Naujausios
Kol Europos Sąjunga tūpčioja, Rusija eina toliau
Ukrainoje įtampa neslūgsta, o Europos Sąjungos sankcijos Rusijos nesustabdo: protestai Donecke, Luhanske ir Charkove, reikalaujama referendumų dėl prisijungimo prie Rusijos.
Europos Sąjunga išgyvena vieną didžiausių krizių savo užsienio politikoje, sako Arnoldas PRANCKEVIČIUS, Europos Parlamento pirmininko Martino Šulco patarėjas.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Kur pasuks pati Europa?
Su Arnoldu Pranckevičiumi susitikome Europos Parlamente (EP) Briuselyje, kai europarlamentarai pakavo lagaminus ir ruošėsi namo. Jų kadencija baigiasi tuo metu, kai Europa išgyvena vieną didžiausių krizių užsienio ir saugumo politikoje.
A. Pranckevičius susitikime su žurnalistais pripažino, kad naujųjų EP rinkimų gegužės mėnesį laukiama su tam tikra nežinomybės baime. Rinkimai bus savotiškas referendumas 28 valstybėse dėl Europos idėjos, dėl Europos integravimosi. Rinkėjai paklaus, ar Europos Sąjunga (ES) pakankamai padarė sprendžiant ekonominę-bankų krizę, ar ES efektyviai sprendė Krymo krizę.
Pastaruosius kelerius metus A. Pranckevičius kuravo EP pirmininko sudarytą misiją, kurios užduotis buvo pašalinti kliūtis Europos Sąjungos ir Ukrainos kelyje dėl asociacijos sutarties.
Derybinėje misijoje A. Pranckevičius turėjo 18 susitikimų, kuriuose dalyvavo buvęs Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius.
„Jis priminė vienišą žmogų, izoliuotą savo paties sistemoje, – sako A. Pranckevičius. – Į susitikimus jis ateidavo vienas, be ministrų. Niekuo nepasitikėjo. Tai – žmogus, kuris yra homo sovieticus ir homo perifericus kombinacija. Giliai sovietinis ir giliai provincialus žmogus iš Donecko srities, Donbaso.“
Didžiausia tragedija
EP pirmininko patarėjas mano, jog vidinė V. Janukovyčiaus baimė, nepasitikėjimas savimi buvo pagrindinė priežastis, kodėl pasidavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudimui, nors turėjo Ukrainos visuomenės palaikymą ir galėjo sutartį su ES pasirašyti. Spaudimą Rusija darė ir Moldovai, ir Gruzijai, bet jos pasirašė sutartis Vilniuje.
A. Pranckevičiaus nuomone, V. Janukovyčiaus baimė dėl savo gyvybės, dėl valdžios lėmė jo klaidas Maidane: pernai lapkričio 30-osios dienos bandymus „išvalyti“ aikštę, sausio 16-osios balsavimą dėl antidemokratinių įstatymų ir dramatišką vasario 19-ąją.
„Baimės jausmas ir nevisavertiškumo kompleksas privedė prie to, kad V. Janukovyčius tapo didžiausia tragedija Ukrainos istorijoje“, – sako EP pirmininko patarėjas.
Išsigando vienas žmogus
Derybose su Ukraina dalyvavęs A. Pranckevičius sako, kad tada, kai derybininkai priartėjo prie Julijos Tymošenko išlaisvinimo detalių, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo strategams tapo aišku, kad sutartis yra neišvengiama. Rusija ėmėsi veiksmų.
Įvyko V. Putino dvišaliai susitikimai su V. Janukovyčiumi spalį, lapkritį, sausį Maskvoje ir Odesoje. Anksčiau bent porą metų V. Putinas ignoravo V. Janukovyčių – su juo nesusitikdavo, atšaukdavo susitikimus paskutinę minutę. A. Pranckevičiaus žodžiais, jis elgėsi su V. Janukovyčiumi kaip su tarnu, kuris dažniausiai laukia už durų.
Rugpjūčio mėnesį prasidėjo prekybinės sankcijos prieš 70 kompanijų, kurios priklauso beveik visiems Ukrainos oligarchams. Tai buvo pirmas signalas V. Janukovyčiui, kad nebandytų pasirašyti sutarties su ES.
A. Pranckevičiaus žodžiais, tai Ukrainoje nieko neišgąsdino, atvirkščiai, mobilizavo visuomenę, oligarchai pasakė premjerui Mykolai Azarovui, kad palaiko strateginį tikslą – sutarties pasirašymą.
„Parlamentas, vietoje muštynių, pradėjo balsuoti už eurointegracinius procesus. Rugsėjo mėnesį buvo priimti penki labai svarbūs įstatymai dėl eurointegracijos. Buvome tuo metu Radoje ir negalėjome patikėti, kad Regionų partija balsuoja dėl Europos sąjungos, tačiau išsigando vienas žmogus – V. Janukovyčius“, – sako A. Pranckevičius.
Pandoros skrynia
Po Krymo aneksijos susvyravo tarptautinių teisės normų ir taisyklių sistema. Susirūpinusios net tokios šalys kaip Kinija. Jos prezidentas neseniai pirmą kartą lankėsi ES institucijose.
„Iš Kinijos vadovo jautėme nerimą dėl to, kad buvo pajudinti suvereniteto ir teritorinio integralumo pamatai, – pasakoja A. Pranckevičius. – Kinijai tai yra šventi dalykai, nes ji turi daug regionų, kurie gali sukelti įvairių neramumų.“
EP pirmininko patarėjas akcentuoja, jog Krymo krizė sudavė didžiulį smūgį judėjimui prieš branduolinę politiką: šiandien tarptautinei bendruomenei yra labai sunku įtikinti Iraną, Šiaurės Korėją ar bet kurią kitą šalį, kad verta pasitikėti Vakarų teikiamomis garantijomis ir taikiai atsisakyti branduolinio ginklo programų.
Budapešto memorandumas garantavo Ukrainai jos suverenitetą ir teritorinį integralumą mainais už branduolinio ginklo atsisakymą. Tuo metu tokias garantijas suteikė Rusija, JAV ir Didžioji Britanija. Bet viena iš to susitarimo signatarių jį labai grubiai pažeidė.
„Todėl tai yra baisus precendentas tarptautinei bendruomenei branduolinio nusiginklavimo kontekste. Kartu tai baisus precendentas sienų keitimo kontekste, tai gali atverti pavojingą Pandoros skrynią ne tik Europoje, bet ir kituose regionuose – Azijoje, Lotynų Amerikoje ir kitur“, – sako A. Pranckevičius.
Pagreitino Ukrainos integraciją
Nors Krymo aneksija padidino V. Putino populiarumą Rusijoje ir sukėlė didžiulį šios šalies piliečių entuziazmą, Rusija sugebėjo padaryti tai, ką pati bandė stabdyti – ji privertė mobilizuotis Europą ir Ameriką.
„Europa ir Amerika pirmą kartą pamiršo nesutarimus dėl žvalgybos skandalo, E. Snoudeno skandalo, dėl A. Merkel pokalbių pasiklausymo telefonu. Vienybė tarp JAV ir Europos yra didesnė negu buvo pastaruosius metus“, – teigia A. Pranckevičius.
Be to, V. Putino politika mobilizavo ir ES: diskusijos vyksta dėl gerokai didesnio postūmio energetikos bei saugumo politikoje.
Rusijos veiksmai pagreitino Ukrainos europinę integraciją: ES ir Ukraina pasirašė politinę asociacijos sutarties dalį ir planuoja pasirašyti prekybos sutarties dalį iš karto po gegužės rinkimų.
ES yra sutarusi skirti 11 milijardų eurų makroekonomikos paketo, yra pasiruošusi baigti bevizio režimo derybas iki šių metų pabaigos.
„Galbūt ukrainiečiai jau metų pabaigoje Europoje keliaus be vizų. Žinant ES apsukas, tai yra kosminis greitis“, – sako EP pirmininko patarėjas.
Ar Europa nepramiegojo?
A. Pranckevičius pripažįsta, kad kritika, jog ES reakcija dėl Rusijos veiksmų buvo per lėta ir per silpna, yra teisinga.
ES valstybių pozicijos pirminiame taške buvo labai skirtingos: nuo pietinių valstybių, kurios nenorėjo imtis jokio aktyvesnio vaidmens iki labai rezervuotų Vokietijos ir Prancūzijos pozicijų, ar labai aktyvių Lenkijos ir Baltijos šalių pozicijų. Šiandien tos pozicijos yra gerokai suartėjusios. A. Pranckevičiaus nuomone, tai – didžiulis pasiekimas.
Ar iki šiol pritaikytos ES sankcijos Rusijai yra paveikios?
„Nebūkime naivūs – šios sankcijos nepaveiks paties V. Putino, – įsitikinęs A. Pranckevičius. – Jeigu jis manys, kad ta kaina, kurią jis moka, yra mažesnė negu nauda, kurią jis gauna, jis tikrai nesustos.“
A. Pranckevičiaus nuomone, kol kas nauda V. Putinui yra daug didesnė. Tai ne tik Krymo aneksija.
V. Putino tikslas yra parodyti, kad Maidanas buvo didžiulė istorinė klaida, kad tai nepasikartotų kitame regione.
Kitas tikslas, kuris matyti iš Kremliaus pasisakymų, yra V. Putino siekis mobilizuoti Rusijos visuomenę. Savo didžiąja strategija jis laiko Rusijos pasaulio suvienijimo strategiją. Jis kalba apie rusiškai kalbančio pasaulio vienijimąsi.
„Tai labai pavojingai skambantys žodžiai, kuriuos mes esame girdėję istorijoje iš kitų lyderių lūpų, – sako A. Pranckevičius. – Jeigu analizuotumėte V. Putino kalbas, interviu per pastaruosius dvejus trejus metus, jos pasižymi nacionalistinėmis, šovinistinėmis idėjomis. Jis bando priešpastatyti savim pasitikinčią, stiprių vertybių, ortodoksinę Rusiją prieš dekadanso Europą, kuri išgyvena didžiulę moralinę krizę.“
Ar ginklas užtaisytas?
ES rengia trečią sankcijų paketą Rusijai, nors jo taikyti kol kas neketinama, esą „dar ne laikas ekonominėms sankcijoms“.
Trečiajame pakete – tikslinės ekonominės, prekybinės sankcijos, nukreiptos prieš strategines Rusijos įmones, ypač energetikos srityje, gali būti ir ginklų embargas. Šios sankcijos turėtų įtakos ir pačiai ES.
A. Pranckevičiaus žodžiais, jeigu Rusija toliau eskaluos situaciją, pavyzdžiui, įsiverždama į Rytų Ukrainą arba pakartodama panašias provokacijas Padnestrėje, trečiasis sankcijų paketas pradėtų galioti.
„Tai – ginklas, padėtas ant stalo, kad gerai matytųsi ir būtų aišku, jog jis gali būti panaudotas. Iššauti turi laiku ir tik kartą“, – sakė A. Pranckevičius.
Autorės nuotr.
TIKSLAI: Pasak Europos Parlamento pirmininko patarėjo užsienio klausimais Arnoldo Pranckevičiaus, Rusijos prezidentas V. Putinas savo žingsniais siekia diskredituoti NATO ir ES: parodyti neva NATO impotenciją reaguojant į konfliktus, o ES sumenkinti iki ekonominio projekto lygio.
