo Helena.
Tik žiniasklaidos dėka, Helenos teigimu, apie daugelį nusikalstamų teisinės valdžios poelgių sužinojo gyventojai.
„Milicininkai iki mirties sumušė žmones. Kai kelios bylos pasiekė teismus, nusikaltėlių su uniformomis niekas neareštuodavo, o jeigu ir areštuodavo, tai iš karto paleisdavo į laisvę. Tai labai piktino Ukrainos žmones“, – sakė Helena.
Ukrainietės teigimu, žmonės tiesiog nebeapsikentė gyventi nuolatinėje baimėje net ir dėl savo gyvybės.
„Daugybė įvykių, kai niekuo dėtas žmogus užmušamas girto vairuotojo, kuris yra labai svarbi persona: prokuroras, milicininkas. Ir jam nieko už tai nebūna. Buvo paviešintas faktas, kad merginą išprievartavo milicijos pareigūnai.
Žmonės, kuriuos nuolatos iš visų pusių spaudė, tiesiog nebeiškentė ir išėjo į gatves. Manė, kad bent tokių nusikaltimų mastai galėtų sumažėti, jeigu Ukraina pasirašytų sutartį su Europos Sąjunga. Tačiau tikrasis protesto tikslas – žmonės nebegalėjo klūpoti prieš valdžios savivalę“, – įsitikinusi Helena.
Skurdas gniuždo
Helena pasakojo, kad minimali pensija, kurią gauna didžioji dauguma pensininkų, Ukrainoje šiuo metu yra 970 grivnų – tai apie 84 eurus.
Minimali alga šiuo metu Ukrainoje – apie 100 eurų. Šalies sostinėje Kijeve, kur ir algos didžiausios šalyje ir pragyvenimo lygis aukščiausias, vidutinė alga – apie 500 eurų.
Kijeve komunalinės paslaugos kainuoja kiek mažiau, nei visoje Ukrainoje.
Kijeve už nuosavo dviejų kambarių buto šildymą, dujas, elektrą, vandenį, telefoną bei internetą Helena moka apie 50 eurų. Nuomoti Kijeve būstą, pasak Helenos, labai brangu.
„Norisi matyti kitokią šalį, eiti gatve ir neišsisukti kojos į kokią duobę ar išsiklaipiusią šaligatvio plytelę. Norisi, kad nebūtų baisu eiti per gatvę, kad tavęs net ir pėsčiųjų perėjoje nepartrenktų. Norisi, kad mūsų vaikai nebėgtų iš savo šalies, kaip yra dabar. Ukrainiečiai emigruoja ne tik į Europos šalis, bet ir į Australiją – toks jausmas, kad bėga kuo toliau, nuo tokio skurdaus ir pažeminančio gyvenimo“, – sakė Helena.
Šalia Maidano
Helena prisipažino, kad nėra aktyvi Maidano dalyvė.
„Maidanas labai įvairus... Daug provokacijų... Nors man labai rūpi, mes su draugais apie tai labai daug kalbamės, diskutuojame, bet į Maidaną neinu. Aš bijau dėl savo saugumo. Būdamas minioje niekada nebūsi saugus, niekada nežinosi, kurioje vietoje prasiverš agresija ir kaip elgsis žmonės“, – sakė jauna moteris.
Jos draugai, kurie eina į Maidaną, pasakoja tikrus įvykius, tik iš ten esančių žmonių galima susidaryti tikrąjį Maidano vaizdą, nes, pavyzdžiui, net ir tą patį epizodą iš Maidano įvairios Ukrainos televizijos komentuoja vis kitaip.
„Tikrąjį vaizdą gali susidaryti tik pasižiūrėjęs begalę savo šalies televizijų. Žiūrėdamas vieną televiziją, būsi labai suklaidintas. O rusiškus kanalus kai žiūrime, juokiamės. Jie rodo net ne iškreiptus faktus, o taip, lyg mes net ne toje planetoje gyventume“, – sakė Helena.
Nebegalėjo savęs negerbti
Trisdešimtmečių kijeviečių Galinos ir Sergejaus šeima, turinti savo verslą, į Maidaną buvo išėjusi ir 2004 metais, Oranžinės revoliucijos metu.
„Kai Ukraina nepasirašė sutarties su Europos Sąjunga, su vyru nebūtume ėję į protesto akciją vien dėl šios sutarties. Bet kai ciniška valdžia brutaliai sumušė taikius protestuotojus, mes negalėjome likti namuose“, – rašo laiške šeima.
Kijeviečiai piktinasi, kad Ukrainoje pelningiausiu verslu tapo politika.
„Kęsti tokią valdžią, reiškia, visiškai savęs negerbti. Todėl mes ir šimtai tūkstančių žmonių išėjome į Maidaną“, – teigė šeima.
Vyras ir žmona prisipažino, iš pradžių su siaubu žiūrėjo, kaip iš rytinių šalies regionų autobusais vežė žmones protestuoti prieš Maidaną.
„Bet juk visi mes ukrainiečiai! Juk nuo mūsų visų priklausys, kokioje šalyje ir su kokia valdžia mes gyvensime toliau“, – laiške rašė šeima.
Ir patys kantriausi sukilo
„Noriu pabrėžti, kad Ukraina šiuo metu kovoja ne dėl Europos Sąjungos ir ne prieš Rusiją. Mes kaunamės prieš šalies priešus jos pačios viduje. Kas besiimtų traukti Ukrainą iš bankroto, iki kurio mes baigiame nusiristi per pastaruosius ketveris metus, Ukrainai tai nepadės, kol viskas eis tik į valdžios kišenes“, – sakė etnine ruse save laikanti ukrainietė Marija.
Moteris piktinasi, kad Ukrainos valdžia meluoja, jog „dėl Maidano“ jau prasidėjo problemos su socialinėmis išmokomis.
„Jeigu pinigai iš biudžeto būtų neišvogti, tai jų būtų. O kaip gali taikiai nusiteikę Maidane žmonės trukdyti juos išmokėti?!“, – piktinosi Marija.
Moteris stebėjosi, kad yra platinamas dar vienas „Maidano siaubas“, esą skils Ukraina ir tai būsiąs pats juodžiausias protestuojančios tautos darbas.
„O kaip tada yra Belgijoje, Italijoje ar Šveicarijoje?! Juk tos šalys taip pat susideda iš dalių, kuriose kalbama skirtingomis kalbomis! Jie puikiausiai sugyvena!“, – mano Marija.
Ji turi savo nuomonę ir dėl to, kad Maidane žymiai daugiau žmonių iš Vakarų Ukrainos ir mažai – iš Rytų Ukrainos: „Todėl, kad Donbase žmonės privesti iki tokios skurdo ribos, kad jie paprasčiausiai neturi laiko galvoti ką nors kitką, nei pinigų uždirbimas, kad kaip nors pragyventų nuo algos iki algos“.
Marija tikino, kad protestuojanti Ukraina tikrai nėra naivi, kad manytų, jog ateis koks nors politinis Santa Klausas ir išspręs pagilėjusias problemas.
„Jau nuo pirmųjų Maidano dienų mums buvo aišku, kad neturime lyderio, kuris vestų šalį į permainas ir suteiktų pasitikėjimo. Mes jau susitaikėme, kad procesas bus ilgas ir skaudus, bet Ukraina nugalės!“, – įsitikinusi Marija.
Visi laiškai, kurių redakcija sulaukė, baigdavosi žodžiais: „Slava Ukraine! Volia Ukraine!“ (Šlovė Ukrainai! Laisvė Ukrainai!").
EPA-ELTA nuotr.
KOVA: Ukraina per pastaruosius mėnesius išgyveno daug sunkių akimirkų, žmonių žūtis.
MINIA: Į Maidaną susirinko šimtai tūkstančių ukrainiečių, norinčių keisti šalies ir savo gyvenimą.
POKYČIAI: Ukrainos prezidentas Viktoras Junukovyčius vakar pasirašė įstatymą dėl amnestijos protestuotojams. Taip pat pasirašytas įsakymas dėl demonstracijų suvaržymų atšaukimo. Nuotraukoje – protestuotojai Kijeve tvarko barikados prieigas.
