Naujausios
SAVAITĖS DISKUSIJA
Kokias šventes norime švęsti?
Tęsiame diskusiją apie šventes. Šį kartą kviečiame pasvarstyti, ar apskritai mes mokame švęsti, ir kokios šventės mums artimiausios. Ko reikia, kad šventė būtų tikra, nesumeluota?
Švenčių kalendorių susikurkime patys
Mintimis apie šventes dalijasi etnologė, tautosakininkė, Socialinės komunikacijos instituto asistentė Gražina KADŽYTĖ:
— Kas yra šventės? Ar mokame jas švęsti?
— Apskritai, šventės pas mus — arba užstalė, arba daržų sodinimas. Ir tai svarbiausia mūsų bėda. Šventes reikia pasirinkti, o ne kalendorius braukyti.
Reikia susikurti savo šventės sampratą. Ir nebūtinai toji šventė turi būti visuotinė. Tai gali būti grupės žmonių šventė. Tegu jie švenčia, ir nebūtina šaukti, kad su jais turi švęsti visa Lietuva.
— Kokias šventes lietuviai moka švęsti?
— Dažnai to klausinėju studentų. Žinome, kaip reikia švęsti tris šventes: Kūčias — Kalėdas, Velykas ir Vėlines. Visi išmano šių švenčių tradicijas, jas pavyko išsaugoti ir ateizmo laikais.
Svarbiausias kiekvienos šventės atributas — apeiga, ritualas. Minėtų švenčių apeigos išliko: kalėdaičiai, margučių dažymas, žvakelių ant kapų degimas ir taip toliau. O po šių ritualų ne nuodėmė ir už stalo susėsti, su mielais žmonėmis pasilinksminti.
— Ką galėtumėte pasakyti apie valstybinių švenčių šventimą?
— Ritualus turi ir šios šventės, bet ar mums jie svarbūs, ar mes tikri piliečiai? Kai ritualus atlieka kokie nors viršininkai, nes tai jiems privalu, tai jau ne piliečio pozicija, o tik formalumas, pareigos atlikimas. Daug kas neina į tokias šventes, nes ten nykybė.
— Neseniai išsikovojome Jonines, ar jos prigijo?
— Joninės — jaunimo šventė. Jeigu jaunimas Jonines paims į savo rankas, prikels jas, bus graži šventė, nors gal Latvijos ir nepavysime. Bet Joninės buvo atgaivintos valstybiškai, prie jų tuojau „prisiklijavo“ verslininkai su alumis, vyresni žmonės.
Viską daryti turėtų jaunimas. Tačiau pas mus viena ranka leidžiama, o kita draudžiama. Laužų negalima, tai to, tai ano negalima — o kas tada galima? Kokios šventės ar atlaidai be kermošiaus? Bet pamėgink jį surengti, tuojau visokie inspektoriai prisistatys leidimų, mokesčių reikalauti. O kai kairė nežino, ką daro dešinė, tai tokios ir šventės.
Turiu pasakyti, kad jau išmokome švęsti Užgavėnes, nors kai kas sako, kad dėl tų blynų nuklydome į šoną. Bet Užgavėnes jau švenčia mokyklos, kai kurie kolektyvai, vyksta susibūrimai, ir tie blynai — nieko blogo.
Nerengsi šventės — neišmoksi. Reikia daryti ir mokytis iš klaidų. Mūsų karta — ką turi, tą turi ir mums pakaks. Bet jaunimui reikia augti, reikia susikurti savo švenčių kalendorių.
Kalbėjosi Petras BALČIŪNAS
BĖDA: Etnologė Gražina Kadžytė sako, kad didžiausia švenčių bėda — mūsų nesugebėjimas išsiropšti iš užstalės ar nuo lysvės.
IŠNAŠA
Ne kalendorius reikia braukyti, bet susikurti švenčių sampratą.
