Naujausios
SAVAITĖS DISKUSIJA
Kaip taupyti ir pasiruošti žiemos sunkmečiui?
Iš visų pusių tik ir girdėti — tikro sunkmečio sulauksime žiemą. Prasidės šildymo sezonas, po Naujųjų brangs elektra gal iki pusės lito už kilovatvalandę. O atlyginimai, pensijos, išmokos, pašalpos bus mažinamos.
Tokia nuolat kartojama informacija daugeliui kelia stresą, varo žmones į neviltį. Bet juk reikia ieškoti kokios nors išeities, nepasiduoti ir mėginti jau dabar dar sunkesnius laikus pasitikti bent šiek tiek pasiruošusiems.
Kaip tai daryti ir padaryti? Prašome specialistų patarimo, skaitytojus kviečiame diskutuoti ir dalintis savo patirtimi.
Išmintingiausia — pasirūpinti pačiam savimi
Julita VARANAUSKIENĖ, SEB banko Šeimos finansų ekspertė:
Susitraukimo etapas
Kelerius metus trukęs ekonomikos augimo etapas praėjusių metų pabaigoje baigėsi ir prasidėjo naujas — nebe toks malonus — ūkio susitraukimo etapas. Tai reiškia, kad mažėja turto vertė (pavyzdžiui, krenta iki tol kilusios nekilnojamojo turto kainos), mažėja perkamoji galia, nes pajamos mažėja greičiau negu spėja kristi kainos, o kai kurių prekių ir paslaugų kainos didėja. Lengvai gauti pinigų, kitaip tariant, pasiskolinti, nebegalima.
Mažėja valstybės galimybės užtikrinti anksčiau įprastas socialines garantijas, nes, mažiau surinkdama mokesčių, valstybė turi mažiau paskirstytinų pinigų, todėl išmintingiausia pačiam savimi pasirūpinti. Tačiau, sumažėjus pajamoms, tai padayti yra kur kas sunkiau, negu, pavyzdžiui, prieš metus ar dvejus.
Peržiūrėti savo išlaidas
Kaip prisitaikyti prie pasikeitusių galimybių ir sąlygų? Pinigų yra tiek, kiek yra. Kaip padaryti, kad jų būtų daugiau, ypač sunkmečiu, — tokio recepto nežinau.
Todėl realiausia rekomendacija būtų peržiūrėti savo dabartines išlaidas ir jas derinti prie pajamų taip, kad užtektų, o gal ir atsirastų ką pataupyti dar sunkesniems laikams.
Vartotojų elgesio modeliai
Juk laukiama, kad atsigauti pradėsime galbūt kitų metų pabaigoje. Taip jau daugelis ir daro. Ir ne tik Lietuvoje. Tarptautinius tyrimus atliekančios organizacijos pastebi, kad vartotojų elgesys keičiasi.
Vieni apskritai atsisako bet kokių ne pirmo būtinumo prekių, kiti taupo pirmo būtinumo prekių sąskaita, kad truks plyš išlaikytų tą patį klestinčio gyvenimo įvaizdį aplinkinių akyse. Treti stengiasi išlaikyti tokį patį gyvenimo būdą, tačiau ieško pigesnių pakaitalų (užuot pirkę prekes parduotuvėse, perka turguose ar internetu, brangesnius produktus pakeičia pigesniais ir panašiai).
Kaip anksčiau buvo poreikis sudaryti kuo didesnį prabangos įspūdį, tai dabar didžiuojamasi gebėjimu ar galimybe sutaupyti, išleisti mažiau pinigų.
Nesibodima ir nesidrovima dalintis daiktais. Pavyzdžiui, kelios šeimos įsigyja vieną brangesnį daiktą.
Kadangi šis, kaip ir visi kiti buvusieji ir dar būsimi sunkmečiai, yra tik dar vienas sunkmetis, tai, ieškant galimybių sumažinti savo išlaidas, verta prisiminti, kaip gyvenome anksčiau (ką pirkome, kur pirkome, kaip taupėme).
Pradėjome daugiau pirkti
Šalies gyventojų išlaidų statistika rodo, kad per penkerius metus pripratome vartoti daugiau. Netgi atmetus kainų kilimo įtaką, vartojimo apimtys padidėjo vidutiniškai trečdaliu.
Pavyzdžiui, batų per penkerius metus pradėjome pirkti beveik du kartus daugiau. Baldams, kitoms buities prekėms 2008 metais išleidome taip pat du kartus daugiau negu 2003 metais. Pusantro karto daugiau išleidome alkoholiui ir kavinėms bei restoranams, palyginti su tuo, kas buvo prieš penkerius metus.
Pasilyginkime su kaimynais
Kitas būdas — pasilyginti su kaimynais. Anksčiau lygindavomės su tais, kurie gyveno geriau už mus. Dabar reikėtų pasižiūrėti į tuos, kurie sugeba išsiversti su pajamomis, mažesnėmis už mūsų.
Ko gero, jie pasidalintų savo patirtimi, kur perka, už kiek perka, pasidalintų ir buitiniais patarimais, pavyzdžiui, kaip ruošia maistą. Aišku, kai stengiesi sutaupyti, turi atsisakyti dalies įprastinio patogumo.
Jei bandytume lyginti vidutines lietuvio išlaidas su vidutinėmis lenko išlaidomis, pamatytume, kad, gaudami panašias pajamas, mes daugiau išleidžiame alkoholiui, drabužiams, avalynei, transportui.
Tai yra tokios prekės ir paslaugos, kurių pirkimo apimtis galime riboti patys. Skirtingai negu, pavyzdžiui, išlaidas būstui išlaikyti kurių didžiąją dalį bent jau žiemą sudaro išlaidos šildymui. Deja, čia sutaupyti artimiausiu metu greičiausiai nepavyks. Savivaldybės viena po kitos suskubo pranešti, kad šiluma ateinantį sezoną, jei ir gali, atpigs dėl energijos išteklių (dujų) kainos, bet, atšaukus PVM lengvatas, šiluma dar labiau pabrangs.
Būsto išlaikymo sąskaitas būtų galima šiek tiek sumažinti, jei investuotume į energiją taupančias priemones, tačiau užtruktų, kol ta investicija atsipirktų. Jeigu ir ieškoti, ką galime sutaupyti, pradėti reikėtų nuo tokių išlaidų, kurias kontoliuoti galime patys.
Parengė Petras BALČIŪNAS
PATARIMAS: Julita Varanauskienė, SEB banko Šeimos finansų ekspertė, pataria pradėti taupyti nuo tokių išlaidų, kurias galime kontoliuoti patys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
