Naujausios
Komentaras
Įvaizdis vietoj vaizdo
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Teigiamo įvaizdžio kūrėjai, bandantys iš naujo nupiešti Šiaulių veidą, primena komunizmo statytojus. Anie skelbė šviesų rytojų: vos tik sukurs komunizmą, neliks susvetimėjimo visuomenėje, visi bus lygūs, bet „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“.
Dabartiniai įvaizdžio kūrėjai į blizgančius popierėlius vynioja įvaizdį su šūkiu „Šiauliai – Saulės miestas ant rubežiaus": mieste nubrėš Aukštaitijos–Žemaitijos sieną, pastatys simbolines arklio ir meškos skulptūras, virėjai maišys žemaitiškų ir aukštaitiškų valgių puodus. Ir visi turistai staiga patikės, kad Šiauliai tikrai yra pasienio zona tarp žemaičių ir aukštaičių.
Istorikai sumalė į miltus tokią legendą: Šiauliai – ne niekieno žemė, o centras, netgi karališkas. Tai kokį įvaizdį kuriame?
Gal reikėtų pasikviesti Saulėno ar Pylipuko autorius? Televizijos personažams tereikėjo kelis kartus prasisukti su „byta“ ekrane ir riboto intelekto „gezas“, klausiantis: „A girdž, gaidy?“ buvo lipdomas kiekvienam šiauliečiui.
Susikurti teigiamą įvaizdį – ne plastinę operaciją pasidaryti. Čia silikoninių kalnų neiškelsi ir botokso upių nepaleisi. Nors, Dievas žino, ką žmonija gali... Juk valdžios veikėjai buvo užsimoję net Lietuvos vardą pakeisti, kad angliškai geriau skambėtų.
Ar žinome, koks yra, pavyzdžiui, Rygos įvaizdis? Tikrai neprisiminiau nė vieno sukurto šūkio ar kažkokios deklaracijos apie Rygą. Aišku, jų rasčiau turistams skirtame tinklalapyje, bet ką jie pakeistų? Apie Rygą susidarome tokį įvaizdį, koks tas miestas yra.
Paryžius vadinamas meilės miestu ne dėl to, kad kažkas sukūrė mistinį jo įvaizdį ir visi tuo patikėjo.
Paryžiuje iš tiesų daug romantiškų vietų, atpažįstamų iš knygų, kino filmų, paveikslų, istorijos, net pats populiariausias bučinys pasaulyje vadinamas prancūzišku bučiniu.
Jeigu Šiauliuose ir aplinkui miestą būtų nutiesti šimtai kilometrų dviračių takų, dviratininkams įrengtos stovėjimo aikštelės, šviesoforai, trasos, dirbtų talentingi dviratininkų treneriai, užaugtų čempionai, tada nereikėtų šūkauti, kad Šiauliai – dviračių miestas. Jis tiesiog toks būtų ir visi tai matytų.
Miestai kuriami, puoselėjami, o visi lozungai, lipdukai, reklaminiai popieriukai yra tik išorė, butaforija.
Kai Pakruojis pasiskelbė humoro, alaus ir varnų sostine, jo gyventojai pravardžiuoti varnaėdais, o HAV sostinės kvapo nė nebuvo.
Kam tada rūpėjo teigiamas įvaizdis? Varninio įvaizdžio kūrėjai turėjo progą gauti pinigų ir tikėjosi jų dar daugiau.
Šiaulius padalijus į Žemaitiją ir Aukštaitiją irgi būtų melžiami pinigai įvairiems „įvaizdžio“ akcentams.
Jeigu miesto vadovams nepakanka nuovokos, žinių ar kultūros, galima pasiklausti visuomenės. Miestas – miestiečių, todėl pirmiausia jiems čia turi būti gera.
Kol įvaizdis kuriamas turistams, o vaizdas paliekamas gyventojams, sunku tikėtis, kad „grožio kirtis“ nepaliks randų.
citata: Šiaulius padalijus į Žemaitiją ir Aukštaitiją būtų melžiami pinigai įvairiems „įvaizdžio“ akcentams.
