Eksperimentai virtuvėje suburia ir šeimą, ir kolegas

Eks­pe­ri­men­tai vir­tu­vė­je su­bu­ria ir šei­mą, ir ko­le­gas

Kon­kur­so „Ga­mink ir bal­suok“ gruo­džio mė­ne­sio nu­ga­lė­to­ja „Šiau­lių kraš­to“ skai­ty­to­jai iš­rin­ko pa­kruo­jie­tę Ra­są Ste­po­nę, pa­tei­ku­sią mo­liū­gų de­ser­to re­cep­tą. Eks­pe­ri­men­tuo­ti mėgs­tan­ti mo­te­ris re­cep­tą bu­vo ga­vu­si iš gi­mi­nai­tės.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Nu­ga­lė­to­jai „Šiau­lių kraš­tas“ pa­do­va­no­jo Mi­reil­le Gui­lia­no kny­gą „Ko­dėl pran­cū­zės ne­sto­rė­ja. Re­cep­tai“.

Var­ty­da­ma kny­gą, mė­ne­sio ku­li­na­rė pla­na­vo: ši­tą re­cep­tą iš­ban­dys su šei­mos na­riais, ši­tą – su any­ta, o pa­gal ši­tą pa­ga­min­tą pa­tie­ka­lą neš pa­ra­gau­ti kai­my­nams ir bend­ra­dar­biams.

„La­bai mėgs­ta­me lie­ti­nius, ke­pa­me juos pa­gal vie­ną šei­mo­je pri­pa­žin­tą re­cep­tą. Gal­būt kny­go­je ra­si­me ki­tą, ku­ris ir­gi pa­tiks vi­siems“, – svars­tė po­nia Ra­sa.

Jos šei­mo­je ga­min­ti mėgs­ta ir vy­ras, to­dėl abu ta­ria­si dėl pa­tie­ka­lų, o nau­jų re­cep­tų daž­niau­siai ieš­ko in­ter­ne­te.

Di­džiau­sių eks­pe­ri­men­tų vir­tu­vė­je po­nia Ra­sa ima­si kar­tu su any­ta, re­zul­ta­tus įver­tin­ti kvie­čia vy­rą ir duk­rą. Bet jei ži­no, kad pa­nau­do­ti pro­duk­tai na­miš­kiams ne­pa­tin­ka – bel­džia­si į ki­tų ver­tin­to­jų, kai­my­nų du­ris.

„Ar­ba su­si­de­du ir iš­si­ne­šu į dar­bą, UAB „An­tė­jos val­dą“. Ten ra­gau­ja ir ver­ti­na ko­le­gės, da­li­ja­mės pa­ti­ku­siais re­cep­tais. Te­le­fo­nais iš anks­to su­si­ta­ria­me, kad da­ry­si­me pa­vyz­džiui, už­te­pė­lių ar žu­vies kot­le­tų die­ną. Taip su­si­ne­ša­me į dar­bą val­gių bend­riems pie­tums.“

R. Ste­po­nė iš­ban­dy­tais ir pa­ti­ku­siais re­cep­tais da­li­ja­si ir su „Fa­ce­book“ drau­gais, ra­šo sky­re­ly­je „Ska­nu, ska­niau, ska­niau­sia“.

Mo­te­ris juo­kau­ja, kad su vy­ru nos­tal­giš­kai pri­si­me­na, ko­kie bū­da­vę ska­nūs šni­ce­liai mo­kyk­los val­gyk­lo­je. Ir vis ban­dan­tys to­kio pat sko­nio pa­siek­ti, kep­da­mi na­muo­se.

„Bet ne­si­se­ka. Gal vai­kys­tė­je, ta­ry­bi­niais me­tais, kuo­met vis­ko trūk­da­vo, bū­da­vo gar­dūs pa­pras­čiau­si val­giai? Gal per praė­ju­sį lai­ką pa­si­kei­tė pro­duk­tai – juk pa­di­dė­jo ap­lin­kos tar­ša? O gal da­bar, kai ga­li­ma įsi­gy­ti net pa­čių įmant­riau­sių da­ly­kų, jau per­si­so­ti­no­me?“ – svars­to mė­ne­sio ku­li­na­rė.

Kū­ry­ba vir­tu­vė­je po­nia Ra­sa su­si­do­mė­jo vai­kys­tė­je, nes mo­čiu­tė dir­bo val­gyk­lo­je, o ma­ma – kon­di­te­re. Smal­siai mer­gai­tei rū­pė­jo vis­ką iš­ban­dy­ti pa­čiai. Kol ma­ma dirb­da­vo, kai­me pas mo­čiu­tę lai­ką leis­da­vu­si Ra­sa mo­kė­si iš jos. At­min­tin įstri­gę, kaip pir­mą kar­tą ban­dė vir­ti­nu­kų kraš­tus ly­giai su­rai­ty­ti...

Įda­ry­ta ly­de­ka

Ko­kį nu­ga­lė­to­jos re­cep­tą pri­sta­ty­ti, rin­ko vi­sa šei­ma. Iš­rin­ko įda­ry­tą ly­de­ką. Nes po­nios Ra­sos vy­ras Ha­rol­das – aist­rin­gas žve­jys.

Šiam ga­mi­niui rei­kės ki­log­ra­mo svo­rio ly­de­kos, 100 gra­mų pie­ne mir­ky­to ba­to­no, ža­lu­my­nų (kra­pų, pet­ra­žo­lių), 1-2 svo­gū­nų, 1 mor­kos, 50 gra­mų svies­to, sau­jos ža­lių­jų žir­ne­lių (kon­ser­vuo­tų ar šal­dy­tų), drus­kos, prie­sko­nių. Pa­puoš­ti rei­kės agur­ko, po­mi­do­rų, mor­kų, po­rų, pet­ra­žo­lių ir cit­ri­nos, pa­da­žui – ma­jo­ne­zo, po­mi­do­rų pa­da­žo, čes­na­ko.

Ly­de­ka nu­sku­ta­ma, iši­ma­mi vi­du­riai. At­sar­giai ties gal­va at­ski­ria­ma oda – ly­de­ka iš­ne­ria­ma iš odos, nu­kau­li­na­ma. Aša­kos lie­ka, iši­ma­mas tik stu­bu­ras. Žu­vies fi­lė ma­la­ma mės­ma­le kar­tu su ba­to­nu, svo­gū­nų ro­pu­tė­mis, kiek smul­kiau pjaus­ty­ta (kad ne­bū­tų sun­ku mal­ti) mor­ka, svies­tu.

Far­šas per­ma­la­mas ant­rą kar­tą. Su­de­da­mi smul­kiai pjaus­ty­ti ža­lu­my­nai, žir­ne­liai, de­da­ma drus­ka, žu­vies prie­sko­niai, iš­mai­šo­ma.

Far­šas de­da­mas į ly­de­kos odą ir pa­skirs­to­mas taip, kad su­si­for­muo­tų žu­vis, ada­ta ir siū­lu už­siu­va­mas žu­vies pil­vas.

Žu­vis įde­da­ma į ke­pi­mo ran­ko­vę, jos ga­lai už­ri­ša­mi. Pa­šau­na­ma į šal­tą or­kai­tę ir ke­pa­ma 1 va­lan­dą 170-180 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je.

Lei­džia­ma ge­rai at­vės­ti. Išė­mus iš ke­pi­mo ran­ko­vės, iš­trau­kia­mi siū­lai. Ly­de­ka su­pjaus­to­ma rie­ke­lė­mis ir dė­lio­ja­ma ant pa­dėk­lo, puo­šia­ma pa­gal kiek­vie­no fan­ta­zi­ją. Pa­da­žui ma­jo­ne­zas su­mai­šo­mas pa­gal sko­nį su po­mi­do­rų pa­da­žu ir iš­spaus­tu čes­na­ku.

Au­to­rės nuo­tr.

Ra­sa Ste­po­nė iš kar­to ėmė pla­nuo­ti, kaip iš­ban­dys lai­mė­to­je kny­go­je pa­tei­kia­mus re­cep­tus.

Ra­sos STE­PO­NĖS nuo­tr.

Ra­sa ir Ha­rol­das įda­ry­tą ly­de­ką pa­ruo­šė kar­tu.