Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Kas užmušė Romučio šunis?
Per akciją „Darom“ tvarkydami priemiesčio pušyną Kelmės girininkijos darbuotojai rado užmuštą šunį. Radinį užkasė atokesnėje vietoje. Netrukus paaiškėjo, jog šunelis priklausė netoli pušyno gyvenančiam Romučiui. Neįgalus vaikinas turėjo tris šunis. Dabar beliko vienas. Kaimynai įtaria, kad su gyvūnais susidorojo pas vaikiną lankęsis draugas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Į redakciją paskambino vienas Romučio kaimynų, gyvenančių toje pačioje gatvėje. Pasakojo neįtikėtiną istoriją.
Buvusiame Kelmės dvaro kumetyne gyvena moteris su neįgaliu sūnumi. Visi per trisdešimt perkopusį vaikiną vadina maloniniu Romučio vardu.
Jie su motina laikė tris šunelius. Romutis juos pakaitomis vis vedžiodavo po pušyną.
Pastaruoju metu moteris paguldyta į ligoninę. Sūnus liko vienas namuose. Prie jo prisitaisė kažkoks dvimetrinis vyras.
Žmonės įtaria, kad jis galėjo neįgalų vaikiną išnaudoti ir prieš kelias savaites užmušti du Romučio šunis. Vieną radę akcijos „Darom“ dalyviai, o kitas paslėptas po egle.
„Jeigu taip gali elgtis su gyvūnais, netrukus žiauriai elgsis ir su žmonėmis. Mes bijome toje gatvėje gyventi“, – sakė į redakciją skambinęs kaimynas.
Kelmės girininkas Egidijus Želvys patvirtino, jog tvarkant pušyną tikrai rastas užmuštas rusvas šunelis. Antro akcijos „Darom“ dalyviai nerado.
Ką apie jo šunelių sunaikinimą mano pats Romutis? Kieme sutinkame tame pačiame name gyvenantį Romučio kaimyną.
Jis parodo, kur vaikinas gyvena. Girdėjęs, kad kažkas užmušė kaimyno šunis. Bet savo akimis žiauraus elgesio nematęs.
Romutis pabeldus atkabina duris. Jis vienas. Draugo nebėra. Jau kuris laikas nesirodo. Nuo tos dienos, kai buvo užmušti šunys.
„Aš tai nežiaurus. Miške vabaliukai kartais įkyri. Bet negaliu jų užmušti, – aiškina Romutis. – Nemačiau, nežinau, kur dingo mano šuniukai ir kas juos užmušė. Nebuvau namuose. Draugą buvau palikęs. Grįžęs neradau nei jo, nei šuniukų. Nuo to laiko nesirodo.“
Romutis žino ir draugo vardą, ir pavardę. Žino, kad gyvena Kražių seniūnijoje. Bet nėra tikras, kad būtent jis taip žiauriai pasielgė su gyvūnais.
„Ai, žmonės visko prišneka,“ – vis kartoja, bet neneigia, jog draugas ant baltojo šuns pykdavęs, nes tas šiepdavo prieš jį dantis, lodavo.
Gali būti, kad Romutis draugo prisibijo. Dabar neįgaliu vaikinu, pasak jo paties, pasirūpina dėdė. Iš kaimo atveža jam valgyti. Gal netrukus sugrįš ir mama?
Ką tik grįžo iš kalėjimo
Apie minimą draugą teiraujamės bendruomenės pirmininko. Šis tvirtina, jog tas žmogus neseniai grįžo iš kalėjimo. Sėdėjo pusantrų metų. Keistas žmogus. Vis įsivelia į kokius nors nusikaltimus.
„Ūgiu aukštas, stambus, bajavas vyras, – sako bendruomenės pirmininkas. – Bet protelio – minimalaus. Įsilaužė į parduotuvę dėl kelių butelių alaus. Iš medicinos punkto pavogė kelis pakelius tablečių. Kaimynai džiaugėsi, kai jis buvo toje savo „sanatorijoje“. Sakė: „dabar ramybė.“
Gal policija susidomės šiuo įvykiu?
Autorės nuotr.
ŠUNELIS: Romučiui dabar beliko vienas šuo – Taksiukas.
