Naujausios
KOMENTARAS
Kai tautai sumokama kulkomis
Rita ŽADEIKYTĖ
Ukrainos žmonės stojo į kruviną karą su savo valdžia. Dėl milžiniškos valdžios korupcijos ir savivalės. Kai ukrainiečiai savo laiškuose redakcijai pasakojo apie šalį apraizgiusią korupcijos smaugvirvę, apie tai, kad valdžia ir oligarchai lobsta ir nesiskaito su tauta, o žmonės turtingoje gamtiniais ištekliais daugiamilijoninėje šalyje skursta gaudami vos keliasdešimt eurų pensijos ar šimto eurų atlyginimą, nori nenori sugretini tai su Lietuva. Jos valdžia ir jos skurdžiais. Jos oligarchais ir jos runkeliais.
Barikados Maidane atsirado tada, kai turto ir besąlygiškos įtakos apakinta Ukrainos valdžia įsakė sumušti kelis šimtus jaunuolių, daugiausia, studentų, kurie susirinko į taikų protestą prieš tai, kad jų prezidentas nepasirašė sutarties su Europos Sąjunga. Bet ne sutarties nepasirašymas įpylė žibalo į Ukrainos revoliuciją ar pilietinį karą, o būtent valdžios nesiskaitymas su žmonėmis.
Ir Ukrainoje pasipylė kulkos. Iš pradžių – guminės.
Lietuviai taip pat žino, kas yra guminės kulkos ir kaip jos žeidžia. Gal net labiau ne kūną. Lietuviai tai „paragavo“ 2009 metais sausio 16-ąją prie Lietuvos Seimo. Ir ilgai dar „spjaudė kraujais“ tampomi po teismus. O kad nebešokinėtų kaip varlė prieš dalgį, pasirūpino ir vandens patranka runkeliams atvėsinti.
Argi Lietuvoje mažai valdžios ir jos sūnelių vilų, pastatytų tikrai ne iš algos? Argi tik tiek veikėjų, kuriems STT uždėjo antrankius, savinasi biudžeto pinigus? Argi ne mūsų seimūnai ir valdininkėliai „susigrąžino“, o tiksliau – pasididino sau algas, kada norėjo ir kiek norėjo, prispjaudami tautai, ypač tai jos daliai, kuri uždirba biudžeto pinigus, bet sau atlyginimų pasikelti neturi iš ko, į kišenę?
Argi nesijaučia per daug visagalės partijos, mosuodamos tautos suteiktais mandatais? Juk iš esmės, net ir daugiausiai per rinkimus balsų surinkusią partiją išrenka vos kokie 10–15 procentų turinčių teisę rinkti valdžią žmonių. Rinkimuose dalyvauja vos 40–50 procentų teisę rinkti turinčių šalies piliečių, kurie savo balsus padalija 5 6 partijoms.
Ar labai toli mums būtų Ukrainos įvykiai, jeigu, tarkime, fiziškai stipriausioji tautos dalis nebūtų emigravusi?
Ačiū Dievui, kad Lietuva – ne Ukraina, nors nei korupcija, nei savivalė mūsų šalyje – nelabai ką mažesnė.
Mūsų revoliucija tapo parašų rinkimas dėl referendumo. Už referendumą, kuris siejamas su žemės išlaikymu šalies piliečių rankose, rašėsi daugybė žmonių, kurie neturi ir niekada neturės žemės. Nes ne žemės pardavimas užsieniečiams daugeliui rūpi, o pasakyti valdžiai, kad su tauta reikia tartis, įsiklausyti į žmonių balsą.
Vytautas Landsbergis, kuris, pasirodo, taip pat buvo pasirašęs kartu su runkeliais, išsigando, sukliko, kad buvo apgautas, ir užvakar atšaukė savo parašą dėl referendumo. Va tai tau! Pats Vytautas Landsbergis, dviejų kadencijų Europos Parlamento narys, profesorius, buvo apgautas kažkokio kaimo berno Pranciškaus Šliužo?!
Ne šiaip sau atšaukė, o ir kitiems pasiūlė atšaukti savo parašus.
O gal tai tiesiog referendumą dėl atominės primenantis propagandinis triukas, kai Algimantas Čekuolis kvietė nebalsuoti prieš atominę elektrinę. Prisimename – žmonių reakcija buvo atvirkštinė. Jie taip pat aname referendume balsavo net ne prieš atominę, o prieš valdžios spjūvius į tautą.
Štai vakar Lietuvos Prezidentė, o dabar jau oficiali kandidatė į prezidentus dar vienai kadencijai Dalia Grybauskaitė stačiai pribloškė pūsdama ne į elito, o į runkelių dūdą. Ji tvirtina, kad Lietuvos žemė turi priklausyti Lietuvos žmonėms. Netruksim pamatyti, ar tai tik rinkiminis – reklaminis triukas.
