Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Darbo konfliktas virto nervų karu
Darbdavių ir darbuotojų konfliktai, kurstomi nervais ir kaltinimais, seniai tapo kasdienybe. Žmonės gadina sau nervus, vietoj to, kad išsiaiškintų, kaip juos gina įstatymai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Konfliktas dėl avanso
Į redakciją kreipėsi Kuršėnuose, Šiaulių rajone, veikiančio restorano „Pilaitė“ barmenė— padavėja Neringa Avelytė. Prieš ilgąsias šventes, praėjusią savaitę, ji su bendradarbėmis — restorano virėjomis paprašė išmokėti avansą. N. Avelytė viena augina neįgalų sūnų.
„Restorano savininkė V. Kerienė, paprašius avanso, pasiėmė sąsiuvinį, surašė mūsų vardus, pasiūlė po 100 litų ir liepė į sąsiuvinuką pasirašyti. Aš iš karto atsisakiau rašytis į kažkokį sąsiuvinį. Man iš karto kilo įtarimas, kodėl pinigus išmoka ne pagal algalapius, aš tokių neaiškių pinigų nenoriu imti ir į jokius sąsiuvinukus nesirašinėju“, — pasakojo N. Avelytė.
Moteris tvirtino, kad už išdirbtas dienas jai priklauso ne 100 litų, o maždaug 360 litų.
Šį pirmadienį Neringa atėjusi į darbą savo darbo vietoje jau rado kitą darbuotoją. „Man pasakė, kad aš atleista ir kitą dieną ateičiau pasirašyti dokumentų. Kai paklausiau, kokiu pagrindu mane atleidžia, pasakė, kad savininkei tokie darbuotojai nereikalingi“, — pasakojo Neringa.
Neringa restorane barmene — padavėja dirbo apie metus. Šį balandį restoranas buvo parduotas naujiems savininkams — UAB „Migekava“( direktorė Valerija Kerienė.) Ji Neringą, kaip ir dalį kitų buvusių darbuotojų, “perėmė“ iš buvusių savininkų ir įdarbino savo įmonėje. Darbo sutartis su Neringa pasirašyta balandžio 22 dieną.
Akistata su nervais ir kaltinimais
Išsiaiškinti dėl atleidimo sąlygų su savininke į „Pilaitės“ restoraną vykome drauge su Neringa.
Kodėl restorano savininkė siūliusi „už 100 litų pasirašyti į sąsiuvinuką“, o ne į algalapį, juk tai esą panašu į mokėjimą vokeliuose?
V. Kerienė iš karto neigė davusi kelioms darbuotojoms po 100 litų ir siūliusi pasirašyti į sąsiuvinį. Vėliau persigalvojo ir paaiškino: „Čia tas pats, kaip žmogui paskolinti iki algos. Kokie čia dar algalapiai? Pas mus algos kiekvieno mėnesio 15 dieną“.
V. Kerienė neigė davusi pasirašyti į sąsiuvinuką. Į savo kabinetą V. Kerienė pakvietė vieną iš virtuvės darbuotojų ir liepė paaiškinti. Moteris nuleidusi galvą direktorės akivaizdoje pratarė neėmusi pinigų ir nieko nepasirašiusi.
V. Kerienė ėmė kaltinti darbuotoją N. Avelytę, kad ši klientams peikusi restorano maistą. N. Avelytė neliko skolinga atkirtusi restorano savininkei apie kažkokius banketų kasos čekius. Konfliktas gilėjo, moterys raudo iš pykčio kaltindamos viena kitą.
Kirtosi jos ir dėl nušalinimo nuo darbo: N. Avelytė piktinosi savo darbo vietoje radusi kitą darbuotoją, nors nebuvo parašiusi prašymo išeiti iš darbo. Darbdavė gynėsi tuo, kad kažkur girdėjusi, jog N. Avelytė nebenori čia dirbti, todėl ir pakvietusi kitą darbuotoją.
Pykosi moterys ir dėl išeitinės kompensacijos dydžio: viena spėjo, kad jai priklauso trijų mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, kita — kad tik mėnesio, o gal net iš viso nepriklauso, nes darbuotoja tedirbanti bendrovėje vos porą savaičių.
Atsiskaitė per pusvalandį
Nemalonus konfliktas ir kaltinimų lavina kunkuliavo tol, kol žurnalistai nepasiūlė santykius išsiaiškinti pagal įstatymus. Savininkė į kabinetą pakvietė bendrovės buhalterę, nešiną Darbo kodeksu.
Jau išvykus iš Kuršėnų, po gero pusvalandžio sulaukėme N. Avelytės skambučio. „Viską išsiaiškinome. Man paskaičiavo išeitinę kompensaciją ir atlyginimą už likusias neapmokėtas balandžio mėnesio dienas. Ką tik į rankas gavau 1127 litus 63 centus. Ir kam tiek nervų reikėjo gadintis?“, — sakė moteris.
N. Avelytė dar užsiminė, kad restorano savininkė, išmokėjusi pinigus, tikisi, jog straipsnis laikraštyje nepasirodys.
Vakar V. Kerienė telefonu jau apkaltino žurnalistus: „Pasijutau kaip vidury dienos reketo užpulta. Kokią teisę turit kištis? Koks jūsų reikalas?“.
Prie restorano durų šiuo metu kabo skelbimas, kad ieškomi darbuotojai.
CITATA:
„Atsisakiau rašytis į kažkokį sąsiuvinį. Man iš karto kilo įtarimas, kodėl pinigus išmoka ne pagal algalapius“.
KARAS: Restorano savininkė Valerija Kerienė (kairėje) ir barmenė— padavėja Neringa Avelytė dėl avanso ir atleidimo iš darbo sukėlė tikrą karą.
NAUJOKĖ: Prieš porą savaičių įsigijusi restoraną ir įdarbinusi žmones Valerija Kerienė gynėsi, kad dar nespėjo susipažinti su darbo įstatymais.
Jono TAMULIO nuotr.
KOMENTARAS
Vietoj serialų — įstatymai
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas Stasys JONEIKIS:
— Panašių istorijų vyksta beveik kasdien. Taip jau pas mus yra, kad žmonės mieliau žiūri serialus, o ne retkarčiais pavarto Darbo kodeksą.
Visiems siūlyčiau jau prieš pradedant dirbti išsiaiškinti įstatymus, kad aklai nepasirašytų jokių pakišamų dokumentų. Būtina skaityti, ką pasirašai ir žinoti, kas tavęs laukia po to, kai pasirašysi.
Atlyginimų, avansų mokėjimo tvarka įmonės darbo taisyklėse turi būti reglamentuota, ji turi būti įrašyta ir darbo sutartyje, kad žmogus žinotų, kada ir kiek turi gauti atlyginimo. Įstatymai nedraudžia darbdaviui anksčiau išmokėti avanso, bet tai turi būti oficialiai įteisinta dokumentuose, o ne kokiuose nors sąsiuvinukuose.
Žinau ne vieną atvejį, kai darbuotojai pasirašo tuščiame žiniaraštyje ar kokiame sąsiuvinuke, o darbdavys tik vėliau įrašo sumą tokią, kokios jam pačiam reikia. Jeigu yra darbuotojo parašas, tokiu atveju net teismas darbuotojui jau nebegali padėti susigrąžinti pinigų.
Žmonės patys aktyviau turi domėtis įstatymais, kad vėliau be reikalo nebūtų gadinami nervai, pilamos neigiamos emocijos, gaištamas laikas. Iškilus neaiškumams yra reikia ieškoti civilizuotos išeities: kreiptis į Darbo inspekciją, skaityti Darbo kodeksą.
KODEKSAS: Stasys Joneikis, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas, pataria bent retkarčiais pavartyti Darbo kodeksą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
