Naujausios
Savaitės apžvalga
Gyvensime ilgai, laimingai ir turtingai
Vladas VERTELIS
Praeitos savaitės pabaigoje driokstelėjęs šilumos kainų rekordas (37,30 cento už kilovatvalandę) privertė krūptelėti ne tik „auksine“ šiluma galėsiančius „mėgautis“ pakruojiečius: į šildymo sezoną – kaip į karą.
Įsibėgėjančioje Seimo rinkimų pasiutpolkėje šilumos kainų dedamąsias dėlioja kas kaip moka.
Į argumentų, siūlymų ir demagogijos dėlionę įsijungus ir Prezidentei, diskusija peraugo į konfrontaciją tarp valstybės vadovės ir jos sukritikuotų socialdemokratų, „darbiečių" ir Artūro Zuoko „Taip“.
D. Grybauskaitės partijų vertinimus Prezidentas Valdas Adamkus pavadino rinkimų agitacija ir centralizuotą šilumą pakėlė iki svarbiausio rinkimų kovos kozirio.
Karšta, tačiau nuo to šiauliečiui, pakruojiečiui ar kelmiškiui, nerenovuoto (o kiek yra renovuotų?!) daugiabučio gyventojui jau lapkritį šilčiau nebus.
Maža to, tirpstantys Šiaurės ledynai pranašauja atšiaurią žiemą, o kai kurie (galbūt įžvalgesni) ekonomikos profesoriai ragina nepražiopsoti dar vienos ekonominės krizės.
Nuo atšiaurių prognozių gali pasijausti lyg tundroje, antra vertus, kokie dar gamtos ar ekonomikos kataklizmai gali mus nustebinti ir išgąsdinti?
Naujausia švietimo reforma, mokykloms vos ne slaptai nuleista paskutinę dieną prieš rugsėjo 1-ąją, manau, neturėtų gąsdinti penkiais valstybiniais egzaminais, nes viceministras Vaidas Bacys teigia, jog „Lietuvoje neįmanoma egzamino neišlaikyti“.
Tačiau ilgametė įvairiausių socialinių politinių procesų stebėtojo bei vertintojo patirtis ir nuojauta kužda, kad tai dar viena nežinia kelinto švietimo ir mokslo ministro reforma, neturinti pabaigos ir įsiliejanti į vieną didelį eksperimentą su jaunąja šalies karta.
Neoliberalus krepšelizavimo eksperimentas mokinius pavertė preke, masinės varžytuvės dėl krepšelio pinigų paspartino kaimo mokyklų uždarymo vajų, o krepšelizuoti universitetai, liekantys be studentų, bet su būriu profesorių, panašėja į Lietuvos kariuomenę: 10 generolų ir 100 kareivių.
Sušaržuotas generolų įvaizdis tinka ir kalbant apie svarbiausią šių metų vidaus politikos įvykį – Seimo rinkimų kampaniją.
Vaizdas neatitinka tikrovės, „Šiaulių kraštui“ pabrėžė Adolfas Juodraitis, socialinių mokslų daktaras, vertindamas glamūrinius kandidatų plakatus.
Jeigu kompiuterinės programos gali pajauninti ir pagražinti kandidatus į parlamentą, tai žinių, kompetencijos, kalbėjimo meno ar charizmos nepridės. Ši tiesa geriausiai išryškėja tiesioginiuose TV debatuose.
Ten – ir be šildymo sezono jau karšta. Yra ir gelbėtojų, tačiau žmonių, emigrantų, drąsuolių bei Kristinos Brazauskienės unisonas neprilygsta prieš ketverius metus, dabar jau subyrėjusiam Arūno Valinsko ansambliui.
Tada ir beveik visą nueinančio Seimo sezoną buvo linksmiau, bet po vakarėlio didžiajai tautos daliai dar skauda galvą.
Todėl, noriu prognozuoti, kad politiką galbūt jau pradėsime vartoti saikingai. Verta paklausyti ir įsiklausyti.
Įsiklausius galima ir išgirsti. Pavyzdžiui, iš naujo atrandamo Ramūno Karbauskio argumentai ir labiau humanitarinė nei technokratinė kalbėsena verčia suklusti net specialiuosius LTV ekspertus-politologus.
Keletas šios savaitės skaičių ir faktų: 2001-–2012 metais šalyje prarasta 487 tūkstančių gyventojų.
Lietuva pripažinta sparčiausiai senstanti valstybė Europos Sąjungoje.
Per dešimtmetį mažesniuose šalies miestuose gyventojų sumažėjo beveik 20 procentų.
Tai oficiali statistika, o, žinome, būna blogiau.
Pabaigai – dar apie vartojimą. Pranešta, kad nuo genetiškai modifikuotų kukurūzų (ar yra nemodifikuotų?) žiurkės virsta zombiais ir suserga vėžiu.
Čekijoje plito mirtį sėjantis alkoholis, o Raseinių rajone naminė degtinė varyta iš dvėselienos.
Tačiau neskanų racioną pakeiskime žinomo sociologo Aleksandro Bardo įžvalga: po 50 metų Lietuva bus turtingiausia pasaulyje, o Vokietija – nuskurs.
Taip mums ir reikia.
