Naujausios
JAUNIMO KODAS (Benas Gutkauskas)
Tęsiame atvirus pokalbius su jaunimu. Šį kartą į atvirumo testo klausimus atsako šiaulietis Benas GUTKAUSKAS, pasauliniame konkūrų reitinge tarp lietuvių raitelių užimantis pirmąją vietą:
1. Kokiais keliais žodžiais apibūdintum save?
— Esu bebaimis ekstremalas, be judėjimo reikalaujančio sporto neįsivaizduoju savo gyvenimo. Norėčiau šokti su parašiutu, prisirišęs guma nuo televizijos bokšto, važiuoti „Formulėje 1“. Šešerius metus esu važinėjęs kartingais, dabar vėl vieną nusipirkau, važiuosiu, nes mėgstu greitį.
2. Dėl ko tau gėda?
— Dėl paviršutiniškų dalykų, pavyzdžiui, gėda eiti aptemptomis jojimo kelnėmis (šypteli).
Kartą teko „Nacijų taurės“ varžybose atstovauti mūsų šaliai rinktinės sudėtyje. Pagal reikalavimus, visi turėjome vilkėti vienodais švarkais, žirgų “dėkučiai“ taip pat turėjo būti tos pačios spalvos. Visos komandos apsirengė vienodai, o mums Lietuva davė špygą, turbūt niekada daugiau nieko ir neduos. Organizatoriai grasino už reikalavimų nevykdymą federacijai skirti baudą. Kad to išvengtume, keitėmės švarkais, mat du rinktinės nariai buvo vieno jojimo klubo atstovai ir turėjo vienodus švarkus. Taip keturiese su dviem švarkais vienose varžybose ir sudalyvavome. Gėda.
3. Jeigu tau linktų gyventi tik viena diena, ką dabar darytum?
— Skubėčiau į Angliją, kiek žinau, ten dabar yra galimybė pavažiuoti „Formule 1“. Tikiu, kad spėčiau gauti šią adrenalino dozę (juokiasi). Jei tai nepavyktų, gal “Lamborghini“ išsinuomočiau. Bet kokiu atveju daryčiau kažką beprotiško ir greito.
4. Ką manai apie partnerių gyvenimą ne santuokoje?
— Gyvenimas kartu santuokoje ar ne santuokoje — tas pats, gal tik skyrybų atveju būna sunkesnė ar lengvesnė procedūra. Čia labai asmeniškas pasirinkimas. Mes su žmona norėjome susituokti, norėjome vienas kitą vadinti vyru ir žmona, tai ir susituokėme.
5. Ar esi „už“ ar “prieš“ eutanaziją?
— „Prieš“, kol rusena bent menkiausia viltis. Tikiu, kad būna stebuklų, aš tokio tikrai laukčiau, jei nelaimė ištiktų man artimą žmogų. Lieka bent galimybė pasėdėti šalia artimojo, palaikyti jo ranką.
6. Kaip vertini abortų draudimą?
— Esu griežtas abortų priešininkas. Man abortas prilygsta žmogžudystei. Gali svarstyti visaip: geriau abortas, nei vaikas badaus, augs nepasiturinčioje ar narkomanų šeimoje ir panašiai. Bet vis tiek manau, kad abortas — tai žudymas.
7. Ar mielai aukoji prašantiems paramos?
— Su malonumu, tik nekyla ranka aukoti girtuokliams. Apie tokius galvoju: „Eik dirbti ir užsidirbk“. Šiauliuose jau atskiriu “etatinius“ prašytojus, kurie pragyvena, nuolat prašinėdami pinigų iš praeivių, tokiems kartą-kitą davęs pinigų daugiau taip pat nebeduodu. Lengviausiai aukoju žmonėms, turintiems fizinę negalią. Negaila, tikiu, jei žmogui darai gera, tau grįš dvigubai.
8. Kas gali būti blogiau už ekonominę krizę?
— Nejaučiu tos krizės, todėl sunku atsakyti į šį klausimą. Nors... Truputį pamelavau... Sumažėjo varžybų, ypač Rusijoje, nes sumažėjo rėmėjų. Pasaulio taurės prizinis fondas — labai juokingas, varžybose tenka dalyvauti tik dėl taškų.
O šiaip ekonominis sunkmetis sureikšminamas, manau, nereikėtų prarasti optimizmo. Jei netektume tikėjimo, pultume į neviltį, tai būtų blogiau už krizę.
9. Radai 1000 litų, ką su jais darysi?
— Jei rasčiau piniginėje su dokumentais, kreipčiausi į policiją, o jei būtų vien pinigai, nieko ypatingo su jais nedaryčiau. Būtų dar pora nulių. Prieš varžybas valgyti prisipirkčiau, ypač, jei ruoščiausi važiuoti į varžybas Rusijoje, ten taip viskas neskanu. Duonos skonis, lyg staltiesę kramtytum.
10. Tu — darbdavys, ką priimtum — jauną ir perspektyvų ar vyresnį ir patyrusį darbuotoją?
— Jauną ir perspektyvų. Nenuvertinu vyresniųjų patirties, bet reikia suteikti progų jauniems žmonėms tobulėti. Pavyzdžiui, Estijoje varžybas organizuoja jauni žmonės, jie ne šiaip kliūtis nešioja, o dirba atsakingą darbą. Tas jaunatviškas entuziazmas, užsidegimas leidžia pasiekti puikių rezultatų.
11. Kas yra silpnoji lytis — vyras ar moteris?
— Žinoma, moteris. Užaugau tokioje šeimoje ir taip esu išmokęs, kad vyras turi išlaikyti šeimą ir privalo moteriai sudaryti sąlygas rūpintis vaikais, namais. Nekalbu apie kažkokią teisių nelygybę, abiejų teisės turi būti lygios, tikrai nedraudžiu žmonai dirbti ir neuždarau jos namuose. Na, bent kol nėra vaikų (juokiasi).
12. Užbaik sakinį: „Patriotas...“.
— Tai ne apie mane (liūdnai). Baigiu prarasti patriotiškumą. Lietuvoje kitų šakų sportininkai visiškai nėra remiami, matomas tik krepšinis. Dabar galima teisintis krize, tačiau ir anksčiau nerėmė. Nė vieno cento negaunu už tai, kad garsinu Lietuvą. Jei kažkas pasiūtų pakeisti pilietybę ir mainais pažadėtų geresnes finansines galimybes, atstovaujant kitai šaliai, nedvejodamas sutikčiau. Esu labai piktas šiuo klausimu. Investuoju savo ir tėvų pinigus, daug dirbu, turiu pasiekimų, o iš valstybės — nieko.
13. Ar eini išpažinties?
— Buvau vieną ar du kartus. Išsakiau daugiau nei turėjau, į ateitį, kad daugiau eiti nereikėtų (juokiasi). Prieš vestuves ėjau, nes močiutė įkalbėjo. O šiaip jokio palengvėjimo po išpažinties, kaip daugelis pasakoja, nepajutau. Gal todėl, kad nepasitikiu kunigais, jie rimtesnių nuodėmių turi, nei mes jiems išsakome. Manau, tikrai išpažinčiai nereikia eiti į bažnyčią, pas kunigą.
ENTUZIASTAS: Be judraus sporto raitelis Benas Gutkauskas neįsivaizduoja savo gyvenimo, tačiau atstovaudamas ir garsindamas Lietuvą įvairiose varžybose jaučia gėdą dėl nepritekliaus.
.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
