Naujausios
Kuklusis kalėdaitis atkeliauja iš vienuolynų
Svarbiausias Kūčių stalo simbolis — kalėdaitis — gimsta iš vandens ir miltų. Pašventintas pirmąjį Advento sekmadienį, jis pradeda kelionę į tikinčiųjų namus.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Tūkstančiai kalėdaičių
Pasak Šv. Jurgio parapijos klebono Egidijaus Venckaus, kalėdaičių dalijimosi per Kūčių vakarienę tradicija yra atėjusi iš Lenkijos. Europoje šios tradicijos laikomasi tik Lietuvoje ir Lenkijoje.
Tradiciškai kepti kalėdaičius pradedama rudenį. Anksčiau šio darbo imdavosi vienuolės ir zakristijonai.
Pasak E. Venckaus, šiais laikais kalėdaičiai jau retoje klebonijoje bekepami. Į bažnyčias jie dažniausiai atkeliauja iš Vilkaviškio ir Panevėžio vienuolynų ar, bėdai prispyrus, iš Lenkijos. Vakar šv. Jurgio bažnyčioje kalėdaičiai baiginėjosi, tad buvo laukiama naujos siuntos iš Panevėžio vienuolyno.
Prieš šventes šioje parapijoje išdalijama apie 8— 10 tūkstančių kalėdaičių. Kairių ir Kurų parapijų klebonas Saulius Matulis sako, jog jo parapijos — mažesnės, čia užtenka 1,5— 2 tūkstančių Kūčių stalo simbolių.
Kantrus ir kruopštus darbas
E. Venckus prisimena, kaip kalėdaičiai būdavo kepami Kelmėje, kai jis dar dirbo klieriku.
Iš vandens ir aukščiausios rūšies kvietinių miltų sumaišyta masė liejama į keturkampį keptuvą. Senoviniai keptuvai yra įvairių tipų — juose telpa nuo vieno iki kelių kalėdaičių. Naujieji gaminami didesni.
Keptuvo paviršiuje yra įspausti paveikslėliai su šventosios šeimos, eucharistiniais simboliais, kurie atsispaudžia kalėdaityje.
Kalėdaitis kepa 2— 3 minutes. Išėmus iš keptuvo, jį reikia atsargiai apkarpyti, nes šis simbolis — labai trapus.
„Reikia itin daug kantraus, kruopštaus darbo. Įsivaizduokite, kiek laiko trunka iškepti kad ir 10 tūkstančių kalėdaičių! Be to, reikia meistriškų įgūdžių. Bet kalėdaitis yra kuklumo ženklas, ir daugžodžiauti apie jį netinka. Jis yra geras ir nuoširdus savyje: pasiimi į rankas ir žinai, kad laužysi bei dalinsiesi juo per Kūčių vakarienę“, — sako E. Venckus.
Kalėdaičiai keliauja ir į užsienį
Kalėdaičiai šventinami pirmąjį Advento sekmadienį. Baigiantis pamaldoms, kunigas pakviečia visus melstis ir pašventina kalėdaičius, kurie keliaus į tikinčiųjų namus.
Dvasininkai mato naują tendenciją — kalėdaičių skubama įsigyti anksčiau, nes jie siunčiami tautiečiams, gyvenantiems užsienyje. Skuba mamos, močiutės, norėdamos, kad ir per atstumą būtų išsaugota pasidalijimo kalėdaičiu simbolika su brangiausiais žmonėmis.
Bet būna, kad užmaršuoliai atbėga ir Kūčių vakarą. Net ant dviračio užšokę atrieda: „Susėdom prie Kūčių stalo, o kalėdaičių nėra!“
„Dalijimasis kalėdaičiu yra šilumos, meilės, šviesos linkėjimas. Pasidaliname simbolizuodami, kad Viešpats yra tarp mūsų. Kai šeimoje susilaukiama kūdikio, ateina pasveikinti draugai, artimieji. Per šv. Kalėdas irgi sulaukiame ypatingo įvykio: tik dovana yra ne materiali, o pasidalijimas ir palinkėjimas“, — sako S. Matulis.
SIMBOLIKA: Keptuve būna įspausti eucharistiniai, švenčiausios šeimos simboliai, kurie atsispaudžia kalėdaityje.
KEPTUVAS: Senuosiuose keptuvuose tetilpdavo vienas kalėdaitis.
KIEKIS: Kūčių išvakarėse bažnyčios buvo apsirūpinusios kalėdaičiais. Tūkstančiai jų iškeliauja į tinkinčiųjų namus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
