Krizius ir Krizė

Pastabėlės

Feliksas GRUNSKIS

Krizius ir Krizė

Ko širdys nerimsta krūtinėse

Premjeras Andrius Kubilius Seime gražiai pristatė Permainų vyriausybės programą. Mes vieningi ir drąsūs, ne tokie kaip ankstesni, todėl visas bėdas įveiksime. Mes suformavome Permainų koaliciją dėl permainų valstybėje, o ne dėl postų dalybų. Mes valstybės finansus subalansuosime, užsienyje šviežių investicijų suieškosime. Neužsidarysime kabinetuose, pradėsime gerbti savo piliečius, sutarimo ieškosime plačioje visuomenėje... Ir taip toliau, ir panašiai. Jiems širdys krūtinėse trankosi ryžtingai, o mums — baimingai.

Kiekvieniems savi keliai

Valdžios žmonės permainų imasi pasididinę sau atlyginimus. Kitaip ir būti negali, nes ministrų ir parlamentarų laukia neregėto dydžio darbai. Klūpančią valstybę ant kojų pastatyti! O kokia misija šiame kelyje laukia plačiosios visuomenės? Kuo galėsime, tuo prisidėsime. Mokėsime VIENĄ papildomą pridėtinės vertės mokesčio procentėlį, kuriam davė KRIZĖS vardą. Po tokio pakrikštijimo gal lietuviai ir sunkmečiu gimusiems vaikams duos Kriziaus ar Krizės vardus? Kai įveiksime sunkumus, krizę prisiminę, gardžiai pakrizensime?

Rezervų dar turime

Kai kas abejoja, ar naujajai valdžiai pavyks suvaldyti krizę. Savitu keliu, kitaip nei Europos senbuvėms einant, nesuklupti. Vokiečiai, prancūzai, anglai mažina mokesčius, kad tautiečiai daugiau pirktų.

Mes gudresni. Ekonomistai suskaičiavo, kad vienas krizės mokesčių procentėlis kiekvieną mėnesį iš pirkėjų piniginių ištrauks ne mažiau kaip šimtą litų papildomų pinigėlių, kurie subyrės į valdišką skrynią. O gal mes pulsime mažiau pirkti ir nepateisinsime valdžios lūkesčių? Jie geriau žino, kad mes esame pajėgūs ir tam su džiaugsmu ruošiamės. Sako: žmonės iš bankų pasiima milijonus. Vadinas, turi kuo valstybę gelbėti, tik kaip įprasta lietuviui nuolatos dejuoja?

Ir verslas nepražus

Neturėtų dejuoti gamintojai. Viskas išsispręs, susireguliuos. Kas išliks permainų laikais, tas ilgai ir laimingai gyvens. Juk viskas gerėja. Pasitaisė pasaulinės naftos kainos, turėtų apsidžiaugti miestai ir kaimai. Todėl benzinui ir dyzelinui galima trinktelėti žmoniškesnį akcizą, kad tuščiai ratai nesisuktų?

Statistikai skelbia, kad bedarbių daugėja. Gali būti. Mat kontrabandininkams nebeapsimoka iš Rusijos ir Baltarusijos degalų ir cigarečių vežti. Traukiasi šešėlinė ekonomika, todėl darbo biržose atsiranda vis daugiau piliečių, norinčių dorai ir sąžiningai dirbti? Taip permainų vėjai, dar neįsibėgėję, giedrina Lietuvos padangę. Kas bus, kai jie papūs visa jėga? Dings iš Lietuvos žiema!