Naujausios
Dvylikos mėnesių mozaika
Vladas VERTELIS
Ant stalo 12 dar nesurištų „Šiaulių krašto“ komplektų. Kelios valandos verčiant, paskaitinėjant, prisimenant, vertinant. Taip iš kelių tūkstančių įvairių žanrų publikacijų dėliojasi besibaigiančių metų mozaika.
Visos svarbiausios krašto naujienos, aktualijos, karščiausi įvykiai, keli šimtai žmonių portretų, pluoštai patirčių, patarimų, įžvalgų, prognozių tilpo dienraštyje ir kituose mūsų leidžiamuose laikraščiuose.
Įvairi, spalvinga, prieštaringa kiekviena diena, toks pat buvo ir „Šiaulių kraštas“ – kiekvienąkart kitoks. Seniai suradęs savo stilių, bet nuolat alkanas naujienų, įdomybių, pašnekovų. Ieškantis ir atrandantis. Pasižvalgykim dar kartą.
Indus plaus Anglijoje
„Indus geriau plausiu Anglijoje“, – sakė jauna šiaulietė, nebenorinti gyventi Lietuvoje iš pašalpų. Tai ištrauka iš metų pradžioje publikuoto straipsnio apie emigraciją, vieną iš didžiausių krašto skaudulių. Ne kartą rašyta apie tuštėjančius kaimus, miestelius, o ir Šiauliai jau tik ant 100 tūkstančių gyventojų ribos.
Darbo yra, bet specialistų sunku rasti – pagrindinė balandžio mėnesio straipsnio „101 pretendentas“ mintis. Šiauliuose vykusio konkurso rekordas – 101 pretendentas į vieną laisvą darbo vietą. Užsitęsusios ekonominės krizės ir valdymo be strategijos – gyvenimo šia diena – rezultatas.
Baigiantis vasarai publikacija iš Akmenės rajono „Tik 54 pirmokai tarp 10 tūkstančių gyventojų“ iliustruoja ne tik nesibaigiančių švietimo reformų išderintų mokyklų situaciją, bet ir senėjančią visuomenę, besitraukiančią Lietuvą. Prieš 15 metų planuota, kad Akmenės rajone moksleivių skaičius išaugs iki 8 tūkstančių, bet realybė kitokia: liko apie 3 tūkstančius.
Lygesni tarp lygių
Jau sausį Šiaulių valdžia pradėjo planuoti, kaip padidinti Savivaldybės vadovams atlyginimus iki prieškrizinio lygio.
Gruodžio pradžioje publikacijoje „Valdžios cinizmo gniūžtė didėja“ „Šiaulių kraštas“ informavo, kad Šiaulių savivaldybėje daugės valdininkų, didės mero ir vicemerų atlyginimai, o valdininkai jau antrą mėnesį džiaugiasi į prieškrizinį lygį grįžusiais atlyginimais.
Negana to, šimtai valdininkų pareiškimų keliauja į teismus – reikalaujama prieš krizę nubrauktų algų. Teigiama, kad teisėta, tokia Konstitucinio Teismo valia.
Valstybė pradėjo ryti pati save. Užprogramuoti veiksmai, valdininkijos ir partokratijos įsigalėjimo išdava. Puota tęsiasi.
Spalį STT pradėjo purtyti Pakruojo valdžios dvarelį. Įtarimai pareikšti vicemerui Romui Medzveckui. Pakruojietis – vienintelis iš krašto valdžios elito, kuriam šiais metais teko priiminėti teisėtvarkos „sveikinimus“.
Po 2012-ųjų įvykių Radviliškio rajone, kai areštinės gultus šildė rinktiniai valdžios vyrai, STT reidas Pakruojyje tapo vietinės reikšmės naujiena.
Rugsėjį subyrėjo Šiaulių savivaldybės tarybos monolitas: konservatoriai pasitraukė iš koalicijos. Priešingos tendencijos Joniškyje. Metams baigiantis dalis Tarybos opozicionierių prisišliejo prie daugumos, taip Tarybą paversdami vienu balsu dainuojančiu choru.
Iš mokslinio komunizmo vadovėlio
Metų pabaigoje Šiauliuose nuspręsta, kad nuo vasario keleivių pervežimo mieste monopolis atiduodamas „Busturui“ – Savivaldybės įmonei.
Gegužės pradžioje dienraščio straipsnis „Busturo“ vairuotojai grasina „mikriukams“ jau skelbė Savivaldybės karo prieš mažuosius vežėjus pradžią.
Rašyta, kad naikinti „mikriukus“ reikalauja „Busturo“ vairuotojai, o Savivaldybei nesureagavus, grasinama imtis priemonių, kurių „tikrai maža nepasirodys“. Kaip iš mokslinio komunizmo vadovėlio: revoliucijos kyla iš apačios.
Tąkart vicemeras Juras Andriukaitis tikino, kad monopolijų atkurti negalima. Žodžiai – dantims užkalbėti.
Spalio pabaiga: „Mikriukai“ šluojami iš kelio“ – perspėjimas, kad greitai jų nebeliks. „Busturas“ šiandien Savivaldybės, o rytoj – gal jau privatus?“ – „Šiaulių kraštas“ išryškino neberetorinį klausimą.
Tarp gerų žmonių
Vasario pabaigoje straipsniu „Ugnis išvijo į pūgą ir šaltį“ informuota apie gaisrą Kelmės rajone: ugnis be pastogės ir užgyvento turto paliko daugiavaikę Mališauskų šeimą.
Kovo vidury rašyta – „Iš pelenų kelia žmonių gerumas“. Šeimai nelaimėje padėjo kaimynai, seniūnija, parūpintas gyvenimui pritaikytas vagonėlis.
Iškalbinga spalio pabaigos publikacijos antraštė „Žmonių gerumas šeimą kelia naujam gyvenimui“.
„Mūsų namų langai bus dideli, kad kuo daugiau į vidų patektų šviesos“, – cituojami G. Mališauskienės žodžiai. Šeima su pagalbininkais ruošėsi dengti naujo erdvaus namo stogą.
Į naujus namus iš lūšnelės persikėlė ir daugiavaikė Nijolės ir Petro Šlažikų šeima. Namą šeimai skyrė Kelmės rajono Taryba.
Apie gerų žmonių ir valdžios paramą nelaimės ištiktiems ar vargo prispaustiems žmonėms „Šiaulių krašte“ rašyta ne kartą.
Ir tu taip gali
Pateikta dešimtys pavyzdžių, kaip savam krašte galima dirbti, uždirbti ir aprūpinti savo šeimą bei padėti kitiems.
„Išgyventi galima iš braškių“, – sakė Birutė Mikalauskienė, ūkininkaujanti Kelmės rajone. Jos nuomone, šeima, hektarą žemės apsodinusi braškėmis, galėtų uždirbti apie 70 tūkstančių litų.
Rasai Šimalienei iš Pakėvio kaimo (Kelmės raj.) neblogą atlyginimą uždirba 8 karvės, o kelmiškės dvyliktokės Ievos Banaitytės pomėgis virto verslu ("Šunų veislynas – moksleivės verslas").
Stungių kaimo (Joniškio raj.) verslininkas kalėdinių eglučių verslo mokėsi Danijoje. Grįžęs sėkmingai dirba ir uždirba gimtajame krašte ("Lietuviškos eglutės Kalėdas sutinka užsienyje").
Nerijų Katkevičių, dvidešimt penkerių metų jaunuolį iš Pakruojo rajono, nuo emigracijos išgelbėjo sraigės. Prieš porą metų ėmęsis jų auginimo, dabar Nerijus – vieno stambiausių šalyje sraigių ūkio savininkas ("Nuo emigracijos išgelbėjo sraigės").
Kiekvienam – po Valančių
„Kiekvienam kaimui – po Valančių“, – siūlė Justina Viržintienė iš Budraičių (Kelmės raj.). Prisimindama blaivybės puoselėtoją žemaičių vyskupą Motiejų Valančių ponia Justina siūlo doriems – drąsos, darbštiems – pagalbos, girtuokliams – lazdų.
Blaivybės tema šiais metais buvo viena pagrindinių „Šiaulių krašto“ temų. Skaitytojams paruošta keliolika ryškių publikacijų.
„Šiluva be pilstomo alaus“ – pamokantis pavyzdys, kaip miestelyje vietoj girtuoklėlių pamėgto alubario atsirado jauki kavinukė.
„Su alumi – ir su Pakruojo valdžia“ – straipsnis apie Pakruojo valdžią, pasišovusią išgarsėti kaip didžiausios alaus fiestos organizatoriai.
Išgarsėjo. Sąjūdis už blaivybę plečiasi. Vis daugiau masinių švenčių tampa be alkoholio. Todėl Pakruojo valdžios alaus viešas ir masinis pagarbinimas nuskambėjo kaip akibrokštas sveikam protui.
„Blaivūs žmonės stabdo girtų mirtį“ – birželio mėnesio publikacijoje teigta: vien per Jonines Lietuva dėl alkoholio neteko keliolikos žmonių. Ar išmoksime švęsti blaiviai? Tūkstančius žmonių kiekvieną vasarą sutraukia blaivus „Naisių vasaros“ festivalis.
Blaivybės temai buvo skirtas ir rašinių ciklas apie žmones, sugebėjusius ar bandančius nugalėti alkoholizmą.
Bus geriau!
Drąsiai galima teigti, kad šie metai redakcijos žurnalistams buvo geri: paruošta dešimtys ryškių publikacijų. Skaitytojams įsimintini trylika „Sibiro reportažų“, kuriuos iš tremties vietų paruošė Živilė Kavaliauskaitė. Ne mažiau jaudinantys ir įtaigūs šios žurnalistės „Sibiro atgarsių“ rašiniai.
Ciklas pasakojimų apie šimto metų sulaukusius krašto žmones tilpo rašinių cikle „Mano šimtmetis“. Laikmetis su savo klaustukais ir šauktukais buvo nagrinėjamas „20 laukinio kapitalizmo metų“ rašiniuose.
Metus baigėme su žymių kraštiečių mintimis skyrelyje "Švenčių belaukiant".
Visus metus jautėme savo skaitytojų paramą ir dėmesį. Nemažai publikacijų pasirodė skaitytojams pasiūlius.
Tiražas per metus nesumažėjo, o paskutinį ketvirtį jis jau ryškiau augo ir Šiauliuose, ir rajonuose. Neblogai laikėsi ir bendrovės leidžiami rajono laikraščiai ("Kelmės kraštas“, „Mūsų kraštas“, „Pakruojo kraštas“.)
Įsibėgėjus metams pradėjome savo interneto leidinio skrastas.lt pertvarką. Nemokama registracija jau pasinaudojo beveik 7 tūkstančiai nuolatinių svetainės lankytojų, dar keliolika tūkstančių registracijos kodų bus išdalyta laikraščio prenumeratoriams, o kiti nuo sausio 1-osios skrastas.lt galės skaityti už minimalų mokestį. Nemokamų žinių internete laikas po truputėlį tolsta.
Kitais metais "Šiaulių kraštas" kaip ir visi nacionaliniai bei regionų dienraščiai nebeišeis pirmadieniais. Todėl laikraštyje atsiras daugiau analizės, įvairių nuomonių, profesionaliai parašytų komentarų, ieškosime ir surasime įdomių žmonių, įtaigių ir įdomių istorijų.
Nevalia pamiršti savo krašto kultūros. Naujienos, aktualijos – kasdienė mūsų duona, todėl pagrindinės jų visada ras vietą „Šiaulių krašto“ ir kitų bendrovės leidinių puslapiuose.
Prognozuojame ateitį – ateinantys metai visiems mums, mieli skaitytojai, bus geresni.
METŲ SERGĖTOJAI
Kasmet ieškome gėrio grūdo. Jį rasti nėra sunku, nors dažnai niurzgame, kad aplinkui daug blogio. Žmogaus prigimtis sutverta geriems darbams, o blogį greičiau pastebime, nes jis mums nėra natūralus.
Kviesdami atsigręžti į praėjusius metus, prisimename žmones, kurių darbais galime džiaugtis ir didžiuotis. Jų saugomos vertybės yra amžinos, tik dabar dažnai išstumiamos arba aprengiamos „naujoviškais“ drabužiais. Tarp daugelio žnmonių, apie kuriuos šiemet pasakota „Šiaulių krašte“, išskyrėme penkis kultūros, paveldo, grožio sergėtojus.
***
Privati kolekcija – muziejus visiems
Šiaulietės pedagogės, kraštotyrininkės ir keliautojos Elvyros BALČIŪNAITĖS surinktos lėlės šiemet tapo unikalaus muziejaus eksponatais – Šiauliuose sausio mėnesį atidarytas Nacionalinių lėlių muziejus. Lėlės – iš daugiau negu šimto šalių.
***
Rūpestis dvasios turtais
Šiaulių knygyno-kavinės „Sielai“ savininkas Gintaras MILTENIS sukūrė naują kultūrinę erdvę Šiauliuose. „Sielai“ vyksta susitikimai, parodos, pokalbiai, skaitomos knygos, nedidelėje galerijoje rengiamos parodos. Gintaras Miltenis bando stabdyti besaikio vartojimo tempą, sugrąžinti žmones prie knygų ir kultūros.
„Sielai“ lankytojai – nuo moksleivių iki senjorų. Daugiausia žmonių būna renginių metu: koncertai, parodų atidarymai, skaitymai, diskusijos, filmų peržiūros. Į pelną Gintaras turi savo požiūrį: „Ne pelnas, o penas. Penas sielai. Rūpinimasis kitų sielomis."
***
Sugrįžimas prie istorijos
Šiaulietis buvęs ilgametis mokytojas, kraštotyrininkas Vytautas MAŽEIKA surinko medžiagą apie mikrorajoną, kuriame gyvena, ir sudėjo visa tai į šiemet išleistą knygą „Lieporių praeitis ir dabartis“.
Pasitelkęs mokinius jis istoriją apie vadinamąjį Taškentą – priemiestinę Lieporių kaimo dalį – pradėjo rinkti dar 1977 metais.
Su Lieporių bendruomenės centru V. Mažeika leido informacinius aplankus apie Lieporius. Bendruomenė nutarė visą surinktą medžiagą sudėti į knygą. Knyga pasklido po bibliotekas ir lieporiškių namus.
„Norėjau parodyti jauniems žmonėms, kad jie gyvena ne dykynėje, ne ant tuščios žemės... Kad čia būta seno kaimo, įdomių žmonių“, – sakė V. Mažeika.
Jam yra suteiktas garbingiausias Šiaulių kraštotyrininkams Mikelio vardas.
***
Ne griauti, o kurti
Meškuičių (Šiaulių rajonas) kultūros namų darbuotojai nesutiko, kad prieš keletą dešimtmečių sukurta dailininko monumentalisto Vitolio Trušio freska „Derlius“ būtų uždažyta ir sunaikinta.
Erdviame fojė buvo šarvojami mirusieji, į freską kalamos vinys. Renovuojant kultūros namus meškuitiečiams rūpėjo išsaugoti freską. Kultūros namų direktorė Loreta MORKŪNIENĖ pasikvietė freskos autorių ją restauruoti. Tai – graži išimtis, nes ne vienas V. Trušio darbas buvęs sunaikintas.
***
Mokytojų auka išsaugojo mokyklą
Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinės mokyklos mokytojai šiemet išsaugojo mokyklą. Ji nuo rugsėjo turėjo tapti tik pagrindine, toks buvo „optimizavimo“ planas. Mokytojai nusprendė paaukoti po vieną savo atlyginimą, neimti pinigų už papildomus darbus ir sutaupyti 76 tūkstančius litų. Tiek pinigų šiemet trūko, kad graži, renovuota mokykla išliktų vidurine. Joje mokosi 163 vaikai.
„Mokyklos reorganizacija reikštų visišką jos nunykimą. Jau turime ne vieną tokį pavyzdį, – sakė rugsėjo pradžioje redakcijai mokyklos direktorė Irena Vileikienė. – Kai panaikina vyresniąsias klases, pradeda mažėti ir žemesnės klasės.“
Netektys
Šiais metais mirtis palietė keletą visuomenėje žinomų žmonių, „Šiaulių krašto“ autorių, herojų, laikraščio bičiulių.
Sausio 7 d. mirė Stanislava Lovčikaitė, ilgametė Linkuvos mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, aktyvi sąjūdininkė, „Linkavos“ ansamblio įkūrėja ir vadovė, Linkuvos šviesuolė.
Rugsėjo 18 d. išėjo Asia Barštein, literatūros mokslininkė, docentė, ilgametė Šiaulių universiteto dėstytoja, eruditė.
Spalio 25 d. JAV mirė šiaulietis muzikantas, etnomuzikologas, antropologas, filosofas, laisvo žmogaus simboliu tapęs Geraldas Jankauskas – Džeris.
Spalio 31 d. išėjo Viktoras Ostašenkovas, talentingas Šiaulių dailininkas, dailės pedagogas.
Gruodžio 2 d. netekome Leonido Vorobjovo, talentingo dailininko karikatūristo, ilgamečio „Šiaulių krašto“ bendradarbio.
