Naujausios
IŠ „ŠIAULIŲ KRAŠTO" ARCHYVO 1990–2015
Kruvinais keliais už žmogaus orumą
Vladas VERTELIS
Emilija per kaimą ėjo klūpomis. Jos keliai buvo kruvini, nusilupo kojų nagai, nuo šliaužimo suplyšo kelnės. Iš paskos ėjo jos kaimynas ir liepė kartoti: „Aš – vagis.“
Moteris pavogė, išvirė ir suvalgė kaimyno kalakutą. Taip pradėta 2001-ųjų lapkričio mėnesio publikacija „Kruvinais keliais per kaimą“ apie žmogaus orumo paniekinimą Pakruojo rajono Šukionių kaime. Ši publikacija tada sukėlė atsiliepimų laviną, todėl ji – viena iš įsimintiniausių „Šiaulių krašto“ publikacijų. Redakcija, užėmusi ryškią humanistinę poziciją, liko mažumoje.
Sąmoningai eita prieš srovę, nes pasroviui – silpnųjų kelias. Buvome mažumoje, bet – laimėjome.
2001-aisiais papasakota istorija aktuali ir šiandien.
Egzekucija
Emilija neseniai buvo grįžusi iš kalėjimo, kur už vagystę nuteista praleido metus. Sakė, jog ją nervino kaimyno kalakutai. Vieną dieną šiek tiek išgėrusi paleido pliauską ir vieną paukštį užmušė. Pasiėmė ir išsivirė. Po kelių dienų į jos namus įsiveržęs kaimynas, diktas ūkininkas, ištempė moterį į gatvę ir privertė eiti keliais per kaimą.
Prie kiekvieno kiemo turėjo stabtelėti ir kartoti: „Aš vagis.“ Taip apie kilometrą. Prie kaimo stovėję vyrai prikalbėjo ūkininką paleisti moterį.
„Keliais nuvarė iki garažų. Buvo daug žmonių susirinkę. Visi žiūrėjo. Iš garažo keliais turėjau šliaužti iki geležinkelio pervažos (kaimo pakraščio). Nuo pervažos – iki valgyklos. Aš prašiau, kad paleistų, sakiau – nebeišlaikysiu, griūsiu, o jis – vis tiek savo. Išsivedė basą, nespėjau apsiauti. Kai ėjau namo, matėsi, kur mano šliaužta. Buvo kruvinas asfaltas. Ant kelių ir kojų pirštų – baisios žaizdos“, – žurnalistei Janinai Vansauskienei pasakojo Emilija.
Ūkininkas redakcijai paaiškino: „Kol aš ten gyvensiu, noriu, kad būtų tvarka. Ji ir bus... Negi muši. Žinot, kitos kaimo moterys sakė: tu ją nuogą paleisk per kaimą. Ką aš ten... Darbo diena buvo, žmonės matė ir, matot, ką sakė.“
Paklaustas, ar jaučiasi padaręs nusikaltimą ir už savavaldžiavimą ir žmogaus išniekinimą gali atsidurti teisiamųjų suole, egzekutorius padėjo telefono ragelį.
Vertybių kova
Spausdindami straipsnį tikėjomės įvairių atsiliepimų: smerkiančių savavaliavimą, linčo teismus, žmonių niekinimą ir tam pritariančių. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad daugelis smerkė redakciją, atseit užtariančią vagilę, bet – ne egzekutorių.
„Aš tikrai esu už linčo teismą. Esu už tai, kaip kadaise buvo Švedijoje – kad kentėtų mažiukas vagies pirščiukas. Per sąnarį amputuodavo pirštelį, ir vagišius visuomenei jau matomas, aišku, kad su tokiu reikia elgtis atsargiai“, – pareiškė vieno miestelio seniūnas.
Pirmosiomis dienomis absoliuti dauguma pritarė ūkininko egzekutoriaus veiksmams.
Praėjus pirmajam įkarščiui, atsirado ir priešingų vertinimų. Į diskusiją įsitraukęs Šiaulių rajono Bubių policijos nuovados vyresnysis inspektorius Dainius Popovas rašė: „Paklauskime linčo šalininkų: ar jie sutiktų pabūti nekaltai linčiuojamo vietoje? Aš – ne.“
Paskaičiuota, kad 60 procentų kokia nors forma pareiškusių nuomonę skaitytojų pritarė linčo teismui, 40 – smerkė.
Tai reiškė, kad tik mažuma pritarė redakcijos pozicijai. Nemažai skaitytojų žadėjo nebeskaityti tokio laikraščio, kai kurie net reikalavo grąžinti pinigus už prenumeratą.
Redakcija spausdino abiejų pusių atsiliepimus, klausė visuomenės autoritetų nuomonės. Užvirė vertybių kova. Aiškėjo, kad žmonės, pasisakydami už, išreiškia ir savo nepasitenkinimą teisėtvarka, tuo, kad kaimas paliekamas likimo valiai, vis labiau užmirštamas įvairių valdžių. Jautėsi žmonių pasimetimas ir neviltis.
„Ar kas nors iš tų stipriųjų ir teisiųjų žmonių pastatė save į jos vietą? Tegu pabūna joje nors minutę. Paklumpa ir keliais nueina bent iki artimiausio kaimyno vartų. Tada gal supras, kad ne tokie jau jie buvo teisūs, o toji moteriškė ne tokia jau beviltiškai puolusi“, – redakcijai rašė Kužių (Šiaulių r.) klebonas Povilas Šliauteris.
Nuskambėjo per Lietuvą
Ši tema pasirodė nauja ir šalies televizijos bei radijo laidų rengėjams.
LRT televizijos laidos „Prašau žodžio“ rengėjai kėlė supaprastintos temos klausimą „Kas vykdo šalyje teisingumą?“ ir pakvietė į studiją publikacijos autorę.
Pristatyti iki šiol žiniasklaidos nepastebėtą visuomenėje bręstančią teisėtvarkos problemą – savavališkus teismus kaime – žurnalistė atvyko su keletu laikraščio skaitytojų, galėjusių išsakyti savo ir kaimo žmonių nuomones.
Laidos svečias Vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius Julius Jasaitis laikėsi pozicijos, kad linčas neišspręs teisingumo problemos. Tačiau laidos vedėjo Rimvydo Paleckio suformuluota alternatyvi pozicija laimėjo ryškia laidos žiūrovų ir dalyvių balsų persvara.
Radijo stotis „Lietus“ diskusijų laidoje kėlė analogišką klausimą ir, palaikydama ryšį su „Šiaulių krašto“ Pakruojo redakcija, kvietė savo klausytojus skambinti į laidą, išsakyti savo nuomonę.
Iš įvairiausių šalies kampelių skambinę žmonės palaikė „Šiaulių krašto“ skaitytojų viešai išsakytą nuostatą, jog teisėsauga šalyje pašlijusi, žmonės kaime priversti patys gintis nuo smulkių vagišių.
TV3 „Be tabu“ laidos žurnalistai nufilmavo nulinčiuotosios šukionietės pasakojimą.
Linčo teismo istorija Šukionių kaime nuskambėjo visoje Lietuvoje. Diskusija nuo žmogaus orumo pažeminimo peraugo į teisėtvarkos situaciją kaime, pilietiškumą.
Redakcija laikėsi nuomonės, kad savavaliautojas egzekutorius turi būti teisiamas, kad linčų teismai ir savavaldžiavimas išlaisvina tamsiąsias visuomenės jėgas.
Tai – ne tik nehumaniška, bet ir nusikalstama.
Tačiau ūkininkas liko nenubaustas. Kai policija ėmėsi klausinėti kaimo žmonių, ar matė keliais varomą moterį, niekas nepasakė "taip". Pats savavaliautojas policijai pareiškė esą kaltas, kad dėl vagystės nesikreipė į policiją, bet liepė moteriškei pačiai save nubausti.
Analogija?
Dabar apie... Ukrainą. Praėjusį rugpjūtį separatistai Donecko centrine gatve varė už nugarų surištomis rankomis apie šimtą ukrainiečių karių belaisvių, o įniršusi minia į juos svaidė akmenis, petardas ir pomidorus.
Po to pravažiavo gatvių laistymo mašinos ir nuplovė asfaltą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
