Ką reiškia kvietimas „paragauti žolės“?

Ką reiš­kia kvie­ti­mas „pa­ra­gau­ti žo­lės“?

Šiau­lių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras pa­skel­bė Žo­li­nės šven­tės ren­gi­nių pro­gra­mą su šū­kiu „Pa­ra­gauk žo­lės!“. Kai ku­rie mies­tie­čiai klau­sia: ar kvie­ti­mas ne­ke­lia aso­cia­ci­jų su kvie­ti­mu „pa­ra­gau­ti“ ka­na­pių, kaip šū­kį su­pras vai­kai? Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Rū­ta Stan­ku­vie­nė sa­ko, kad kvie­čia „pa­ra­gau­ti žo­lės“ šven­tės „pla­čią­ja – me­ta­fo­ri­ne pra­sme“.

Lu­kas ALU­ZAS

lukas@skrastas.lt

– Ko­dėl į Žo­li­nę kvie­čia­te „pa­ra­gau­ti žo­lės“?

– Ruoš­da­mie­si Žo­li­nei gal­vo­jo­me įvai­rius šven­tės kon­cep­tus. Jau pa­ts šven­tės pa­va­di­ni­mas yra su­si­jęs su žo­džiu „žo­lė“, „žo­ly­nai“, „žo­lia­vi­mas“. Ne tik žo­džio se­man­ti­ka, bet ir pa­pro­ti­nė tra­di­ci­ja yra su­sie­ta su įvai­rių žo­lių, žo­ly­nų, au­ga­lų pa­nau­do­ji­mu, var­to­se­na.

Mes kvie­čia­me mies­tie­čius ir sve­čius da­ly­vau­ti vi­so­se mies­to erd­vė­se, ku­rio­se šven­čia­ma ši šven­tė: Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­de, Ža­liū­kių ma­lū­ni­nin­ko so­dy­bo­je. Kvie­čia­me ne tik rink­ti žo­ly­nus, bet ir ra­gau­ti ar­ba­tų iš žo­le­lių, įvai­rių pa­tie­ka­lų, ku­rie pa­ska­nin­ti Lie­tu­vo­je au­gan­čiais žo­ly­nais, kvie­čia­me at­si­neš­ti žo­lių puokš­čių, kad jas pa­šven­tin­tų ku­ni­gas.

Mū­sų pa­skelb­tas gra­žiau­sio „sek­re­to“ kon­kur­sas taip pat su­si­jęs su žo­lė­mis, žie­dais ir kū­ry­ba.

– Ir vis dėlto – ko­dėl pa­si­rink­tas toks šū­kis?

– Kvie­čia­me „pa­ra­gau­ti žo­lės“ šven­tės pla­čią­ja – me­ta­fo­ri­ne pra­sme: ska­nau­ti, uos­ti, lies­ti, žvelg­ti, klau­sy­ti ir vi­saip pa­jus­ti gam­tą, žo­ly­nus.

Ar kam nors ky­la klau­si­mų dėl bū­din­giau­sio šios die­nos pa­pro­čio – į baž­ny­čią ne­štis pa­šven­tin­ti įvai­rių žo­ly­nų, dar­že­lio gė­lių, dar­žo­vių?

Žo­lės, au­ga­lo, gė­lės „ra­ga­vi­mas“ ga­li­mas per tie­sio­gi­nį gam­tos pa­ju­ti­mą, šio­je šven­tė­je ga­li­mas ir bū­ti­nas per ikik­rikš­čio­niš­kos bei ka­ta­li­kiš­kos kul­tū­rų są­sa­jas, liau­diš­ko­jo pa­mal­du­mo pra­kti­kas.

– Kai ku­rie žmo­nės ma­no, kad „Pa­ra­gauk žo­lės!“ aso­ci­juo­ja­si su kvie­ti­mu pa­ra­gau­ti ka­na­pių.

– Jei­gu Žo­li­nės šven­tė kaž­kam aso­ci­juo­ja­si su ka­na­pė­mis, tai ką be­ra­šy­si, be­gal­vo­si ar be­da­ry­si – vis­kas su tuo bus su­si­ję.

O kaip jį su­vok­ti? At­sa­ky­čiau taip: per­skai­ty­ki­te, kas pa­ra­šy­ta vi­sa­me pla­ka­te. Pri­si­mi­nę vai­kys­tę, su­kur­ki­te su vai­ku ar anū­ku „sek­re­tą“, atei­ki­te į eks­kur­si­ją ir pa­ke­liau­kit ne po eg­zo­ti­nes ša­lis, o po sa­vą kraš­tą, ap­si­lan­ky­kit Bo­ta­ni­kos so­de ar Ža­liū­kių ma­lū­ni­nin­ko so­dy­bo­je, su­rin­kit sa­vo žo­lių puokš­tę ir at­neš­kit pa­šven­tin­ti.

Ta­da tik­rai su­pra­si­te, ką reiš­kia „pa­ra­gauk žo­lės“, „die­me­džiu žy­dė­siu“ ar „žvaigž­dė­mis ra­šy­siu mei­lės laiš­ką“.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Rū­ta Stan­ku­vie­nė: „Jei­gu Žo­li­nės šven­tė kaž­kam aso­ci­juo­ja­si su ka­na­pė­mis, tai ką be­ra­šy­si, be­gal­vo­si ar be­da­ry­si – vis­kas su tuo ir bus su­si­ję.“

Šiau­lių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras kvie­čia „pa­ra­gau­ti žo­lės“. Mies­tie­čiams tai skam­ba ne­vie­na­reikš­miš­kai.