Kaip rinkėjai dorus ir skaidrius politikus į nuodėmes pastūmėj

Kaip rinkėjai dorus ir skaidrius politikus į nuodėmes pastūmėj

Kaip rin­kė­jai do­rus ir skaid­rius po­li­ti­kus į nuo­dė­mes pa­stū­mėj

Fe­lik­sas GRUNS­KIS

Li­be­ra­lų są­jū­džiui – juo­dos die­nos. Mat dau­gė­ja įta­ri­mų, kad šios po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos fi­nan­sai – juo­di. Per­ša­si min­tis, kad ir ki­tų par­ti­jų fi­nan­sai nė­ra šven­ti.

Li­be­ra­lų są­jū­dis pa­kri­ko?

Praė­ju­sią sa­vai­tę Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) pra­ne­šė nu­sta­čiu­si, kad Li­be­ra­lų są­jū­dis šiurkš­čiai pa­žei­dė įsta­ty­mą. Mat per 2016 me­tų Sei­mo rin­ki­mus Li­be­ra­lų są­jū­dis, pa­žeis­da­mas įsta­ty­mą, ga­vo ne­pi­ni­gi­nę au­ką iš ju­ri­di­nio as­mens – bu­vu­sio par­ti­jos na­rio Ša­rū­no Gus­tai­nio įsteig­to Tai­ko­mo­sios po­li­ti­kos ins­ti­tu­to mo­ky­mus. Ta­čiau dar iki VRK prii­mant to­kį spren­di­mą iš pa­rei­gų Li­be­ra­lų są­jū­dy­je pa­si­trau­kė trys par­ti­jos va­do Re­mi­gi­jaus Ši­ma­šiaus pa­va­duo­to­jai: eu­ro­par­la­men­ta­ras Pet­ras Aušt­re­vi­čius, Sei­mo na­rys Vi­ta­li­jus Gai­lius bei Mar­ci­jo­nas Ur­mo­nas. Ne­te­kęs pa­va­duo­to­jų ir iš­gir­dęs VRK spren­di­mą, iš Li­be­ra­lų są­jū­džio va­do pa­rei­gų pra­ne­šė pa­si­trau­kian­tis ir Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius.

Tad par­ti­ja li­ko be gal­vos. Kas ga­li ją iš­gel­bė­ti? Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­rė Ai­nė Ra­mo­nai­tė ži­niask­lai­dai sa­kė, kad Li­be­ra­lų są­jū­dį ga­lė­tų iš­gel­bė­ti nau­jas stip­rus ly­de­ris. Pro­fe­so­rė BNS nau­jie­nų agen­tū­rai sa­kė: „Ly­de­ris rei­ka­lin­ges­nis ne tiek išo­rė­je, kiek vi­du­je, nes išo­rės, rin­kė­jų aky­se, par­ti­ja ne­si­sie­ja su vie­nu žmo­gu­mi la­bai ryš­kiai. Tai nė­ra vie­no ly­de­rio par­ti­ja, tad šiuo at­ve­ju jiems tai gal ir į nau­dą, jie ga­li tu­rė­ti at­vi­ras ran­kas kaž­ką keis­ti, bet aki­vaiz­du, kad vi­du­je rei­kia ly­de­rio“. Pa­sak po­nios Ra­mo­nai­tės, šiuo me­tu Li­be­ra­lų są­jū­dis at­ro­do pa­kri­kęs ir dar ne­ži­no, kaip rea­guo­ti į pa­sta­ruo­ju me­tu be­si­tę­sian­čius sun­ku­mus.

Kur gau­ti va­dą?

Rei­kia nau­jo va­do? Iš kur jį gau­ti? Kaip įsi­ti­kin­ti, kad vie­no ar ki­to žmo­gaus kal­bos ne­si­ski­ria nuo dar­bų? Juk skaid­ru­mą bei są­ži­nin­gu­mą dek­la­ra­vo ir bu­vęs Li­be­ra­lų są­jū­džio va­das Eli­gi­jus Ma­siu­lis, kol jo su 106 tūks­tan­čių eu­rų ky­šiu tei­sė­sau­ga ne­pa­ga­vo.

Vie­nas ryš­kes­nių Li­be­ra­lų są­jū­dy­je – par­ti­jos pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas, Sei­mo na­rys Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. „Va­ka­ro ži­nių“ dien­raš­tis po­no Gent­vi­lo klau­sė: kaip jis jau­čia­si bū­da­mas vie­nu iš par­ti­jos, įta­ria­mos ko­rup­ci­ja, va­dų? Po­nas Gent­vi­las at­sa­kė: „Šlykš­čiai. Ne­gi sa­ky­siu, kad džiau­giuo­si? Ma­nau, kad STT ir pro­ku­ro­rai nu­spren­dė dėl vi­sa ko pa­teik­ti įta­ri­mus ir par­ti­jai, nes prie­šin­gu at­ve­ju gau­tų per ke­pu­rę iš vir­šaus. Taip aš ver­ti­nu si­tua­ci­ją – ne kaip są­moks­lo teo­ri­ją, ne nu­ro­dy­mą iš vir­šaus, bet kaip ap­si­sau­go­ji­mą nuo ga­li­mo ga­vi­mo per ke­pu­rę“.

Tad ga­li bū­ti, kad vi­sos bė­dos Li­be­ra­lų są­jū­džiui ki­lo dėl kaž­kie­no ke­pu­rės? O kaip rei­ka­lai ki­to­se par­ti­jo­se? Tei­gia­ma, kad vi­sos par­ti­jos ren­gia pa­na­šius kaip Li­be­ra­lų są­jū­dis mo­ky­mus, tik kaž­ko­dėl nei tei­sė­sau­gai, nei VRK neužk­liū­na.

Vi­sos jos to­kios?

Ga­li bū­ti, kad ne tik Li­be­ra­lų są­jū­džio fi­nan­sai su dė­mė­mis. Nep­rik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­to sig­na­ta­ras Aud­rius But­ke­vi­čius „Va­ka­ro ži­nio­se“ svars­tė, kad vi­sa po­li­ti­nių par­ti­jų sis­te­ma yra ydin­ga, to­dėl jos ima ky­šius. „Per rin­ki­mus la­bai di­de­lė da­lis iš­lai­dų pa­den­gia­ma ky­ši­niais pi­ni­gais. Ta da­lis, ku­ri ma­to­ma ofi­cia­liai, tė­ra led­kal­nio vir­šū­nė, to­dėl bū­tų pro­tin­giau leis­ti ju­ri­di­niams as­me­nims rem­ti par­ti­jas“. Tik rė­mė­jai tu­ri bū­ti aiš­kūs. Jie tu­ri pa­sa­ky­ti, iš kur ima pi­ni­gų pa­ra­mai. Ži­no­tu­me, kas ką rė­mė, ar už pa­ra­mą neat­si­ly­gin­ta pa­lan­kiais įsta­ty­mais. Da­bar­ti­nė tvar­ka skriau­džia ma­žes­nes par­ti­jas, nes jos ne­gau­na vals­ty­bės do­ta­ci­jų. O be pi­ni­gų neį­ma­no­ma lai­mė­ti jo­kių rin­ki­mų. To­dėl vals­ty­bės re­mia­mos stam­bio­sios par­ti­jos nuo­lat lai­mi, o lai­mė­ju­sios ga­li į spe­cia­lią­sias tar­ny­bas su­so­din­ti sa­vo žmo­nes. Po­nas But­ke­vi­čius sa­kė, kad vals­ty­bės va­do­vai su­pran­ta, jog par­ti­jos ne­ga­li iš­si­lai­ky­ti iš ofi­cia­liai gau­na­mų pi­ni­gų: „Ži­no, kad vi­sos ima, ta­čiau pa­to­gu taip, nes jas, rei­ka­lui esant, ga­li­ma „pri­kirp­ti“.

Kal­čiau­si – rin­kė­jai

To­kie da­ly­kai: ky­šiai, ke­pu­rės, kir­pi­mai... Ir vis­kas dėl mū­sų! Rin­kė­jų! Tei­sy­bė: mus rei­kia su­gun­dy­ti, kad vie­niems ar ki­tiems su­teik­tu­me tei­sę vals­ty­bę val­dy­ti. Taip dėl tų gun­dy­mų do­rus ir skaid­rius po­li­ti­kus pri­ver­čia­me nuo­dė­mes da­ry­ti?