Geriau mažiau, bet kokybiškiau

Geriau mažiau, bet kokybiškiau

TARP POPSO IR TRADICIJOS (4)

Geriau mažiau, bet kokybiškiau

„Šiaulių kraštas“ tęsia diskusiją apie miesto šventes, apie Šiaulių 777-ąjį gimtadienį. Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė mano, kad miesto šventėse reikia labiau pasitikėti savais žmonėmis – perliukais, kurie gali sužibėti ryškiau, nei kviestinės žvaigždės. „Tai galėtų būti ir patriotizmo, meilės miestui, kuriame gyveni, ugdymas“, – sako aktorė.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Pasitikėti savais

– Kokia jūsų nuomonė apie mieste vykstančias šventes? Ko jums trūksta?

– Visais laikais, kokios santvarkos bebūtų, šventės yra panašios. Nesakau, kad tai yra blogai. Iš naujo Amerikos neatrasi. O gal kasmet kažko naujo ir nereikia?

Be abejo, kiekvienoje šventėje būna perliukų. Man visada patinka vaikų pasirodymai. Šiauliai turi puikių kolektyvų: nuo mažiausių iki didžiausių, nuo lengvosios muzikos, popso iki klasikos.

Linkėčiau kuo daugiau panaudoti savus žmones. Ir, žinoma, po to jiems sumokėti. Arba iš anksto įspėti ir nelaikyti kvailio vietoje (N. Bėčiūtė iki šiol nėra atgavusi atlyginimo už TAFISA atidarymo ir uždarymo koncertų vedimą – red. past.).

Miesto galvos turėtų pasitikėti savais žmonėmis, nes nepasitikėjimas žemina. Atvažiavęs kokie mikutavičiai renginį veda ne geriau nei kuris nors vietos perliukas iš Kelmės kultūros namų ar Šiaulių mokyklos. Gerbkime savus žmones.

Puikiai suprantu organizatorius, jų darbas nėra lengvas. Bet svarbu atsakomybė už savo darbą. Mano pasiūlymas – organizuoti su meile. Geriau mažiau, bet kokybiškiau.

Sutinku, kad didžiausia problema – idėjų, o ne pinigų stoka. Daug kas iš savų žmonių dirbtų ir be pinigų, iš idėjos. Tai galėtų būti ir patriotizmo, meilės miestui, kuriame gyveni, ugdymas. Nereikia labai didelių investicijų, nes žinome, kur jos nueina. Kai nėra, kur pinigų dėti, pagalvojama: „Pasiimsiu“.

– Koks turėtų būti šventės kokybės ir kiekybės santykis?

– Neabejotinai visų pirma – kokybė. Kokybė yra organizatorių, dalyvių profesionalumas. Kolektyvai gali dalyvauti ir neprofesionalūs, svarbu, kad jų lygis – aukštas. Kokybė yra suvokimas, ką tu darai, dėl ko darai ir pagarba tam, ką darai.

Eisena – gražu

– Eisena per Šiaulių dienas: atgyvena ar, atvirkščiai, patriotizmo miestui išraiška?

– Manau, eisena kelia diskusiją, nes primena tarybinius paradus. Tarybiniai paradai nėra naujas atradimas. Ir riteriai, ir husarai, į miestą įjoję, kolonomis žygiuodavo. Eisenos – seniai išbandytos ir pasitvirtinusios.

Man eisena – gražu. Gražu, kai žygiuoja mokyklos, važiuoja mašinos.

– Šventės koncentruojasi Prisikėlimo aikštėje, bulvare. Gal jos turėtų pasklisti po visą miestą?

– Nebūtina užsidaryti tik Šiaulių mieste. Galima panaudoti aplinkinius miestelius, vietoves.

Tam yra Kultūros skyrius, vadinkime, profesionalai, kurie turi sutelkti pajėgas ir daryti. Galų gale, kaip pasakytų mano mylimas režisierius R. Banionis, „už tai babkes gauni ir privalai padaryti“.

Niekaip nesuprantu, kodėl iki šiol netvarkyta Saulės laikrodžio aikštė. Daug kam gali pasirodyti, kad ši vieta renginiams netinkama dėl šalia esančių senųjų miesto kapinių. Bet aikštė yra kultūrinė miesto erdvė. Juk ten jaunimas nuolat sėdi, vadinasi, erdvė patraukli.

Miesto centre yra ežeras, prie jo buvo bandymų organizuoti renginius. Ten renginius organizuoti sunkiau, reikia įdėti pajėgų. O kai reikia įdėti pajėgų, numojama: „Gal praplauks...“

Miesto reklama

– Šios miesto šventės akcentas – 777. Vieni sako, jog neverta kabintis į skaičius, kurie tėra nereikšminga skaitmenų seka. Kiti, priešingai, mano, kad trijų septynetų seką būtina panaudoti. Ką manote jūs?

– Jei vyksta diskusija, vadinasi, objektas vertas dėmesio. Man, pavyzdžiui, skaičius 777 labai patinka, bet nesakau, kad į jį būtinai reikia kabintis. Bet kodėl nepanaudoti? Juk visgi ne 666.

Miltelių reklamą mes kažkodėl priimame, o miesto reklamos – ne. Svarbu, kaip viskas pateikiama. Medalis visada turi dvi puses, jį dar galima ir ant briaunos pastatyti.

– Kiek teatro žmonės įsijungia į šventes?

– Dažniau dalyvauja iš profesinio taško. Aš masinių renginių nemėgstu, stengiuosi juose nedalyvauti. Mano darbas toks, kad nuolat būnu tarp žmonių.

Masinių renginių neneigiu ir nesakau, kad tai – nereikalinga. Žmonėms jie labai reikalingi.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PASŪLYMAS: „Mano pasiūlymas – šventes organizuoti su meile. Geriau mažiau, bet kokybiškiau“, – sako Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė.